- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-186-877/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21538-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- R. I. U.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. U. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/06/01202, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., AB „Kauno energija“, D. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. I. U. 2016 m. spalio 10 d. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/06/01202 ir panaikinti antstolio R. B. 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S16-10487, 2016 m. rugsėjo 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-85-3029, 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S16-10485 ir 2016 m. rugsėjo 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S16-10486; pripažinti neteisėtu antstolio R. B. neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/06/01202 ir įpareigoti antstolį R. B. priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0085/06/01202. Skunde nurodo, kad atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinusi savo asmeninę sąskaitą sužinojo, kad antstolis R. B. rezervavo 1010,48 Eur, nurodydamas pagrindą – 0085/06/01202, todėl pareiškėja neteko galimybės naudotis savo piniginėmis lėšomis. Nurodo, kad pareiškėjos individualiai įmonei – R. I. U. IĮ, juridinio asmens kodas 3376786, 2003 m. kovo 28 d. buvo iškelta bankroto byla, apie kurią antstoliui buvo žinoma. Antstolis nepersiuntė vykdomojo rašto Nr. 2-4251-530 individualios įmonės – R. I. U. IĮ, juridinio asmens kodas 3376786, bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, todėl neįvykdė Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos, o šios pareigos nevykdymas nesukuria teisėtų pasekmių, t. y. visi antstolio procesiniai dokumentai pripažinti neteisėtais nuo pat jų sudarymo momento – ab initio nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. ir naikintini Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Nesutikdamas su pareiškėjos skundu, antstolis 2016 m. spalio 20 d. pateikė teismui patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti R. I. U. skundus Nr. S-3679, kuriuo atsisakė patenkinti R. I. U. 2016 m. spalio 11 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. spalio 18 d. skundus dėl antstolio veiksmų. Patvarkyme nurodo, kad antstolis R. B. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4251-530, kurį 2006 m. rugpjūčio 7 d. išdavė Kauno miesto apylinkės teismas dėl 887,86 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės R. I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830 naudai. Patvarkyme antstolis nurodo, kad skolininkė R. I. U. pateikė antstoliui tris skundus – I skunde pareiškėja prašė priimti patvarkymą dėl piniginių lėšų rezervavimo panaikinimo asmeninėse sąskaitose; pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais vykdomojoje byloje Nr.0085/06/01202 ir panaikinti 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2016 m. rugsėjo 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2016 m. rugsėjo 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą; prašė pripažinti neteisėtu antstolio neveikimą vykdomojoje byloje ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą. II skunde skolininkė prašė to paties kaip ir I skunde, tačiau papildomai prašo panaikinti 2016 m. spalio 10 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti prašymą Nr. S-3638. III skunde skolininkė prašo pripažinti antstolio neveikimą vykdomojoje byloje Nr.0085/06/01202, nevykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti vykdymą antstolio vykdomojoje byloje iki skundo išnagrinėjimo, neteisėtais veiksmais – piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti antstoliui R. B. 800 Eur dydžio baudą, kurios 50 proc.– 400 Eur, Įskaitant 391,09 Eur nuostolius, priteisti pareiškėjos R. I. U. naudai kaip žalos teisingą. Antstolis patvarkyme nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai suformavęs teismų praktiką individualios įmonės bankroto atveju dėl individualios įmonės savininkės asmeninės skolos išieškojimo ir įmonės skolos išieškojimo. Fizinio asmens, prievolės, atsiradusios iš sandorių arba iš kitų įstatymų nustatytų prievolių atsiradimo pagrindų, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka. Antstolis nurodo, kad 2006 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu skola priteista asmeniškai R. I. U. kaip atskiram subjektui nuo individualios įmonės, išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai, t.y. teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo bei buvo pateiktas antstoliui vykdyti jau po to, kai I. R. U. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ 2016 m. lapkričio 21 d. atsiliepimu palaiko antstolio R. B. poziciją ir prašo pareiškėjos R. I. U. skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Nurodo, kad AB „Kauno energija“ laiko, kad pagal 2006 metų vykdomąjį dokumentą skola yra priteista tiesiogiai iš R. I. U., todėl antstoliui perduoti vykdomieji teismo sprendimai turėjo būti vykdytini pilna apimtimi.
