- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- I1-798-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02894-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR TM
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Įstaiga), 5750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 5–7), jo patikslinimuose (1t., b. l. 12–13, 86 –88) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. spalio 27 d. buvo kalinamas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.
Nurodė, jog ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje. Bendrame duše nebuvo įrengtos kabinos ar pertvaros, buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems, dėl to išgirdavo nepadorių pastabų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, pažeista teisė į orumą ir savigarbą. Pažymėjo, jog duše nebuvo dozatorių, dušo galvučių, dušas neatitiko esminių higienos reikalavimų, jame nešvaru.
Tvirtino, jog ginčo laikotarpiu iš pareigūnų patyrė patyčias, grubų elgesį. Pareigūnų buvo apšmeižtas, pareigūnai elgėsi nemandagiai, keikėsi, su juo elgėsi nepagarbiai, dėl to daug kartų kreipėsi su skundais dėl netinkamo pareigūnų elgesio.
Nurodė, jog pareigūnai, kad patirtų malonumą, jį purtydavo tazeriu.
Teigė, jog 2021-02-13 pareigūnas V. R., radęs paslėptų maisto produktų prie valgyklos esančiame šiukšlyne, kurie buvo skirti drausmės būrio nuteistiesiems, maitinimo metu girdint kitiems nuteistiesiems pareiškėją nepagrįstai apkaltino, kad neva jis slėpė vadinamų „bachūrų“ maistą šiukšlyne valgyklos teritorijoje, dėl to jis galėjo būti sumuštas kitų nuteistųjų ir dėl saugumo buvo priverstas atsisakyti būrio. Nuvestas į baudos izoliatorių, skambino sugyventinei, pranešdamas jai, kad atsisako būrio. Šį faktą patvirtina, pareiškėjo teigimu, telefono skambučių išklotinės.
Tvirtino, jog 2021 m. liepos 26 d. 3–ame KTP poste dirbęs pareigūnas ryte jį pasiuntė keiksmažodžiu ant trijų raidžių, nes pareiškėjas pareigūną sudrausmino dėl to, kad šis grasino kitam nuteistajam, tai girdėjo Resocializacijos skyriaus specialistė, kuri sureagavo į grubų pareigūno elgesį.
Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 25 d. 3–ame KTP poste dirbęs pareigūnas V. R. nutraukė nuo jo kaklo ženklo dirželį, dėl to, kad ėjo jis su pridegta cigarete. Pareigūnas tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Pareiškėjo teigimu, šias aplinkybes įrodo jo prašymu išsaugotas vaizdo registratoriaus įrašas. Pas medikus apžiūrai tą dieną nebuvo nusiųstas, o po 3 dienų, kai buvo nusiųstas pas medikus apžiūrai, žymių nebesimatė. Dėl pareigūno neteisėtų veiksmų paskelbė bado akciją.
Teigė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ne kartą kreipėsi su skundais, dalį kurių buvo priverstas atsiimti ar prašė nenagrinėti dėl to, kad patyrė spaudimą iš kitų nuteistųjų, kuriuos dažnai atsiųsdavo pareigūnas L. N., kad šie įkalbėtų nerašyti arba atsiimti skundus. L. N. nereaguodavo į pareiškėjo skundus dėl pareigūnų daromų pažeidimų.
Tvirtino, jog jam nustatytas neįgalumas dėl amputuotų pirštų, dėl to kai kurie pareigūnai tyčiojasi iš to, vadina invalidu.
Teigė, jog jam nebuvo suteiktos galimybės pataisos namuose surengti susitikimą su žurnalistais.
Pareiškėjo tvirtinimu, pareigūnai elgėsi neetiškai, nežmoniškai, pažeidė jo teises ir Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, todėl prašo priteisti 5750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (1 t., b. l. 96 –101) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinkantys realybės.
Nurodė, jog Įstaigos 1-ojo sektoriaus bendrosiose dušinėse pertvaros neįrengtos. Reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nenumatyti. Dušų patalpos inventoriumi aprūpintos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Pažymėjo, jog PN-AK direktoriaus įsakymais pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 1 būrio, 3 ir 8 gyvenamosiose patalpose, šių būrių sanitariniuose mazguose yra įrengti papildomi dušai su pertvaromis, kuriais nuteistieji gali naudotis pagal poreikį.
