Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „V.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. M., A. G., D. K., V. K. ir V. L. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „V.“, tretieji asmenys R. A., J. K.-K., V. P. ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl sodininkų bendrijos „V.“ buvusios valdybos narių atskirai surengtame susirinkime sudaryto 2016 m. birželio 22 d. protokolo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės sodininkų bendrijos „V.“ priešieškinį ieškovui V. L. ir atsakovei pagal priešieškinį D. J., tretieji asmenys E. M., A. G., D. K. ir V. K., dėl 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas, atsakovės priešieškinis atmestas ir R. A. už nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymą skirta bauda, teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti R. A. ir A. M. sudarytą ir pasirašytą 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolą ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais bei atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti V. L. ir D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu priimtus nutarimus negaliojančiais

Ieškovai ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti SB „V.“ buvusio pirmininko R. A. ir A. M. sudarytą ir pasirašytą 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolą ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą tenkino, pripažino SB „V.“ buvusio pirmininko R. A. ir A. M. sudarytą ir pasirašytą 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolą ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais. Atsakovė SB „V.“ priešieškiniu prašė pripažinti V. L. ir D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu priimtus nutarimus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė. Su tokiu teismo sprendimu atsakovė kategoriškai nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės SB „V.“ priešieškinį tenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. birželio 22 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko SB „V.“ narių pakartotinis eilinis susirinkimas. Susirinkimo iniciatorė buvo SB „V.“ valdyba. Apie susirinkimą, galimybę susipažinti su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais bei galimybę balsuoti iš anksto buvo paskelbta SB „V.“ skelbimų lentose, interneto svetainėje, spaudoje. 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo pradžioje dalyvavo 102 Bendrijos nariai. Valdybos pirmininkas R. A. informavo susirinkimo dalyvius, kad turi 248 išankstinio balsavimo vokus su balsavimo lapais. Kiekvienam užsiregistravusiam taip pat buvo įteiktas slapto balsavimo lapas, identiškas išankstinio balsavimo lapui. Numatyta susirinkimo darbotvarkė: 1) valdybos ataskaita; 2) 2015 m. finansinė ataskaita; 3) valdybos rinkimai; 4) revizijos komisijos rinkimai; 5) laisvų neprivatizuotų sklypų nuomos sodininkams patvirtinimas; 6) 2016 m. ir 2017 m. sąmatos tvirtinimas; 7) 2016 m. ir 2017 m. mokesčių tvirtinimas; 8) SB „V.“ darbuotojų etatų ir jų atlyginimų patvirtinimas. Susirinkimo pirmininku išrinktas V. L., sekretore – D. J.. Susirinkimo pradžioje susirinkimo pirmininkas V. L. informavo susirinkimo narius, kad išankstinio balsavimo lapų struktūra ir turinys neatitinka SBĮ, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir Bendrijos narių interesų. Susirinkimui buvo pasiūlyta balsuoti už tai, kad išankstinio ir slapto balsavimo lapai būtų pripažinti negaliojančiais, ir sprendimus dėl darbotvarkės klausimų priimti paprasta susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. „Už“ balsavo 56 nariai. Buvo nutarta išankstinio ir slapto balsavimo lapus pripažinti negaliojančiais ir sprendimus dėl darbotvarkės klausimų priimti paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. R. A. paprieštaravus, kad