Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-716-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
1S-716-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
B. Z.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-716-317/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo B. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 11 d. nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Gardino srities Vijos rajono teismo 2009 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų su turto konfiskavimu (įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 6 d.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi ši bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 14 d. nutartimi, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu ir Baltarusijos Respublikos 2010 m. liepos 1 d. įstatymo „Dėl amnestijos ryšium su Pergalės 1941-1945 metų Didžiajame Tėvynės kare 65–mečiu“ 7 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam paskirta bausmė sutrumpinta vieneriais metais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos 2012 m. liepos 9 d. įstatymu „Dėl amnestijos kai kurių kategorijų asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimus“ 8 straipsniu, pritaikyta Baltarusijos Respublikos Minsko srities teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarimu, bausmė sumažinta 1 metais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 28 d., jos pabaiga – 2019 m. gegužės 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną(2015 m. vasario 11 d.) buvo 4 metai 3 mėnesiai 17 dienų, skundo svarstymo dieną - 4 metai 1 mėnuo 1 diena.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam B. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog dar nėra pagrindo išvadai, kad B. Z. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai, ir, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis B. Z. skunde dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigia, kad atitinka formalųjį įstatyme numatytą lygtinio paleidimo pagrindą, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas 10 kartų, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu mokėsi profesinio rengimo centre, šiuo metu mokosi siuvėjo mokymo programos. Alytaus profesinio rengimo centro grupės vadovo ir kitų mokytojų atsiliepimai apie jo elgesį teigiami. Skunde nuteistasis deklaruoja, kad priklausomybių psichiką veikiančių medžiagų vartojimui neturi, jo emocinė būsena stabili, sugeba išvengti konfliktinių situacijų, turi susiformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Nurodo, kad visus įsiskolinimus yra padengęs pilnai, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakyta apie jo, neva, neigiamą požiūrį į turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog galvodamas apie savo nepilnamečius vaikus, lėšas pervedinėjo ne tik įsiskolinimams padengti, bet ir vaikų išlaikymui. B. Z. taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog tai, kad jis išėjęs į laisvę ketina apsigyventi pas motiną, parodo, jog nuteistojo ryšiai su šeima nėra tvirti ir artimi. Anot nuteistojo, priešingai, nei teigiama nutartyje, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį šeima nuolat atvykdavo pas jį į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, o su vaikais jis palaiko ypatingai artimus ir tvirtus santykius. B. Z. teigia, kad nurodymas jo motinos gyvenamosios vietos, grįžus iš laisvės atėmimo vietos, nereiškia, jog nuteistasis negyvens su šeima ir vaikais. Motinos gyvenamoji vieta pasirinkta kaip bendras šeimos susitarimas dėl gyvenamosios vietos, jam sugrįžus į laisvę. Nuteistojo teigimu, neatsižvelgdamas į nuolatinį šeimos narių ir vaikų atvykimą į pasimatymus, teismas padarė klaidingą išvadą dėl santykių su šeima, todėl tokia teismo išvada įžeidžia jį, kaip asmenį, ypatingai dėl teiginio apie netvirtus ryšius su vaikais. Skunde pabrėžiama, kad kuo ilgesnis yra asmens izoliavimas nuo visuomenės ir šeimos, tuo sunkiau jam integruotis į kasdieninį gyvenimą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismo nutartyje nurodytas teiginys, jog nuteistasis nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra tik teismo prielaida, kuri tik pasunkina galimybes gyventi su šeima ir integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. Z. skundas tenkintinas

Įstatymu leidėjas, nustatydamas įstatymu lygtinio paleidimo galimybę, siekė daugelio tikslų: skatinti pozityvų nuteistųjų elgesį įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinti asmens integraciją į visuomenę, valstybės institucijoms sudarė galimybę tikrinti, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai paliekant teisę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą, yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju Komisija lygtinį paleidimą nuteistajam siūlo taikyti su intensyvia priežiūra, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šios priežiūros priemonės taikymo/netaikymo apskritai neanalizavo ir nemotyvavo.

Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepakankamai dėmesio skyrė esminėms aplinkybėms – visumai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančių aplinkybių, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, psichologinės tarnybos išvadoms, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Būtent dėl to šios instancijos teismas nepakankamai motyvuotai ir nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl B. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.