Tvirtino, jog pareigūnai savo tarnybines funkcijas vykdo laikydamiesi duotos priesaikos, vadovaudamiesi etikos kodeksu, Vidaus tarnybos statute nustatytais pagrindiniais vidaus tarnybos principais. Dėl nuolatinių pareiškėjo skundų, skundžiant galimai neteisėtus Įstaigos pareigūnų veiksmus, direktoriaus 2021-03-25 rezoliucija Įstaigos Tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti tyrimą, kurio metu nenustatyta, jog Įstaigos Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnai nuteistojo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius bei nepagarbiai su juo elgėsi. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistojo skundai buvo neužregistruoti Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, (pareiškimų) peticijų ir skundų registracijos žurnale. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, turėjo išankstinį ar asmeninį nusistatymą prieš nuteistąjį ar kitais savo veiksmais būtų viršiję jiems teisės aktais suteiktus įgaliojimus.
Atsakovo atstovo teigimu, nuteistojo V. S. skunduose nurodytos aplinkybės nepagrįstos, vertintinos kaip noras pakenkti pareigūnams už jų reiklumą ir principingumą, tinkamai vykdant tarnybines funkcijas.
Tvirtino, jog, patikrinus pareiškėjo asmens bylą, ginčo laikotarpiu duomenų apie specialiosios priemonės „Tazer“ panaudojimą nėra. Pareiškėjo argumentai dėl specialiųjų priemonių panaudojimo nepagrįsti, išdėstyti neaiškiai, nekonkrečiai, todėl nėra galimybių jų autentiškumo patikrinti.
Nurodė, jog teisės aktai nenumato Įstaigai pareigos ar teisės organizuoti susitikimus su žurnalistais pagal nuteistųjų pageidavimus, todėl pataisos namai neteisėtų veiksmų neatliko.
Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Pareiškėjas ginčą kelia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. spalio 27 d. jam teko naudotis dušu, kuris neatitiko higienos normų, inventoriaus įrangos reikalavimų, pažeidžiant privatumą, pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai naudojo elektrošoko prietaisą „Tazer“, pareiškėjas pareigūnų buvo šmeižiamas, jo atžvilgiu pareigūnai vartojo keiksmažodžius, necenzūrinę leksiką, tyčiojosi iš jo negalios, sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, nutraukdami jam nuo kaklo asmens identifikacinės kortelės dirželį, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susitikti su žurnalistais, buvo spaudžiamas pareigūnų ir kitų nuteistųjų atsiimti skundus.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Dėl naudojimosi dušu privatumo neužtikrinimo, dušo inventoriaus trūkumo, antisanitarinių sąlygų duše
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, nes nebuvo įrengta dušo kabinų, netgi pertvarų, duše nebuvo dozatorių, dušo galvučių, dušas neatitiko esminių higienos normų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN – AK 1 sektoriaus 1 būrio 3 ir 8 patalpose (1 t., b. l. 103).
Pravieniškių PN-AK atsiliepime neginčijo aplinkybės, jog Įstaigos 1-ojo sektoriaus bendrosiose dušinėse pertvaros neįrengtos (1 t., b. l. 96 –101), todėl teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, jog įrengtos pertvaros tarp dušų (2 t., b. l. 6 –7) šių aplinkybių nepaneigia. Teismas pažymi, jog minėtos nuotraukos darytos 2022-03-21, t. y. laikotarpiu, dėl kurio ginčo byloje nėra, todėl šiai bylai nėra aktualios.
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovo atstovas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato Įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse ir vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklėmis, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu, todėl konstatuojama, kad pareiškėjui teisė į privatumą ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Nors atsakovo atstovas nurodė, jog užtikrino dušų patalpų aprūpinimą numatytais baldais ir inventoriumi, tačiau į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021 m. lapkričio 29 d. atsakyme į pareiškėjo skundą, konstatuota, jog, vertinant skunde nurodytas aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus, 2021 m. lapkričio 22 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpoje prausimosi priemonių dozatoriai buvo sulūžę, nešvarūs, dalies dušo galvučių nebuvo arba jų vietos aprūdiję, dušo patalpoje matėsi nešvarumai, dėl to nustatyti HN 134:2015 34 punkto reikalavimų pažeidimai, ant lubų buvo vizualiai matomas pelėsis, todėl pažeistas HN 134:2015 39 punktas. Nurodyta, jog atsakingi asmenys už dušo valymą, dezinfekciją bei priemonių išdavimą, patikrinimo metu nepateikė autorizuotos biocidinės priemonės, skirtos dušų dezinfekcijai, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 p. reikalavimą. Nors minėtas atsakymas pateiktas jau po ginčo laikotarpio, tačiau pareiškėjas dėl patikrinimo kreipėsi 2021 m. lapkričio 3 d., taigi skunde nurodyto ginčo laikotarpio artimu laiku, todėl laikytina, jog minėti pažeidimai buvo nustatyti ir jo skundas dėl dušo inventoriaus trūkumų, higienos sąlygų duše neužtikrinimo yra pagrįstas ir įrodytas.
Dėl pareigūnų veiksmų 2021 m. vasario 13 d.
Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. vasario 13 d. buvo nepagrįstai apkaltintas pareigūnų girdint kitiems nuteistiesiems, kad slėpė vadinamų „bachūrų“ maistą šiukšlyne valgyklos teritorijoje, dėl to jis patyrė spaudimą iš kitų nuteistųjų ir dėl saugumo buvo priverstas atsisakyti būrio, patalpintas į baudos izoliatorių.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. kreipėsi su skundu į Pravieniškių PN-AK administraciją, nurodydamas, jog 2021-02-13 pareigūnas V. R., radęs paslėptų maisto produktų prie valgyklos esančiame šiukšlyne, kurie buvo skirti drausmės būrio nuteistiesiems, maitinimo metu girdint kitiems nuteistiesiems pareiškėją nepagrįstai apšmeižė, kad jis neva slėpė „bachūrų“ maistą šiukšlyne valgyklos teritorijoje, nors to nebuvo, dėl to patyrė spaudimą iš kitų nuteistųjų ir buvo priverstas atsisakyti būrio (1 t., b. l. 31 – 33).
Byloje nustatyta, jog dėl V. S. skundų, susijusių su pataisos namų pareigūnų veiksmais, Įstaigos direktoriaus 2021-03-25 rezoliucija Įstaigos Tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti patikrinimą. Minėtu pagrindu Tyrimų skyriuje buvo atliktas tyrimas, kuriame, be kita ko, išnagrinėtos ir 2021 m. vasario 18 d. skunde nurodytos aplinkybės dėl, pareiškėjo teigimu, jo apšmeižimo ir pasityčiojimo 2021 m. vasario 13 d.
Įstaigos Tyrimų skyrius 2021-04-20 Tyrimo išvadoje „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo V. S. nurodytų aplinkybių“ Nr. 36-19 konstatuota, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos (1 t., b. l. 110 –111). Iš į bylą pateiktos tyrimo medžiagos matyti, jog jį atliekant dėl skunde nurodytų aplinkybių buvo paimti paaiškinimai iš Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų ir nuteistųjų tačiau jos nepasitvirtino.