toks klausimas negalėjo būti svarstomas, nes nėra įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, prasidėjus ginčams, apie 18.30 val. dalis susirinkimo dalyvių kartu su R. A. paliko susirinkimo salę. Susirinkime likę nariai tęsė susirinkimą ir visus susirinkimo dalyvius užregistravo iš naujo, buvo užregistruoti 62 susirinkimo nariai. Taip pat pakartotinai buvo renkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, pritarta, kad susirinkimui pirmininkaus V. L., sekretoriaus – D. J.. Susirinkimas sprendė darbotvarkėje numatytus klausimus, buvo išrinkta SB „V.“ valdyba (nariai E. M., A. G., D. K., V. K. ir V. L.), pirmininkas E. M., revizorė R. S., dėl laisvų neprivatizuotų sklypų nuomos nutarta palikti galioti 2015 m. gruodžio 16 d. visuotinio susirinkimo sprendimą, 2016 m. ir 2017 m. sąmatos nutarta nesvarstyti, 2016 m. ir 2017 m. patvirtintas 4 Eur mokestis už 1 arą metams, SB „V.“ darbuotojų etatų ir jų atlyginimų nutarta nesvarstyti. Valdybos ataskaita ir 2015 m. finansinė ataskaita nesvarstytos, nes, kaip nurodyta susirinkimo protokole Nr. BNS2 / 2016-06-22 (1 t., b. l. 26–29), pirmininkas atsisakė jas pateikti. Šio susirinkimo protokolą Nr. BNS2 / 2016-06-22 pasirašė susirinkimo pirmininkas V. L. ir susirinkimo sekretorė D. J.. Susirinkimo pirmininkas R. A. ir susirinkimo sekretorius A. M. 2016 m. birželio 22 d. surašė ir pasirašė kitą SB „V.“ susirinkimo protokolą Nr. 2016/2 (1 t., b. l. 30–32), kuriame buvo pritarta valdybos ataskaitai, 2015 m. finansinei ataskaitai, palikta esama valdyba (pirmininkas R. A., narės J. K.-K. bei V. P.), išrinkti du nauji valdybos nariai G. V. ir V. N., nuspręsta parinkti audito įmonę, nuspręsta laisvus neprivatizuotus sklypus nuomoti sodininkams, patvirtintos 2016 m. ir 2017 m. sąmatos, patvirtintas nario ir ne nario mokestis 2016 m. ir 2017 m. po 0,04 Eur už 1 kv. m, patvirtinti SB „V.“ darbuotojų etatai ir jų atlyginimai. Pirmosios instancijos teismas SB „V.“ pirmininko R. A. ir A. M. sudarytą ir pasirašytą 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolą Nr. 2016/2 ir jame priimtus sprendimus pripažino negaliojančiais. Teismas konstatavo, jog 2016 m. birželio 22 d. susirinkimas, kurio protokolą pasirašė R. A. ir A. M., įvyko neteisėtai, kadangi susirinkimas, kuriam pirmininkavo R. A., prasidėjo ne 18.00 val., kaip buvo skelbiama viešai, o 18.30 val. Be to, susirinkimas įvyko ne iš anksto numatytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeistos SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. SBĮ 16 straipsnio („Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka“) 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus. Bendrijos įstatų 36.7 punktas taip pat nustato, jog Bendrijos nariai ar valdyba, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje pranešimą apie šaukiamą narių susirinkimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę. Iš byloje esančio skelbimo spaudoje (1 t., b. l. 16) matyti, jog viešai buvo skelbiama, kad SB „V.“ pakartotinis eilinis narių susirinkimas vyks 2016 m. birželio 22 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Nors pakartotinio eilinio susirinkimo iniciatorė buvo SB „V.“, valdybos pirmininkui (vienam iš susirinkimo iniciatorių) R. A. su dalimi kitų susirinkimo narių nusprendus palikti 2016 m. birželio 22 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), teisėtai prasidėjusį susirinkimą, kuriam pirmininkavo teisėtai išrinktas susirinkimo pirmininkas V. L., negalima pripažinti, jog tokiu būdu susirinkimo iniciatoriai susirinkimą perkėlė į (duomenys neskelbtini). Bendrijos įstatai nenumato pareigos Bendrijos nariams, įskaitant ir Bendrijos valdybos narius, dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose. Bendrijos valdybai tik yra numatyta pareiga ne vėliau 10 dienų iki eilinio Bendrijos narių susirinkimo parengti Bendrijos valdybos ataskaitą (Įstatų 55 punktas). Todėl daliai 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo narių laisva valia nusprendus palikti teisėtai prasidėjusį susirinkimą, kuriam pirmininkavo V. L., jiems iš susirinkimo išėjus, teisėtai pradėtas susirinkimas nesibaigė. Susirinkime likus pagal Bendrijos įstatus pakankamam narių skaičiui, teisėtai prasidėjęs susirinkimas tęsėsi toliau. Todėl pripažįstama, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai SB „V.