Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Gora“ iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis palikta nepakeista.Bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Gora“ bankrotą tyčiniu. Administratorė nurodė, kad jai nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat juridinių asmenų registrui per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį finansinės atskaitomybės dokumentai teikti tik už 2013 metus. Dėl šių aplinkybių visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos.UAB „Gora” akcininkė I. V., žinodama apie įmonės įsiskolinimus kreditoriams bei apie įmonės blogą finansinę padėtį, bendrovės veikla nesirūpino, nekontroliavo bendrovės vadovų veiksmų.UAB „Gora” vadovas R. J. 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į užsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas bendrovei už atliktus rangos darbus priklausančias lėšas pervesti į UAB „Vilungė” banko sąskaitą. Šio prašymo pateikimo metu UAB „Gora” atžvilgiu jau buvo taikomi Turto arešto aktų registre įregistruoti areštai, taip pat toks prašymas pažeidė 2014 m. liepos 23 d. statybos rangos sutarties Nr. S-285 nuostatas, pagal kurias pinigai už tinkamai atliktus rangos darbus turėjo būti pervedami į UAB „Gora“ banko sąskaitą. Sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. lapkričio 11 d. rašte atsisakė pervesti lėšas į UAB „Vilungė” sąskaitą ir nurodė, kad lėšos gali būti pervedamos tik UAB „Gora“. Tuomet UAB „Gora“ vardu buvo atidaryta nauja sąskaita Klaipėdos kredito unijoje, į kurią įmonės vadovų prašymu Sveikatos apsaugos ministerija pervedė minėtas lėšas. Toks veiksmas buvo atliktas siekiant išvengti gautinų lėšų arešto. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Klaipėdos kredito unijoje ir AB Šiaulių banke esančių UAB „Gora“ sąskaitų neteisėtai ir pažeidžiant kitų kreditorių interesus buvo pervesta UAB „Ageras” 1 510 994,21 Lt suma. UAB „Gora“ ir UAB „Ageras“ 2014 m. spalio 1 d. fiksuotos kainos rangos sutartis Nr. 2014/10/1 įgaliotų atstovų nepasirašyta.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pripažino UAB „Gora“ bankrotą tyčiniu.Teismas kaip prejudiciniu faktu rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, bei 2015 m. kovo 30 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nustatyta aplinkybe, kad UAB „Gora“ 2014 metais buvo nemoki.Teismas vertino atsakovės 2012 ir 2013 metų balansus ir iš jų nustatė, kad 2012 m. įmonė turėjo turto už 587 889 Lt (170 264,42 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 499 257 Lt (144 594, 82 Eur), o piniginės lėšos – 3 019 Lt (874, 36 Eur), 2013 m. turėjo turto už 3 373 051 Lt (976 903 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 720 816 Lt (788 003 Eur), o piniginės lėšos – 627 594 Lt (181 763, 79 Eur). Teismas sprendė, kad nors byloje ir nėra įrodymų apie 2012-2013 metais pradelstus įsipareigojimus, o 2012 metų balansas nepasirašytas buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, tačiau pagal esamus duomenis įmonės finansinė padėtis 2012-2013 metais nebuvo gera.Teismas nustatė, kad tarp UAB „Gora“, atstovaujamos direktoriaus R. J., ir UAB „Interesera“, atstovaujamos direktoriaus T. V., 2012 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu UAB „Gora“ suteikė UAB „Intersera“ 474 997,00 Lt dydžio paskolą. Tarp šalių sudaryta paskolos sutartis 2014 m. vasario 27 d. buvo pakeista, UAB „Gora“ papildomai suteikė UAB „Intersera“ 855 000 Lt paskolą. Pagal Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Intersera“ direktorius T. V. yra nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. vienintelės UAB „Gora“ akcininkės I. V. sutuoktinis, o UAB „Intersera“ akcininkas J. J. yra I. V. tėvas.UAB „Gora“ 2014 m. birželio 2 d. Rangos sutarties Nr. 22-805 įvykdymo užtikrinimui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikė „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisus Nr. SĮLD 086715 ir Nr. SĮLD 088214 bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštus. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracijai vienašališkai nutraukus rangos sutartį dėl be pateisinamų priežasčių rangovo neįvykdytų įsipareigojimų, paaiškėjo, kad minėti užtikrinimo raštai yra galimai suklastoti ir dėl jų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00370-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Gora“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 290 241,73 Eur reikalavimas.Remiantis Turto arešto aktų registro duomenimis, UAB „Gora“ turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. taikytas areštas, tačiau UAB „Gora“ 2014 m. spalio 20 d. Klaipėdos kredito unijoje atsidarė banko sąskaitą, iš kurios vykdė atsiskaitymus.Tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „Gora“ ir UAB „Vilungė“ 2014 m. liepos 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 6.28-4/2014/S-285. UAB „Gora“ vadovas R. J. 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas UAB „Gora” už atliktus rangos darbus priklausančias lėšas pervesti į UAB “Vilungė” sąskaitą banke. Sveikatos apsaugos ministerijai atsisakius, UAB „Gora“ direktoriaus pavaduotojas A. M. 2014 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą pinigines lėšas pervesti į UAB „Gora“ atsiskaitomąją sąskaitą Klaipėdos kredito unijoje, nurodydamas, kad pasikeitė UAB “Gora” sąskaitos rekvizitai. Sveikatos apsaugos ministerija į minėtą sąskaitą 2014 m. lapkričio 26 d. pervedė 409 081,71 Lt ir 2014 m. gruodžio 30 d. – 1 065 323,24 Lt.UAB „Gora“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, UAB „Ageras“ deklaruojamų paslaugų suvestinė, BUAB „Ageras“ bankroto administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. veiklos ataskaita patvirtina, kad UAB „Gora“ pervedė UAB „Ageras“ 1 510 994,21 Lt. Byloje nėra įrodymų, jog UAB „Gora“ ir UAB „Ageras“ turėjo tarpusavio sutartinių įsipareigojimų tokiai sumai. Pagal BUAB „Ageras“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą administratorius peržiūrėjo UAB „Ageras“ sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki UAB „Ageras“ bankroto bylos iškėlimo ir suvestinėje nėra nurodyta, kad buvo sudaryti sandoriai dalyvaujant UAB „Gora“. Byloje yra nepasirašyta 2014 m. spalio 1 d. fiksuotos kainos rangos sutartis Nr. 2014/10/01, kurioje nurodyta, jog UAB „Gora“ ir UAB „Ageras“ susitaria dėl Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų stogų rekonstravimo darbų. UAB „Ageras“ direktorius V. R. apklaustas liudytoju parodė, kad UAB „Ageras“ dalyvavo atliekant Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų stogų rekonstravimo darbus, tačiau šie įrodymai nėra pakankami pripažinti įrodyta aplinkybę, kad UAB „Gora“ turėdama tam pagrindą pervedė UAB „Ageras“ 1 510 994,21 Lt.Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Gora“ esant nemokiai, iš jos Kredito unijoje esančios atsiskaitomosios sąskaitos buvo dengiami ir asmeniniai UAB „Gora“ darbuotojų įsiskolinimai A. M. pagal antstolių vykdomus išieškojimus: 2014 m. gruodžio 12 d. – 400,06 Lt, 2014 m. gruodžio 12 d. – 400,06 Lt, 2014 m. gruodžio 12 d. – 580,12 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 580,12 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 400,06 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 327,29 Lt.Įmonė per visą jos veiklos laikotarpį finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui teikė tik už 2013 metus. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Gora“ finansinės ataskaitos už veiklos laikotarpį, išskyrus 2013 metus, buvo sudarytos ir tvarkomos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas konstatavo, kad UAB „Gora“ teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (netvarkyta, neišsaugota arba tvarkyta aplaidžiai), dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino UAB „Gora“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius.