Iš priimtos nutarties matyti, jog apylinkės teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos sprendimą paleisti lygtinai B. Z. su intensyvia priežiūra, motyvavo atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų sunkumą (t.y. į aplinkybę, į kurią atsižvelgiama jau skiriant bausmę), nuteistojo atliktos bausmės dalį lygindamas su paskirtos bausmės bendra trukme bei padarė išvadą, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti jau vien dėl to, jog jis prieštarauja galiojančio BVK 157 straipsnio reikalavimams, įpareigojimui teismui argumentuotai ir laikantis galiojančių BPK normų, pagrįsti priimamus sprendimus bei juose nurodomus motyvus.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, tame tarpe ir bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog B. Z. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. B. Z. visiškai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas ne tik pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, bet ir BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. yra atlikęs įstatyme numatytą daugiau nei ½ paskirtosios bausmės, yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, o teismui pateiktos bei skunde nurodytos reikšmingos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas intensyvioje priežiūroje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl B. Z. gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, taikant jam intensyvią priežiūrą, nes ir medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, kad jis sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Probacijos tarnyba taip pat nurodė, kad ją taikyti yra tinkamos sąlygos.

Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis per visą ilgalaikį laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį pataisos namuose drausmine tvarka buvo baustas (tris kartus už administracijos nurodymų nevykdymą bei atsisakymą dirbti gerbūvio darbus), tačiau jo padaryti pažeidimai nelaikytini grubiais vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais. Būtina atsižvelgti į tai, jog paskirtos nuobaudos buvo panaikintos dar nepasibaigus jų galiojimo terminui, kaip paskatinimai už tolimesnį nuteistojo nepriekaištingą elgesį bei stropų mokymąsi. Būtent tai ir rodo jo norą ir siekį taisytis, paklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, nes nuo 2013 m. kovo 19d. B. Z. jokių pažeidimų nėra padaręs, o paskirtos anksčiau nuobaudos negalioja. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuteistasis, jo paties prašymu, buvo pervestas į kitą lokalinį sektorių, kas, anot pataisos namų administracijos, turėjo teigiamą jam poveikį, nes sumažino kriminalinės subkultūros įtaką tiek jam pačiam, tiek ir jo poelgiams. Ir tai matyti iš jo tolesnio elgesio: nuo 2013 m. kovo 19 d. jis ne tik nebaustas drausminėmis nuobaudomis, bet per tą laiką paskatintas dar 5 kartus (iš viso per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas dešimt kartų).

Iš pateiktų duomenų matyti, jog B. Z. motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, ką parodo ir žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Priimant sprendimą, atsižvelgtina ir į tai, jog priklausomybių jis neturi, stengiasi vesti sveiką gyvenimo būdą, siekdamas kuo didesnio užimtumo pataisos namuose, aktyviai dalyvauja sportiniuose renginiuose, pataisos namuose vykdomose programose (elgesio korekcijos programa „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, pykčio valdymas, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacinės programos įžanginė grupė ir kt. programos), atlieka gerbūvio darbus. Socialiniai ir bendravimo įgūdžiai, reikalingi adaptacijai laisvėje, išugdyti gerai. Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat teigiama, kad nuteistojo vertybių sistemoje dominuoja vertybės, orientuotos į darbą, užimtumą (gerai išugdyti darbiniai įgūdžiai), materialinės gerovės užsitikrinimą, jis mini ir šeimos svarbą, siekį rūpintis vaikais. Teigiamas nuteistojo nuostatas į darbą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)” 2015 m. sausio 5 d. pranešimas „Dėl darbo vietos suteikimo“, patvirtinantis, kad bendrovė, atsižvelgdama į tai, jog iki nuteisimo B. Z. vykdė jam pavestas darbo funkcijas nepriekaištingai, gali B. Z. suteikti darbo vietą ir grąžinti jį į anksčiau atliktas pareigas, sugrįžus jam iš laivės atėmimo vietos. Be to, iš byloje esančio sutikimo matyti, kad nuteistasis sutinka dirbti nemokamus darbus, jeigu bus paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo socialinių ryšių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę ketina gyventi jo tėvams A. ir V. Z. priklausančiame bute. Tačiau, kaip teisingai skunde nurodė pats nuteistasis, ši aplinkybė visiškai nereiškia, kad ryšiai su šeima nėra tvirti ir artimi. Priešingai, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pas nuteistąjį stiprūs socialiniai ryšiai, kad socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu jam buvo ne kartą suteikti papildomi ilgalaikiai pasimatymai, o su vaikais, sugyventine, mama jis bendrauja susirašinėdamas laiškais, skambindamas. Todėl teigti, kad nuteistasis nepalaiko tvirtų socialinių ryšių su sugyventine ir vaikais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kita vertus, teismo nuomone, natūralu, kad nuteistajam beveik šešerius metus išbuvus pataisos namuose, socialiniai ryšiai susilpnėja dėl apriboto bendravimo su šeima, tad juos stiprinti nuteistasis turėtų visas galimybes išėjęs į laisvę.