“ pirmininko R. A. ir A. M. sudarytą ir pasirašytą 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolą Nr. 2016/2 ir jame priimtus sprendimus pripažino negaliojančiais, nes tai buvo naujo susirinkimo, apie kurį Bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti Bendrijos įstatų ir SBĮ nustatyta tvarka, protokolas. Daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl SB „V.“ pirmininko R. A. ir A. M. sudaryto ir pasirašyto 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolo Nr. 2016/2 ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).Atsakovė prašo negaliojančiais pripažinti ir Bendrijos narių pakartotiniame eiliniame susirinkime V. L. bei D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu Nr. BNS2 / 2016-06-22 priimtus nutarimus, kadangi jie, apeliantės nuomone, buvo priimti visiškai neatsižvelgus į Bendrijos narių, balsavusių tais pačiais klausimais iš anksto raštu, nuomonę ir valią, tuo buvo pažeistos Bendrijos narių teisės bei teisėti interesai, SBĮ bei Bendrijos įstatų normos.Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. SB „V.“ – sodininkų bendrai įsteigtas, ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (Bendrijos įstatų 1 punktas). SB „V.“ įstatų 44 punkte nustatyta, kad Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos valdyba. Tačiau SBĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Bendrijos organai yra: 1) Bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Kadangi SB „V.“ įstatai Bendrijos narių susirinkimui suteikia nemažai išimtinių teisių (tokių kaip, pavyzdžiui, išimtinė teisė keisti Bendrijos įstatus; iš Bendrijos narių rinkti ir atšaukti Bendrijos valdymo narius, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką; vertinti Bendrijos valdybos veiklą; priimti sprendimą dėl Bendrijos reorganizavimo, likvidavimo ir pan. (Bendrijos įstatų 33–35 punktai), o tokias pat išimtines teises Bendrijos narių susirinkimui suteikia ir SBĮ 15 straipsnis, SB „V.“ narių susirinkimas taip pat laikomas Bendrijos valdymo organu, o jo priimti sprendimai – juridinio asmens organo priimtais sprendimais, kurie teismo tvarka gali būti pripažinti negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. birželio 22 d. SB „V.“ narių skaičius buvo 2532 (1 t., b. l. 26–29). SBĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu Bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. SB „V.“ įstatų 41 punkte nustatyta, jog Bendrijos nariai dėl susirinkime svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Įstatų 42 punkte nustatyta išankstinio balsavimo tvarka. Įstatų 42.3 punkte, be kita ko, nustatyta, jog balsavimo lapas negali būti atšauktas. 2016 m. birželio 22 d. protokole Nr. BNS2/2016-06-22, kurį pasirašė V. L. ir D. J. (1 t., b. l. 26–29), nurodyta, jog pirmininkas R. A. žodžiu pasakė, kad turi 248 išankstinio balsavimo vokus su balsavimo lapais (protokole Nr. 2016/2, kurį pasirašė R. A. ir A. M. (1 t., b. l. 30–32), nurodyta, jog iš anksto balsavo 247 SB „V.