Tretieji asmenys I. J. ir A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos BUAB „Gora“ bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ pareiškimą dėl UAB „Gora“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamos nutarties išvados, dėl kurių UAB „Gora“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nesudaro pagrindo spręsti dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kas galėtų turėti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.Teismo vertintų atskirų tyčinio bankroto požymių visuma negalėjo lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. UAB „Gora“ 2014 metų antroje pusėje susidūrė su finansiniais sunkumais, teikė prašymą restruktūrizavimui ir tik dėl vėluojančių mokėjimų už atliktus darbus susidūrė su mokumo problemomis, kurios ir lėmė įmonės bankrotą.Trečiasis asmuo I. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos BUAB „Gora“ bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ pareiškimą dėl UAB „Gora“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Sprendimui pripažinti bankrotą tyčiniu nepakanka tik nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, taip pat būtina nustatyti, kad bent dėl vieno iš jų kilo įmonės bankrotas, tačiau teismas to nepadarė. Teismas nesiaiškino tikrųjų įmonės bankroto kilimo priežasčių.Teismo pripažinti galimai ekonomiškai nenaudingi UAB „Gora“ sandoriai nelėmė įmonės bankroto, nes visų šių sandorių sumos buvo nepalyginamai mažos pagal įmonės apyvartą ir vykdomomis sutartimis, kurias 2014 metais buvo numačiusi vykdyti UAB „Gora“.UAB „Intersera“ beveik visą paskolą UAB „Gora“ yra gražinusi, šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Intersera“ paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir vykdytina, nes paskolos terminas baigiasi tik 2018 m. kovo 1 d.Teismas nevertino, ar piniginių lėšų pervedimas UAB „Ageras“ lėmė įmonės bankrotą.Teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Ši aplinkybė nebuvo įmonės bankroto priežastis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad įmonės apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonė, o finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti dėl pateisinamos priežasties – didžioji dalis dokumentų buvo paimti teisėsaugos institucijų, o UAB „Gora“ bankroto byla buvo iškelta 2015 m. kovo 30 d., dar nepasibaigus teisės aktų nustatytam terminui finansinei atskaitomybei pateikti.Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Gora“ laimėjusi viešųjų pirkimų konkursus ir sudariusi rangos sutartis statybos darbams atlikti susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, kadangi užsakovai laiku neatsiskaitė su įmone už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Tuo metu UAB „Gora“ vykdė 25 statybos rangos sutartis, kurių bendra suma buvo 9 210 430 Eur. UAB „Gora“ tikėjosi sureguliuoti kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų vykdymą, buvo pajėgi atsiskaitysi su kreditoriais bei išvengti bankroto. Kreditorė UAB „Lemora“ atsiliepime į trečiųjų asmenų atskiruosius skundus prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą ir priteisti iš trečiųjų asmenų I. J., A. M. ir I. V. 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Gora“ valdymo organų sudarytais sandoriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o įmonei tapus nemokia, buvo sudaromi sandoriai ir atliekami veiksmai, kuriais buvo siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, išvaistyti pinigines lėšas tam, kad nebūtų atsiskaityta su kreditoriais.Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „Gora“ patikrinimą, nustatė, kad 2012 – 2013 metais įmonės sukurta pridėtinė vertė buvo neigiama ir sudarė -730 286 Lt. Buvo nustatyta, kad įmonei nepakanka pardavimo pajamų vykdyti pirkimus ir sumokėti darbo užmokestį, o tokia situacija buvo dvejus metus. UAB „Gora“ 2014 metais patyrė net 3 024 237 Lt nuostolį.Esant sunkiai įmonės finansinei būklei, įmonė 2012 m. lapkričio 22 d. sudarė paskolos sutartį, kuria suteikė susijusiai įmonei UAB „Intersera“ 474 997 Lt paskolą. Taigi buvo suteikta paskola, kurios dydis iš esmės atitiko UAB „Gora“ balansinio turto vertę. UAB „Gora“ nesivertė paskolų suteikimo veikla. Byloje nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, kodėl ši paskola buvo suteikta. Todėl neabejotinai ši paskolos sutartis buvo finansiškai nenaudinga įmonei, nes įmonė suteikė paskolą turėdama neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir apyvartinių lėšų trūkumą. Byloje nėra nustatyta, kad iš šios paskolos suteikimo UAB „Gora“ gavo finansinę naudą.Byloje nustatyta, kad UAB „Gora“ tapo nemoki 2014 metais. Kaip viena iš priežasčių, sukėlusių įmonės nemokumą, neabejotinai yra tai, kad 2014 m. vasario 27 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria UAB „Gora“ papildomai suteikė susijusiai įmonei dar vieną 855 000 Lt dydžio paskolą.Po to, kai UAB „Gora“ tapo nemoki, jos valdymo organai sudarė sandorius, kurie dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį, buvo išvaistytos įmonės piniginės lėšos ir tyčia nebuvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, nors buvo galimybė bent jau iš dalies su jais atsiskaityti. Siekiant išvengti turto areštų ir atsiskaitymo su kreditoriais, UAB „Gora“ atsidarė naują atsiskaitomąją sąskaitą Klaipėdos kredito unijoje ir užsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės mokėjimai buvo nukreipti į šią sąskaitą, o gautos piniginės lėšos išmokėtos UAB „Ageras“.