Sutiktina ir su nuteistojo argumentais dėl jo požiūrio į turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis savanoriškai siunčia pinigus trijų vaikų išlaikymui, iš jų vienas tik nepilnametis. Per beveik trejus pastaruosius metus vaikų išlaikymui išsiuntė 6270 Lt, kas atitinka 1815,92 Eur. Teismas priteisęs iš jo yra 10320 rublių (kas atitinka 180 Eur) proceso išlaidų. Pagal buhalterinės apskaitos skyriaus duomenis nuteistojo vardu gautas vykdomasis raštas dėl 1389,16 Lt, kas atitinka 402,32 Eur, išieškojimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis yra padengęs visą įsiskolinimą (b. l. 13-15). Taigi tai, kad nuteistasis per vienerių metų laikotarpį į savo asmeninę sąskaitą gavo 2236,11 Eur, iš kurių 2165,72 Eur išleido, visiškai neįrodo jo neigiamo požiūrio į finansų valdymą. Priešingai, nei teigia apylinkės teismas, aukštesniojo teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti duomenys tik patvirtina, kad nuteistasis tinkamai skirstė gaunamas pinigines lėšas, dalį jų skirdamas vaikų išlaikymui, dalį įsiskolinimui pagal vykdomąjį raštą dengti. Juolab, kad šiuo metu jis jau yra padengęs ir visą įsiskolinimą. Tai rodo tik jo atsakingumą ir siekį ne tik padengti turimus finansinius įsipareigojimus, bet ir siekį prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Atsižvelgus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo jau atliktos bausmės dalis, tik teigiami poslinkiai pasitaisymo linkme pataisos įstaigoje, būsimos gyvenimo sąlygos ir artimi santykiai su šeimos nariais, savo vertinamąja reikšme turi didesnę vertę, nei apylinkės teismo nutartyje nurodytas motyvas – nepakankama neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis paleisti nuteistąjį lygtinai. Pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo būtent teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir, kartu su kitomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose pastaruoju metu, socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (34 balai pagal OASys) leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko tinkamą ir pakankamą baudžiamąjį bei auklėjamąjį poveikį, todėl yra pagrindas tikėtis tokio pat teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio ir laisvėje, juo labiau, jog jis bus tinkamai prižiūrimas jam taikomos intensyvios priežiūros pagalba.

Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, tai, kad jis jau atliko didesniąją dalį paskirtosios bausmės, bei konstatuojant, jog paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jau šiuo metu padėtų užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatintų B. Z. toliau teisinga linkme keisti savo elgesį bei turėtų teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai gali padėti nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrinti teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą (BVK 9 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl B. Z. lygtinio paleidimo nėra pakankamai ir tinkamai motyvuotas, pagrįstas neginčijamais argumentais, o nuteistojo skunde aptariami motyvai ir jame nurodytos sąlygos lygtiniam paleidimui, nepaneigti faktiniais duomenimis. Dėl šių priežasčių Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. vasario 11 d. nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo B. Z. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. vasario 11 d. nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“.

B. Z. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos neatliktos 4 metų 1 mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, iki bausmės atlikimo pabaigos, taikyti B. Z. BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas pareigas:

neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;įmokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas