- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- eI2-11801-920/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02062-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl Migracijos departamento 2025-04-03 sprendimo Nr. 25S85627, 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86587 ir sprendimo Nr. 25S86933 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento 2025-04-03 sprendimą Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti V. B. 2024-12-20 prašymą pratęsti Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą; priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad V. B. (toliau – ir Pareiškėjas) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris darbo pagrindu išduotos Lietuvos nacionalinės vizos, o vėliau ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu nuo 2016-12-02 iki 2025-04-15 dirbo tarptautinių reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vedęs ir turi nepilnametę dukrą (17 metų), kuri (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą. Kadangi Pareiškėjo sutuoktinė bei dukra gyvena (duomenys neskelbtini), jos neturi leidimų ar vizų atvykti į Lietuvą, Pareiškėjas keletą kartų (įprastai tai 4 kartus) per metus (jo atostogų nuo darbo metu) grįžta pas jas į (duomenys neskelbtini). Taip Pareiškėjas gyvena jau nuo 2016 metų, kai įsidarbino pas Darbdavį. Pareiškėjui paskutinį kartą leidimas laikinai (toliau - LLG) gyventi darbo pagrindais buvo išduotas 2023-05-02 ir galiojo iki 2025-05-02. 2024-12-20 Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pateiktas prašymas pratęsti Pareiškėjo LLG galiojimą, kad Pareiškėjas galėtų toliau nepertraukiamai tęsti darbą pas Darbdavį. Tačiau Departamentas 2025-04-03 sprendimu Nr. 25S85627 atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei Pareiškėjo turėtą ir tuo metu galiojusį LLG 2025-04-04 sprendimu Nr. 25S86587 panaikino. Kadangi Pareiškėjas niekada nenusižengė nei Lietuvos Respublikos, nei ES teisės aktams ar institucijų sprendimams, jis, gavęs Sprendimą, Sprendimą/2 ir Sprendimą/3, kreipėsi į Atsakovą dėl jo išvykimo bei 2025-04-15 nutraukė darbo sutartį su Darbdaviu, grąžino Atsakovui LLG bei Atsakovo atsakingų asmenų buvo nuvežtas iki Lietuvos – (duomenys neskelbtini) pasienio, kur iki Sprendimų įsigaliojimo grįžo į (duomenys neskelbtini). Visgi, Pareiškėjas iš Lietuvos išvyko ne savo noru, ir ne dėl to, jog sutinka su Sprendimuose dėstomais teiginiais, o tik todėl, kad laiku įvykdytų Departamento Sprendimus. Pareiškėjas laiko, kad Sprendimai jo atžvilgiu yra priimti nepagrįstai, kad Sprendimai grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais ir pamąstymais, kurie suponuoja nuomonę, jog nei vienam (duomenys neskelbtini) piliečiui LLG negali būti išduodami ar pratęsiami. Sprendimai grindžiami faktiškai tik VSD išvadomis, kurioms Departamentas nepagrįstai pritarė ir kurios sudarė esminę reikšmę Sprendimų priėmime. Sprendimuose nepagrįstai neatsižvelgta į Pareiškėjo ilgalaikius ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nuobaudų bei nusižengimų neturėjimą, tai, kokias pažiūras Pareiškėjas deklaruoja tiek karo Ukrainoje, tiek Baltarusijos politikos atžvilgiu. Be to, Atsakovo Sprendimuose nepagrįstai nurodoma neva Pareiškėjas atliko ar ėjo tarnybos pareigas (duomenys neskelbtini), kai jis aiškiai nurodė, jog dirbo gamyboje fizinį darbą, nes buvo nekvalifikuotas darbuotojas, o paraleliai įgijo visų kategorijų vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų pakeisti darbą, ką ir padarė 2014 metais
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškindamas faktines aplinkybes nurodė, kad Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 2000-2002 m. ir 2003-2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) dukterinėje įmonėje. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamus sprendimus 2025-04-03 sprendimą Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams. Taip pat 2025-04-15 priimtas sprendimas Nr. 25S94022 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėjas įvykdė minėtą sprendimą 2025-04-15.