“ nariai). Nors susirinkimui, kuriam pirmininkavo V. L., išankstinio balsavimo lapai pateikti nebuvo (ieškovų teigimu, R. A. juos atsisakė pateikti, atsakovės teigimu, ieškovai atsisakė juos priimti), tačiau kad tokie išankstinio balsavimo lapai buvo ir kad Bendrijos nariai iš anksto buvo išreiškę raštu savo nuomonę 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo darbotvarkės klausimais, patvirtina į bylą pateiktos išankstinio balsavimo lapų kopijos (2 t., b. l. 115–603). Nors 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo pirmininkas V. L. išankstinio balsavimo lapų neturėjo, tačiau kadangi susirinkime dalyvaujantiesiems buvo išdalyti identiško turinio ir struktūros slapto balsavimo lapai, susirinkimo pirmininkas vertino, kad išankstinio ir slapto balsavimo lapų struktūra ir turinys neatitinka SBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, iš esmės pažeidžia Bendrijos narių interesus. Tai ieškovai argumentuoja tuo, jog: į kandidatų į Bendrijos valdybos narius sąrašą nebuvo įtraukti visi pageidaujantys kandidatuoti; į kandidatų į valdybos pirmininkus sąrašą buvo įtraukti ne visi nariai, kurie kandidatavo į valdybos narius; kol neišrinkta valdyba, negalima rinkti valdybos pirmininko; nenurodyti kandidatai į auditorius, jų teikiamų paslaugų įkainiai; taip pat, anot ieškovų, nėra duomenų, kad iš anksto balsavusieji buvo išsamiai supažindinti su valdybos ataskaita, 2015 m. finansine ataskaita. Susirinkimo pirmininkui pasiūlius balsuoti dėl išankstinio balsavimo lapų teisėtumo ir 56 susirinkimo nariams nubalsavus, kad išankstinio ir slapto balsavimo lapai būtų pripažinti negaliojančiais, susirinkimo, kuriam pirmininkavo V. L., nariai darbotvarkėje numatytus klausimus sprendė ir sprendimus priėmė paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovų argumentais, jog išankstinio balsavimo lapų turinys ir struktūra tam tikrais aspektais yra ydingi, t. y.: 1) ne visi pageidaujantys būti išrinkti į valdybą buvo įtraukti į kandidatų į valdybos narius sąrašą; 2016 m. balandžio 7 d. paraiška dėl dalyvavimo rinkimuose (1 t., b. l. 17), kuri tą pačią dieną buvo pateikta valdybos pirmininkui R. A., patvirtina, jog kandidatais į valdybos narius bei valdybos pirmininko pareigas, be kita ko, pageidavo būti D. K., V. K., V. Š., I. M., A. G., tačiau jie į sąrašą įtraukti nebuvo; atsakovė argumentuoja tuo, jog pastarieji, priešingai negu V. L. ir E. M., nepateikė prašymų registruoti juos kandidatais, tačiau pastebėtina, jog Bendrijos įstatai nenumato reikalavimo teikti tokį prašymą asmeniškai, įstatuose taip pat nėra nustatyta, jog draudžiama vienam asmeniui teikti suderintą su kitais kandidatais sąrašą, be to, byloje esantis E. M. patvirtinimas dėl prašymo teikimo (5 t., b. l. 56) patvirtina, jog V. L. R. A. 2016 m. balandžio 7 d. teikė paraišką E. M. vardu dėl pastarojo įtraukimo į kandidatų sąrašą ir jis į kandidatų sąrašą buvo įtrauktas; atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašymą teikė asmeniškai E. M.; 2) išankstinio ir slapto balsavimo lape neturėjo būti formuluojamas klausimas dėl kandidatų į valdybos pirmininkus, kadangi pirmininkas yra renkamas iš jau išrinktų valdybos narių (Įstatų 47 punktas), o ne iš kandidatų į valdybos narius; be to, tarsi jau būtų žinoma, kas bus išrinkti į valdybos narius, išankstinio ir slapto balsavimo lape iš 10 kandidatų į valdybos narius buvo atrinkti ir nurodyti 3 kandidatai į valdybos pirmininkus; apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu tuo pačiu balsavimu buvo siekiama išrinkti ir valdybos narius, ir valdybos pirmininką, kandidatais į pirmininką privalėjo būti nurodyti visi kandidatuojantys į valdybos narius, kadangi bet kuris asmuo iš kandidatų sąrašo galėjo būti išrinktas į valdybą ir kandidatuoti į pirmininko pareigas; 3) išankstinio balsavimo lapuose taip pat buvo siūloma rinkti revizijos komisiją, nurodyta viena kandidatė į revizijos komisijos narius – R. S., arba audito įmonę, tačiau pastebėtina, jog SB „V.“ įstatų VIII skyrius reglamentuoja Bendrijos veiklos kontrolę, jame nustatyta, jog Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija. Audito SB „V.“ įstatai nenumato. SBĮ 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius), Bendrijos įstatuose turi būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja Bendrijos narių susirinkimo renkama audito įmonė. Kaip minėta, Bendrija Bendrijos įstatais numatė, jog Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuos revizijos komisija, todėl audito rinkimas prieštarauja Bendrijos įstatams. Nors atsakovė teisi teigdama, kad teisės aktai nenumato konkrečių reikalavimų išankstinio balsavimo lapo turiniui, struktūrai, tačiau pritartina ieškovams, jog išankstinio, slapto balsavimo lapų turinys, struktūra turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauti teisės aktų reikalavimams. Ieškovų nuomone, pažeidimai taip pat buvo padaryti nesudarius galimybės iš anksto balsavusiems Bendrijos nariams susipažinti su ataskaitomis. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kad iš anksto balsavę nariai buvo supažindinti su susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais – valdybos ataskaita, 2015 m. finansine ataskaita. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Bendrijos įstatų 21.5 punktas garantuoja kiekvienam Bendrijos nariui teisę susipažinti su Bendrijos dokumentais ir gauti visą Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Valdyba, organizuodama 2016 m. birželio 22 d. susirinkimą, taip pat buvo išplatinusi pranešimą (1 t., b. l. 16), jog susipažinti su siūlomų sprendimų projektais galima Bendrijos buveinėje. Pritartina atsakovei, jog kiekvieno asmens teisė yra rinktis, ar kreiptis į Bendrijos valdybą dėl susipažinimo su dokumentais, kokios apimties informacija jam yra reikalinga, kad jis balsuodamas galėtų tinkamai išreikšti savo nuomonę ir pasirinkti variantą „taip“ arba „ne“. Nėra duomenų, kad iš anksto balsavę asmenys būtų kreipęsi į valdybą dėl susipažinimo su Bendrijos valdybos ataskaitomis, tačiau jiems būtų atsisakyta jas pateikti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog iš anksto balsavę Bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti ar supažindinti su susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, sprendimų projektais, ataskaitomis. Nustačius anksčiau (šios nutarties 30 pastraipoje) aptartus išankstinio ir slapto balsavimo lapų turinio ir struktūros trūkumus, susirinkime dalyvaujantiems Bendrijos nariams manant, kad nustatyti trūkumai neleido iš anksto balsavusiems Bendrijos nariams išreikšti tikrosios savo valios, susirinkimo dalyviai, deklaruojantys, jog gina visų, o ne mažumos Bendrijos narių teises, privalėjo pašalinti nustatytus trūkumus organizuodami naują susirinkimą ir suteikdami teisę bei galimybę visiems, įskaitant ir iš anksto balsavusius, asmenims tinkamai iš naujo išreikšti savo valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai iš anksto balsavusių Bendrijos narių balsai pripažįstami negaliojančiais ir realiai dalyvaujantys susirinkime 62 Bendrijos nariai „čia ir dabar“ sukuria naują kandidatų į valdybos narius sąrašą (1 t., b. l. 26–29), į jį įtraukia asmenis, apie kuriuos nebuvo žinoma iš anksto balsavusiems asmenims, tačiau kurie realiai dalyvauja susirinkime, ir pašalina iš kandidatų į valdybos bei valdybos pirmininko narius sąrašo asmenis, kurie buvo teisėtai ir pagrįstai į jį įtraukti, bet nedalyvavo 2016 m. birželio 22 d. susirinkime, kuriam pirmininkavo V. L., negali būti pripažinta teisėta, atitinkanti protingumo ir sąžiningumo, demokratiškumo principus. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad tokiu būdu buvo įgyvendinta ir išreikšta tikroji Bendrijos narių valia. Priešingai, tokiu būdu buvo įgyvendinta tik mažumos Bendrijos narių valia (62 susirinkime dalyvavusių narių iš 2532 visų Bendrijos narių), mažumos narių valią priešpriešinant daugumos Bendrijos narių teisei žinoti, jog išankstiniai balsavimo lapai (ne dėl iš anksto balsavusiųjų kaltės) pripažinti negaliojančiais, ir daugumos narių teisei dalyvauti ir balsuoti skaidriai, demokratiškai vykdomuose rinkimuose / balsavime. Taip pat pažymėtina, jog Bendrijos įstatai bei SBĮ nereglamentuoja situacijos, kai abejojama dėl balsavimo teisėtumo. Tokiu atveju aktualios CK 2.93 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, jog juridinio asmens kolegialaus organo posėdžio (susirinkimo) pirmininko sprendimas dėl balsavimo rezultatų turi lemiamą reikšmę, išskyrus atvejus, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija. Tokiu atveju balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Kai posėdžio pirmininkui arba balsų skaičiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama dėl balsavimo teisėtumo, turi įvykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma kolegialaus organo narių. SBĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Bendrijos kolegialus organas yra Bendrijos valdyba. Šiuo atveju šių nuostatų nebuvo laikytasi, Bendrijos valdyba nepasisakė dėl pakartotinio balsavimo. Nariams, kurie balsavo iš anksto, taip pat nebuvo pranešta apie abejones dėl balsavimo teisėtumo, nebuvo suteikta teisė balsuoti pakartotinai.Teisėjų kolegija pripažįsta, jog susirinkimo metu kilus abejonių dėl balsavimo teisėtumo ir įstatymų nustatyta tvarka neinicijavus naujo, pakartotinio balsavimo ir mažumos iniciatyva panaikinus išankstinio balsavimo lapus, buvo pažeista kiekvieno Bendrijos nario teisė balsuoti (SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Įstatų 21.1 punktas), teisė balsuoti iš anksto raštu (SBĮ 15 straipsnio 5 dalis, Įstatų 41 punktas), teisė rinkti Bendrijos valdybos narius ir valdybos pirmininką (SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Įstatų 33.2 punktas). Taip pat pažeisti Bendrijos įstatų 42.3 punkto nuostata, jog balsavimo lapas negali būti atšauktas; Bendrijos įstatų 36.9 punkto bei SBĮ 16 straipsnio 9 dalies reikalavimai, jog registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, balsavę iš anksto raštu; SBĮ 16 straipsnio 10 dalies reikalavimai, jog į dalyvaujančių Bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu; SBĮ 16 straipsnio 15 dalies nuostatos, jog prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys Bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.SB „V.“ įstatų 9 punkte suformuluoti pagrindiniai Bendrijos veiklos principai, numatant, kad Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartą situaciją, pripažįsta, jog V. L. ir D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu priimti nutarimai buvo priimti šiuos principus pažeidžiant ir ignoruojant. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog V. L. ir D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu Nr. BNS2 / 2016-06-22 priimti nutarimai pažeidžia iš anksto balsavusių Bendrijos narių teises bei teisėtus interesus, jie negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl atsakovės priešieškinis tenkintinas ir V. L. bei D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu Nr. BNS2 / 2016-06-22 priimti nutarimai pripažintini negaliojančiais. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi V. L. ir D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu Nr. BNS2 / 2016-06-22 priimti nutarimai pripažintini negaliojančiais, išvestinis ieškovų ieškinio reikalavimas – įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti naujos valdybos narių duomenis Juridinių asmenų registre, t. y. V. L. ir D. J. surašytą ir pasirašytą SB „V.“ susirinkimo narių 2016 m. birželio 22 d. protokolą ir naujai išrinktą SB „V.“ valdybą, negali būti tenkintas, šis ieškovų reikalavimas taip pat atmestinas.

Dėl R. A. skirtos baudos už nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymą

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti SB „V.“ valdybos pirmininkui R. A. inicijuoti bet kokius veiksmus – priimti sprendimus, susijusius su naujo valdymo organo bei revizijos komisijos rinkimų inicijavimu ir organizavimu. Išaiškinta atsakovui, kad pažeidus šia teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaltas asmuo gali būti nubaustas pinigine bauda. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, kuri iš dalies pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti ir uždrausti SB „V.“ bendrijos organams bei SB „V.“ valdymo organams priimti sprendimus, susijusius su SB „V.“ naujo valdymo organo bei revizijos komisijos rinkimų inicijavimu, ir uždrausti inicijuoti bet kokius narių susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi naujo valdymo organo bei revizijos komisijos rinkimų klausimai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundžiamu teismo sprendimu R. A. skirta 289 Eur bauda už teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymą. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog 2017 m. liepos 31 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovų 2017 m. liepos 3 d. prašymas dėl 289 Eur baudos skyrimo R. A. dėl 2017 m. birželio 23 d. nutarties nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 3 d. (pažymėtina, jog suklysta nurodant nutarties datą, kadangi 2017 m. liepos 3 d. nutartis nebuvo priimta) teismo nutartis nebuvo įvykdyta, atsakovui R. A. skirtina 289 Eur bauda. Iš skundžiamo sprendimo galima daryti išvadą, jog R. A. bauda skirta už 2017 m. birželio 23 d. nutarties nevykdymą, tačiau už kokius konkrečius veiksmus skirta bauda, nėra aišku. Teismo sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas, aiškus ir suprantamas. Tačiau šiuo atveju nenurodyta, kaip R. A. pažeidė taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kokie pažeidimai nustatyti, neatskleista pažeidimo (bylos) esmė. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog teismo sprendimas skirti baudą R. A. nėra tinkamai motyvuotas. CPK 145 straipsnio („Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus“) 9 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi straipsnio redakcija numatė baudą iki 289 Eur). Taigi, teismo nuobauda – bauda (įskaitant ir už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą) skiriama teismo nutartimi, o ne galutiniu teismo sprendimu. Tokia išvada darytina ir remiantis CPK 103 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi. Toks teisinis reglamentavimas, kai bauda skiriama ne galutiniu teismo sprendimu, o nutartimi, garantuoja asmens, kuriam paskirta bauda, teisę prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti; o dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, – paduoti atskirąjį skundą (CPK 107 straipsnis). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti ieškovų 2017 m. liepos 3 d. prašymą dėl baudos skyrimo R. A. dėl 2017 m. birželio 23 d. nutarties nevykdymo, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir R. A. teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės ir laikydamasis nustatytos tvarkos išnagrinės pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės ir klausimą išnagrinėjus nesilaikant nustatytų proceso taisyklių, skundžiamo spendimo dalis, kuria R. A. skirta bauda, naikintina ir klausimas dėl baudos skyrimo / neskyrimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pripažinus, jog skundžiamas teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas bei nepagrįstas, kad atsakovės SB „V.“ priešieškinis turi būti tenkintas visiškai, o ieškovų ieškinys – iš dalies, iš naujo spręstinas klausimas dėl šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovai ieškiniu reiškė du savarankiškus reikalavimus. Reikalavimas dėl R. A. ir A. M. pasirašyto susirinkimo protokolo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais tenkintas, vadinasi, patenkinta 100 proc. šio reikalavimo. Reikalavimas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo įpareigojimo atmestas, vadinasi, patenkinta 0 proc. šio reikalavimo. Konstatuojama, kad teismas tenkino 50 proc, ieškovų reikalavimų ((100 proc. + 0 proc.) / 2 reikalavimų). Atsakovė priešieškiniu pareiškė vieną savarankišką reikalavimą dėl V. L. ir D. J. pasirašyto susirinkimo protokolo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi priešieškinis tenkintas visiškai, vadinasi, teismas tenkino 100 proc. atsakovės reikalavimų. Pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 25 proc. ieškovų reikalavimų ((50 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 0 proc. (atmesta priešieškinio dalis) / 2). Iš viso patenkinta 75 proc. atsakovės reikalavimų ((100 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 50 proc. (atmesta ieškinio dalis) / 2). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 7) bei už advokato padėjėjo pagalbą – 1400 Eur (5 t., b. l. 27, 51, 155). Iš viso ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1431 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį, reiškiamus reikalavimus, į tai, kad buvo paruoštas ne tik ieškinys, bet ir atsiliepimas į priešieškinį, prašymai, ieškovų atstovas advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovų turėtos išlaidos pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.19 punktuose nurodyto maksimalaus dydžio. Todėl iš atsakovės SB „V.“ ieškovams priteistinas 357,75 Eur (1431 Eur x 25 proc. / 100 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, t. y. kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteistina lygiomis dalimis po 71,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė SB „V.“ už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį (5 t., b. l. 32), už advokato padėjėjo pagalbą – 900 Eur (5 t., b. l. 31, 34, 36) bei 21 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (5 t., b. l. 94). Iš viso atsakovė SB „V.“ pirmosios instancijos teisme patyrė 952 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį, reiškiamus reikalavimus, į tai, kad buvo paruoštas ne tik priešieškinis, bet ir atsiliepimas į ieškinį, atskirasis skundas, atsakovės atstovas advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose, atsakovės turėtos išlaidos pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.15, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl priteistina SB „V.“ iš viso 714 Eur (952 Eur x 75 proc. / 100 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo pagal priešieškinį priteistina SB „V.“ lygiomis dalimis po 357 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, atsakovė SB „V.“ už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (6 t., b. l. 49). Duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikta. Ieškovai už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 400 Eur išlaidas (6 t., b. l. 67). Ši suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodyto maksimalaus užmokesčio advokato pagalbai apmokėti dydžio. Atsakovės reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti tenkintas iš dalies, t. y.: 1) ieškinys ne visiškai atmestas, o tik iš dalies, todėl tenkinta 50 proc. šio reikalavimo; 2) priešieškinis tenkintas visiškai, todėl tenkinta 100 proc. šio reikalavimo; 3) nors sprendimo dalis dėl baudos skyrimo R. A. panaikinta, tačiau byla ir procesas dėl šios dalies nėra nutraukti, šios bylos dalies nagrinėjimas perduotinas apylinkės teismui, dėl to pripažįstama, jog tenkinta 50 proc. šio reikalavimo. Laikoma, kad teismas patenkino 66,67 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų ((50 proc. + 100 proc. + 50 proc.) / 3 reikalavimų). Todėl priteistina SB „V.“ iš viso 50 Eur (75 Eur x 66,67 proc. / 100 proc.), iš kiekvieno atsakovo pagal priešieškinį priteistina SB „V.“ lygiomis dalimis po 25 Eur. Ieškovams iš atsakovės priteistina 133,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (400 Eur x 33,33 proc. / 100 proc.), t. y. kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteistina lygiomis dalimis po 26,66 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais R. A. ir A. M. sudarytą ir pasirašytą 2016 m. birželio 22 d. susirinkimo protokolą Nr. 2016/2 ir jame priimtus sprendimus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiais V. L. bei D. J. 2016 m. birželio 22 d. surašytu protokolu Nr. BNS2 / 2016-06-22 priimtus nutarimus.

Priteisti iš atsakovės SB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 71,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei pagal priešieškinį SB „V.“ po 357 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-03-30 ir 2017-06-23 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria R. A. skirta 289 Eur bauda, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei pagal priešieškinį SB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės SB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 26,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.