V. R. 2021-03-02 tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 117) nurodyta, kad 2021-02-13 apie 12.00 val. jis kartu su kolega A. M., apžiūrėję lauko teritoriją, šalia nuteistųjų valgyklos sukrautose tuščiose dėžėse rado paslėptus maisto produktus, supakuotus juodame plastikiniame šiukšlių maiše. Minėtus maisto produktus paėmė ir perdavė į Saugumo valdymo skyrių. Nurodė, jog nuteistojo V. S. teiginiai dėl jo apšmeižimo, dėl pasišaipymo iš jo, yra neatitinkantys tikrovės ir melagingi, prieš minėtą nuteistąjį neturi jokių nusistatymų. Iš esmės tos pačios aplinkybės nurodytos ir kitos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 118). Minėti pareigūnai teismo posėdžio metu, apklausti liudytojais, patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nurodydami, jog 2021-02-13 vakarienės metu pareiškėjo nekaltino, nešmeižė, nesityčiojo, teigdami, jog pareiškėjo teiginiai pramanyti. Į bylą pateiktoje 2021-02-18 Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto K. K. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl minėtų pareigūnų veiksmų nepagrįstos (1 t., b. l. 120). Tai patvirtino minėtas specialistas ir teismo posėdžio metu, apklaustas liudytoju.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog pareiškėjas nenurodė, kokie įrodymai pagrįstų aplinkybes dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų 2021-02-13 nuteistųjų vakarinio maitinimo metu. Iš 2021-04-20 Tyrimo išvados matyti, jog dėl šių aplinkybių buvo apklausiami ne tik pareigūnai, bet ir nuteistieji, kurie kartu buvo valgykloje: T. M., J. T., V. K., V. G., R. B. (1 t., b. l. 110), kurie nurodė, jog nieko negirdėjo apie tai, kad pareigūnas V. R. būtų sakęs apie maistą, rastą šiukšliadėžėje, jokių įžeidimų, tyčiojimosi veiksmų iš minėto pareigūno pusės V. S. nebuvo išsakyta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir į bylą surinktus duomenis, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog 2021-02-13 pareiškėjas buvo nepagrįstai apkaltintas pareigūnų. Pareigūnų neteisėti veiksmai dėl minėto įvykio neįrodyti. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jam kilo grėsmė iš kitų nuteistųjų dėl 2021-02-13 pareigūnų veiksmų, šių aplinkybių skunde nedetalizavo. Objektyvių įrodymų, kad dėl saugumo buvo priverstas atsisakyti būrio ir patalpintas į uždarąją zoną, į bylą nepateikta. Atsakovo atstovas šias aplinkybes neigė. 2021 m. kovo 15 d. Pravieniškių PN-AK atsakyme nurodyta, jog šie pareiškėjo teiginiai yra išgalvoti, pareiškėjas dėl to nesikreipė į budinčius pareigūnus, dėl atsisakymo į būrį jam neskirta jokia drausminė nuobauda (1 t., b. l. 116). 2021 m. kovo 5 d. Saugumo valdymo skyriaus vyr. specialisto tarnybiniame pranešime Nr. 41-2079 nurodyta, jog 2021-02-13 jo budėjimo metu pareiškėjas į pamainos pareigūnus dėl minėto pobūdžio aplinkybių nesikreipė. Į bylą pateikti oficialūs duomenys (Pažyma dėl nuteistojo V. S., 1 t., b. l. 103) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020-09-17 iki 2021-10-28 pareiškėjas bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2021-09-08 – drausmės sąlygomis (Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, 1 t., b. l. 105). Taigi, minėti duomenys patvirtina, jog 2021-02-13 pareiškėjas nebuvo patalpintas į drausmės grupę.
Pareiškėjas į bylą pateikė 2021-02-13, 2021-02-15 telefono skambučių išklotines (1 t., b. l. 24-25), kurios, jo teigimu, patvirtina faktą, kad atsisakė būrio ir buvo nuvestas į baudos izoliatorių. Tačiau, teismo vertinimu, minėtos telefono skambučių išklotinės įrodo pokalbių faktus ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįrodo. Minėtos aplinkybės, kaip jau paminėta, yra paneigtos pirmiau nurodytais oficialiais duomenimis, todėl konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl 2021-02-13 įvykio nėra teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareigūnų veiksmų 2021 m. liepos 26 d.
Pareiškėjas tvirtino, jog 2021 m. liepos 26 d. 3–ame KTP poste dirbęs pareigūnas apie 9 val. ryto jo atžvilgiu naudojo keiksmažodį, pasiųsdamas jį ant trijų raidžių, tai atsitiko tuo metu, kai pareiškėjas padavė Resocializacijos skyriaus darbuotojai išsiųsti laišką. Pareigūno netaktišką elgesį iššaukė tai, kad pareiškėjas jį sudrausmino, kai pastarasis grasino prievarta kitam nuteistajam.
Byloje nustatyta, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas kreipėsi 2021 m. liepos 28 d. į pataisos namų įstaigą su skundu, prašydamas nurodyti pareigūno pavardę (reg. Nr. 70(12) -1434 (1 t., b. l. 44). Nors iš į bylą pateiktų duomenų ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, koks pareigūnas tuo metu bendravo su pareiškėju, ir pataisos namai neigė dėl šio įvykio neteisėtus pareigūnų veiksmus, tačiau liudytoja apklausta Resocializacijos skyriaus specialistė J. R. teisme patvirtino, jog 2021 m. vasarą ryte dirbdama prie laiškų skirstymo atsimena buvus pareiškėjo konfliktą su pareigūnu, kuris pakeltu balso tonu pareiškėjui išsakė necenzūrinius žodžius. Liudytoju apklaustas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos vyr. tyrėjas N. L. patvirtino, jog pareiškėjas buvo užėjęs pas jį į kabinetą, skųsdamasis dėl pareigūno keiksmažodžių jo atžvilgiu. Jis pasiūlė dėl to parašyti pareiškimą, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo teisinio pagrindo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija), kuri reglamentuoja veiklos organizavimą, užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų priežiūrą (dinaminę priežiūrą) ir šių įstaigų apsaugą, įtvirtinta, jog Tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama neleistinai elgtis su suimtaisiais (nuteistaisiais), žeminti jų garbę ir orumą (82.6p.). Teismo vertinimu, minėti liudytojų parodymai įrodo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl 2021 m. liepos 26 d. 3–ame KTP poste budėjusio pareigūno necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu, kurie patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, neleistinai elgiantis su nuteistuoju, pažeidžiant Instrukcijos 82.6punkto nuostatas, juolab, kad visos abejonės turi būti traktuojamos pareiškėjo naudai, o atsakovo atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Todėl 2021 m. liepos 26 d. pažeidimas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų yra įrodytas.
Dėl pareigūnų veiksmų 2021 m. rugsėjo 25 d.
Pareiškėjo teigimu, jis patyrė fizinį skausmą 2021 m. rugsėjo 25 d., kai 3–ame KTP poste dirbęs pareigūnas V. R., užtikęs jį berūkant cigaretę, nutraukė nuo kaklo asmens identifikacinės kortelės dirželį (asmens kortelę su fotonuotrauka).
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, to neneigia ir pareiškėjas, jog 2021 m. rugsėjo 25 d., jog jis, eidamas pro Kontrolės praleidimo punktą Nr. 3, rūkė cigaretę, t. y. pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką (1 t., b. l. 89, 136 –139). 3–ame KTP poste budėjęs pareigūnas V. R. į pažeidimą sureagavo, pareiškėją sustabdydamas. Bandant nuimti nuo kaklo asmens ženklą, kaip teigė pareigūnas, nuteistojo asmens identifikavimui, buvo nutrauktas jį laikantis dirželis. Tai įrodo į bylą pateiktas pareigūno vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 53).
Nors pareiškėjas teigė dėl to patyręs fizinį skausmą, badavęs, tačiau į bylą pateikti duomenys pareiškėjo teisių pažeidimo nepatvirtina.
Iš bylos duomenų matyti, jog dėl šio įvykio Administracijos buvo pavesta įstaigos Tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog pareigūnas V. R. pareiškėjo atžvilgiu nenaudojo fizinės prievartos ir fizinio skausmo nesukėlė (1 t., b. l. 90).
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog tarp pareiškėjo ir pareigūno, reagavusio į pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą, buvo fizinis kontaktas, tačiau labai nežymus, todėl darytina išvada, jog minėto fizinio kontakto metu negalėjo būti sukeltas fizinis skausmas pareiškėjui, nes pareigūno veiksmai buvo nestiprūs, nenaudojant jėgos, o asmens kortelės dirželis nutrauktas nesiekiant tokio rezultato. Teismo vertimu, nors pareigūno veiksmai esamoj situacijoj ir buvo perteklinio pobūdžio dėl fizinio kontakto su nuteistuoju, tačiau minimalus fizinis kontaktas ir toks veiksmų pobūdis negalėjo ir nesukėlė fizinio skausmo pareiškėjui ir jo orumo pažeminimo. Šias aplinkybes įrodo vaizdo įrašas, kuris paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo atsakovo atstovo pareigūnų veiksmais.