Reguliarūs vizitai į (duomenys neskelbtini) gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones - nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps (duomenys neskelbtini) interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis ir dažnai grįžta į kilmės šalį.
Reaguojant į pareiškėjo skundo argumentus, dėl jo politinių pažiūrų, pastebėtina, kad jie buvo įvertinti ginčijamuose sprendimuose. Be to, pareiškėjo išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją, nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonėje. Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sprendimų neteisėtais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo teiginiai dėl Lietuvos, kaip jo interesų centro, yra prieštaringi. Viena vertus pareiškėjas skunde siekia sudaryti įspūdį, kad jį su Lietuvą sieją tamprūs ekonominiai ryšiai, kita vertus, pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lietuvoje būna tik keletą valandų kol išvyksta į reisą ir grįžęs po reiso, t. y. negyvena Lietuvoje, čia neturi nei šeimyninių ryšių (tokių nenustatė ir Migracijos departamentas), nei socialinių. Taigi pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui dirbti Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad jis turi stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini) ir ten gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis nuolat, ilgiems laikotarpiams grįžta į (duomenys neskelbtini). Stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini) turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo jo ekonominiais interesais (darbas). Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje.
Kiti pareiškėjo skunde dėstomi argumentai (šeimos narių turėjimas, galimas prieglobsčio suteikimas, svarstomi teisės aktų pakeitimai Seime, darbdavio charakteristika, darbas Lietuvoje ir kt.) nėra teisiškai aktualus nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia ginčijamuose sprendimuose nustatytų aplinkybių bei išvadų apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.
Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teisėjų kolegija,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-04-03 sprendimo Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris darbo pagrindu išduotos Lietuvos nacionalinės vizos, o vėliau ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu nuo 2016-12-02 iki 2025-04-15 dirbo tarptautinių reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vedęs ir turi nepilnametę dukrą (17 metų), kuri (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą. Pareiškėjui paskutinį kartą leidimas laikinai gyventi darbo pagrindais buvo išduotas 2023-05-02 ir galiojo iki 2025-05-02. 2024-12-20 Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pateiktas prašymas pratęsti Pareiškėjo LLG galiojimą, kad Pareiškėjas galėtų toliau nepertraukiamai tęsti darbą pas Darbdavį. Migracijos departamentas, priėmė 2025-04-03 sprendimą Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams.
Dėl Migracijos departamento 2025-04-03 sprendimo Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamento įpareigojimo iš naujo svarstyti V.B. 2024-12-20 prašymą pratęsti Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyta užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka ir kiti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai (toliau – ir UTPĮ) 1 str. 1 d.).
Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p.). UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
Taigi, Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
Nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus įvertino VSD pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadoje nurodoma, kad viešais duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini)yra poliamido-6 gamintoja, kuris pasižymi dideliu patvarumu ir atsparumu smūgiams, naudojamas įvairiems tvarumo reikalaujantiems komponentams gaminti (guoliams, žiedams, sraigtams ir panašiai). (duomenys neskelbtini) yra įmonės (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė. Šios dvi įmonės dėl kenkimo demokratiniam procesui 2021 m. yra įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą. (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius I. L. įtrauktas į JAV specialiai įvardytų piliečių ir blokuojamų asmenų sąrašą. Atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. įtrauktas į penktąjį ES sankcijų paketą. Be kita ko, dalis protestuose prieš režimą dalyvavusių (duomenys neskelbtini) gamyklos darbuotojų buvo atleisti iš darbo, o kiti bauginami atleidimu. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmens darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas OAO (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Migracijos departamentas, vertindamas VSD pateiktą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, ginčijamuose Sprendimuose papildomai nurodė, kad asmuo gali būti laikomas lojaliu ir patikimu režimui asmeniu, o tai, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytus nustatytus (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui, kelia kontržvalgybinių rizikų. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens turėti ryšiai gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo darbo įmonėje, kontroliuojamoje (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų, pabaigos praėjo tam tikras laikotarpis. Migracijos departamento vertinimu, papildomas rizikas kelia ir tai, kad asmuo periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini): Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemoje viso fiksuota 83 asmens Lietuvos - (duomenys neskelbtini) sienos kirtimai, turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiu (nuo 2023-05-02 iki dabar) fiksuota 12 kirtimų, (duomenys neskelbtini) išvykęs praleidžia iki 1,5 mėn. Periodiškas lankymasis (duomenys neskelbtini) sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti ar palaikyti kontaktus. Asmens paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyvena jo šeima. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys apie asmens išvykimus į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir asmens pateikta informacija apie turimus šeiminius ryšius (duomenys neskelbtini) suponuoja išvadą, kad asmens ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę. Valstybės saugumo departamento išvadoje minima, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.), todėl nenutrūkę ryšiai su (duomenys neskelbtini), ten gyvenantys asmens artimieji, Migracijos departamento vertinimu, sudaro pagrindo manyti, kad pasitaikius progai asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, todėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas tokiam asmeniui, kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento vertinimu, asmens atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais tarnybos santykiais. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad asmuo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi nuo 2017-06-16 , Lietuvoje dirba nuo 2016-12-02, tačiau dėl darbo pobūdžio (dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir grįžinėjimo į (duomenys neskelbtini) mažai laiko praleidžia Lietuvoje, jo interesų centras nėra Lietuvoje – asmuo Lietuvoje užsiima tarptautiniu krovinių pervežimu, o kadencijai pasibaigus grįžta į (duomenys neskelbtini) pas šeimą, todėl, Migracijos departamento vertinimu, asmens su Lietuvos Respublika nepertraukiami socialiniai ar ekonominiai ryšiai nesieja.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teismų formuojama praktika, teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento ginčijamuose Sprendimuose padaryta išvada, jog įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
Kartu šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, spręsdamas dėl to, ar pareiškėjas laikytinas asmuo galinčiu kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, vertino individualią pareiškėjo situaciją ir skundžiamus Sprendimus priėmė, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą bei laikydamasis proporcingumo principo. Todėl pareiškėjo prašymai panaikinti Migracijos departamento 2025-04-03 sprendimą Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti V. B. 2024-12-20 prašymą pratęsti Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
Dėl Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką
Vertinant Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimą Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia, aptartinas aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.
Remiantis UTPĮ nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 str. 3 d.). Pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokiu atveju uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį, kuriuo priimdamas Sprendimą rėmėsi Migracijos departamentas, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, tais atvejais, kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę vadovautis Valstybės saugumo departamento išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017, 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2263-821/2024). Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir, tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, ji turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Pažymėtina, kad atliekant individualios užsieniečio situacijos (šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitų reikšmingų aplinkybių vertinimą svarbu yra taikyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).
Vertindama Sprendime uždrausti asmeniui nurodytam laikui atvykti į Lietuvos Respubliką nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada apie V. B. galimą kelti grėsmę valstybės saugumui buvo grindžiama tuo, kad asmuo 2000-2002 m. ir 2003-2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) dukterinėje įmonėje. Darbas (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento vertinimu, papildomas rizikas kelia ir tai, kad asmuo periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini): Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemoje viso fiksuota 83 asmens Lietuvos - (duomenys neskelbtini) sienos kirtimai, turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiu (nuo 2023-05-02 iki dabar) fiksuota 12 kirtimų, (duomenys neskelbtini) išvykęs praleidžia iki 1,5 mėn. Periodiškas lankymasis (duomenys neskelbtini) sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti ar palaikyti kontaktus. Asmens paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyvena jo šeima. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys apie asmens išvykimus į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir asmens pateikta informacija apie turimus šeiminius ryšius (duomenys neskelbtini) suponuoja išvadą, kad asmens ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę. Valstybės saugumo departamento išvadoje minima, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.), todėl nenutrūkę ryšiai su (duomenys neskelbtini), ten gyvenantys asmens artimieji, Migracijos departamento vertinimu, sudaro pagrindo manyti, kad pasitaikius progai asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, todėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas tokiam asmeniui, kelia grėsmę valstybės saugumui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teismų formuojama praktika, teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendime padarytomis išvadomis, kad asmens ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę, dėl ko ateityje, asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2025-04-03 sprendimo Nr. 25S85627 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86587 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir Migracijos departamento 2025-04-04 sprendimo Nr. 25S86933 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, yra atmetamas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.