Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis vedęs, dirbantis ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2025 m. gegužės 9 d., apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARRF-0049, patikros Nr. 2267695, galioja iki 2025-10-29, 2025 m. gegužės 9 d., 16:05 val., nustatytas 1,91 prom. neblaivumas, o 2025 m. gegužės 9 d., 16:23 val., nustatytas 2,10 prom. neblaivumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, jų nepakeitė ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Vairuotojų registro įraše matyti, kad S. K. nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 39).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Be pačio kaltinamojo prisipažinimo, nusikalstama veika įrodyta ir kita bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad pirmuoju pūtimu S. K. nustatytas 1,91 prom., o antruoju – 2,10 prom. neblaivumas.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis S. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta virš 1,5 prom. neblaivumas, tai yra būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARRF-0049, pirmu pūtimu nustatytas 1,91 prom. neblaivumas, o antruoju – 2,10 prom. neblaivumas, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo S. K. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo S. K. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos, t. y. žmonos L. K., atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė S. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas (b. l. 78-80). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. administracine tvarka trejų metų laikotarpyje buvo baustas vieną kartą 2022 metais pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį, tačiau nuobauda jau išnykusi (b. l. 81-82). S. K. ir jo sutuoktinė L. K. kartu dirba toje pačioje darbovietėje. Kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais žalos niekam nepadarė. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo žmona L. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. K. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti (b. l. 105, 106). Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. K. nurodė, kad jos vyras S. K. anksčiau teistas nebuvo, savo kaltę pripažino, dėl savo elgesio labai gailisi, žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. L. K. mano, jog jos asmeninės savybės leis daryti teigiamą įtaką vyrui S. K., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (b. l. 104). S. K. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad jis prisipažįsta savo kaltę, nusikaltimą padarė pirmą kartą, byloje civilinis ieškinys nepareikštas (b. l. 103). Abu prašė taikyti laidavimą be užstato.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad L. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad L. K. kritiškai vertina savo sutuoktinio tokį elgesį, ji su kaltinamuoju gyvena kartu, nuolat palaiko bendravimą ir jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sutuoktinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja L. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jie sutuoktiniai, kartu gyvena ir tarp jų yra nuolatinis ryšys (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant L. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be piniginio užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis S. K. vairavo, transporto priemonę ir jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,91 prom.), spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 10 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. K. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Jis teisių suteikiančių vairuoti kelių transporto priemones neturi ir niekada nėra turėjęs (b. l. 39). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą pametęs ir pateikti negali (b. l. 95-97). Kad draudžiama vairuoti neblaiviam kelių transporto priemonę žinojo, tačiau įtakojo vairavimui alkoholis (b. l. 56-57). Atsižvelgiant į šią bylos medžiagą galima teigti, kad S. K. automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), disponavo savo nuožiūra ir be jokių apribojimų.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad S. K. žinojo, kad yra vartojęs alkoholio ir pasielgė neatsakingai – vairavo neblaivus jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl teismo vertinimu atlikdamas tokius veiksmus S. K. prisiėmė visus dėl jo elgesio kilsiančius padarinius. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užkirsti kelią pakartotinai panaudoti minimą transporto priemonę galimai nusikalstamai veikai atlikti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto S. K. vardu, konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, perduodant valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys) kartu su užvedimo rakteliu.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam buvo skirta valstybės garantuojama gynyba (b. l. 91-92). 2025 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. APD-2025-05949 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam S. K. (advokatė R. Klimienė), išlaidų suma sudaro 75,00 Eur (b. l. 100).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą jo sutuoktinei L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą S. K. vardu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. K. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais perduoti valstybės nuosavybėn.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.