Pareiškėjas tvirtino, jog dėl sukelto fizinio skausmo pareiškėjas paskelbė bado akciją, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. administracijai jis pranešė apie bado akciją dėl to, kad būtų išsaugotas vaizdo įrašas (1t., b. l. 138).
Vaizdo įrašas buvo išsaugotas ir pateiktas į bylą, tačiau jis nepagrindžia atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Be to, į bylą nėra pateikta medicininių duomenų dėl sukelto fizinio skausmo. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nereagavo į jo prašymus nuvesti pas gydytojus dėl fizinio skausmo žymių užfiksavimo, sureagavo tik trečią dieną, kai jau žymių nebuvo likę, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją su skundais, prašymais, šios aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant. Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareigūnų neteisėti veiksmai dėl 2021 m. rugsėjo 25 d. įvykio neįrodyti.
Dėl pareiškėjo privertimo atsiimti skundus
Pareiškėjas tvirtino, jog buvo priverstas atsiimti skundus dėl nuolat patiriamo pareigūnų psichologinio smurto ir spaudimo iš kitų nuteistųjų. Teigė, jog dažniausiai tai vykdavo pareigūno L. N. iniciatyva, kuris pas jį atsiųsdavo nuteistuosius, kad šie įkalbėtų nerašyti arba atsiimti skundus.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Pravieniškių PN-AK laikinai einantis 1-o sektoriaus laikinai einantis Saugumo valdymo skyriaus vadovo pareigas L. N. teigė, jog jokių veiksmų dėl pareiškėjo, kad pastarasis atsiimtų skundus nesiėmė ir poveikio nei pareiškėjui, nei kitiems nuteistiesiems nedarė. Minėtos aplinkybės byloje kitais duomenimis nepaneigtos. Pareiškėjas nenurodė, kokie asmenys, ar kiti įrodymai patvirtintų minėtas aplinkybes, jų nedetalizavo nei skunde, nei teismo posėdžio metu, todėl į bylą pateikti Pravieniškių PN-AK raštai, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjas kai kurių skundų prašė nenagrinėti (1 t., b. l. 29, 41, 51, 53, 54, 68) savaime atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu neįrodo. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginius dėl jo privertimo atsiimti skundus pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
Dėl kitų pažeidimų
Pareiškėjas tvirtino, kad pareigūnai, kad patirtų malonumą, jį purtydavo tazeriu.
Teismas pažymi, jog elektrošoko prietaisą tazeris yra speciali prievartos priemonė, kurios naudojimą reglamentuoja pareigūnų veiklą nustatantys teisės aktai. Minėtoje Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje įtvirtinta, jog specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai įstaigose naudojami tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti (169 p.); Sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pataisos pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas (173p.); panaudoję prievartą ar šaunamuosius ginklus, pataisos pareigūnai įstaigos direktoriui pateikia tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodo, kada, kur, prieš ką, kokiomis aplinkybėmis prievarta, specialiosios priemonės ar šaunamieji ginklai buvo panaudoti. Dėl prievartos, specialiųjų priemonių panaudojimo atliekamas tarnybinis patikrinimas (184 p.).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog patikrinus pareiškėjo asmens bylą ginčo laikotarpiu, duomenų apie specialiosios priemonės „Taser“ panaudojimą nėra. Nagrinėjant bylą, tokių duomenų taip pat nebuvo surinkta.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu aiškiai ir konkrečiai nenurodė aplinkybių, susijusių su minėtos specialios prievartos panaudojimu, nors teismas nutartimis išaiškino šias aplinkybes tikslinti (1 t., b. l. 9 –10, 83 –84).
Iš į bylą pateiktų duomenų (skundų ir atsakymų) taip pat nėra galimybės nustatyti konkrečiai kada, kokie pareigūnai, kokiomis aplinkybėmis naudojo tazerį pareiškėjo atžvilgiu, kokiais veiksmais tai pasireiškė. Neįvardijus konkrečių pareigūnų, nenurodžius konkretaus laikotarpio, neįvardinus jokių aplinkybių ir nenurodžius, kokie duomenys patvirtina specialiųjų priemonių panaudojimą pareiškėjo atžvilgiu, byloje nėra galimybės patikrinti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų teisėtumo abstrakčiai išdėstytų aplinkybių pagrindu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėto tazerio panaudojimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Pareiškėjo teigimu, kai kurie pareigūnai iš jo tyčiojosi dėl jo negalios (dėl amputuotų jo pirštų). Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas turi negalią, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad dėl negalios iš jo būtų tyčiojamasi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pataisos namus, reiškęs pretenzijas, nurodęs konkrečius taip besielgiančius pareigūnus, aplinkybes, kada ir kokiais veiksmais tai pasireiškė. Šio pobūdžio aplinkybės skunde teismui taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant, todėl nėra galimybių patikrinti pareiškėjo argumentų pagrįstumo neteisėtų veiksmų požiūriu, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu neįrodyti.
Pareiškėjas taip pat kėlė ginčą, kad jam nebuvo suteiktos galimybės pataisos namuose surengti pageidaujamą susitikimą su žurnalistais.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos namus, prašydamas leidimo Įstaigoje susitikti su žurnalistais (1 t., b. l. 123, 125, 127).
Iš į bylą pateiktų atsakymų matyti, jog šio pobūdžio prašymas buvo netenkintas (1 t., b. l. 50, 55, 121). Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijos priimtų sprendimų dėl atsisakymo tenkinti jo prašymus, teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė (BVK 183 str.). Kol jie nenuginčyti, tol yra teisėti.
Teisės aktai imperatyviai pataisos namų įstaigai nenustato pareigos organizuoti susitikimus su žurnalistais pagal nuteistųjų pageidavimus. BVK 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuteistųjų teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Tačiau nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra įtvirtinta nuteistųjų teisė ir pataisos namų įstaigos pareiga pataisos įstaigoje leisti susitikti su žurnalistais. Kadangi teisės aktai imperatyviai pataisos namų įstaigai nenustato pareigos organizuoti susitikimus su žurnalistais pagal nuteistųjų pageidavimus, nėra pagrindo konstatuoti šiuo požiūriu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo argumentai, kad Įstaiga nesuteikia jam galimybės susitikti su žurnalistais, atmestini kaip nepagrįsti.
Į pareiškėjo skundus pataisos namų įstaigos buvo pateikti atsakymai, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Skundų ir pretenzijų pateikimas tiek pataisos namų administracijai, tiek kitoms valstybinėms institucijoms pats savaime nepatvirtina atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašė priteisti 5750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, orumo pažeminimą.
Pareiškėjas tvirtino, jog pataisos namuose buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, išskyrus galimus netinkamus trumpalaikius pareigūnų veiksmus.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, dėl higienos sąlygų duše neatitikimo nustatytoms normoms, dėl dušo įrangos trūkumų ir dėl 2021 m. liepos 26 d. 3–ame KTP poste budėjusio pareigūno necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu pagal nacionalinę teisę egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos ar privatumo neužtikrinimo į psichologus nesikreipė (1 t., b. l. 102). Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumų pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų patyčių, susijusių su jo negalia, dėl patirto fizinio smurto byloje pripažinti nepagrįstais.
Byloje įrodytas jo orumo pažeidimas 2021 m. liepos 26 d. dėl pareigūno necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu truko trumpą laiką ir negalėjo sukelti ilgalaikių pasekmių. Apie tokio pobūdžio pasekmes byloje duomenų nėra. Pareiškėjas nenurodė, jog dėl to turėjo psichologinio pobūdžio problemų, byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 5750 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 350 Eur.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo argumentai laikytini neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.