Suinteresuotas asmuo D. U. 2016 m. lapkričio 21 d. atsiliepimu prašo pripažinti antstolio R. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/06/01202 neteisėtais ir panaikinti kaip nepagrįstą antstolio R. B. 2016 m. spalio 19 d. patvarkymą Nr. 3679 „Dėl atsisakymo tenkinti R. I. U. skundus“. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime, priimtame byloje U. ir U. prieš Lietuvą, pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kai pareiškėjams nesuteikė teisinės pagalbos parengti reikalavimus bankroto ir nuomos įsiskolinimo bylose, parengti skundą kasacine tvarka apskųsti apeliacinio teismo atsisakymą perduoti pareiškėjų bylas Vilniaus apygardos teismui ir parengti ieškinį dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje ir jų atstovavimui atnaujintoje nuomos įsiskolinimo byloje keletą kartų, atėmė iš pareiškėjų tinkamą galimybę efektyviai pristatyti savo bylą vidaus teismuose. Dėl EŽTT sprendimu nustatyto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo 2006 – 2013 metais dėl savo socialinės padėties neturėdami veiksmingos teisinės pagalbos nei pareiškėja R. I. U., nei D. U. negalėjo žinoti, kad antstolis R. B. neperdavė vykdomojo dokumento R. I. U. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nors tokia antstolio pareiga nustatyta IBĮ 18 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/06/01202 pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 2842,30 Lt skolos už patalpų šildymą, 31,22 Lt skolą už vandens šildymą, 136,50 Lt delspinigių ir 55,58 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. I. U. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. 2006 m. spalio 30 d. R. I. U. pateikė antstoliui R. B. prašymą, kuriame nurodė, jog šiuo metu nedirba, jokių pajamų neturi, jos vardu valdomas nekilnojamasis turtas areštuotas, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2567-38/06, todėl sumokėti skolos negali. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui patenkinus ieškinį, jai atsirastų reali galimybė padengti visą nurodytą įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas iš karto (v. b. l. 13).
2003 m. kovo 28 d. R. I. U. IĮ Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje B2-3-510/2013 2013 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą pripažinti R. I. U. IĮ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto.
Individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). CK 6.128 straipsnio trečioji dalis nustato, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Šiuo atveju galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą po to, kai užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras ji išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir lieka įmonės savininko kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, lemia aplinkybė, ar prievolė kreditoriui yra individualios įmonės, ar šios įmonės dalyvio. Jeigu prievolę kreditoriui turėjo individuali įmonė, ją dėl bankroto išregistravus, kaip minėta, prievolė baigiasi (CK 6.128 str. 3 d.). Tačiau, jeigu individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo nustatyta tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2010). Į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto.
Tuo atveju, kai antstolis dar iki bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei priverstine tvarka buvo pradėjęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, jis turi sustabdyti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš įmonės ir visą vykdomųjų bylų medžiagą perduoti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 str. 3 p., ĮBĮ 18 str. 1 d.). Antstolis turi stabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ir iš tokios individualios įmonės savininko turto pagal savininko asmenines prievoles, kadangi, kaip minėta, savininkas atsako už individualios įmonės skolas ir visi reikalavimai tiek įmonei, tiek jos savininkui reiškiami bei nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Visų kreditorių reikalavimai – tiek individualiai įmonei, tiek jos dalyviams, kai individualiai įmonei iškeliama bankroto byla, tenkinami pagal ĮBĮ nustatytas taisykles iš individualios įmonės turto ir, jo neužtekus, iš individualios įmonės savininkų turto (ĮBĮ 33-35 str.).
Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių. Tai būtų pagrindas antstoliui atnaujinti vykdomąją bylą, kurioje toliau būtų tęsiami vykdymo veiksmai (CPK 628 str. 1 d.).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. I. U. IĮ bankroto proceso metu nebuvo dengiami nei įmonės, nei įmonės savininkės R. I. U. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams (v. b. l. 85), tai reiškia, kad R. I. U. IĮ bankroto bylos baigimas įtakos pareiškėjos įsiskolinimui kreditorei AB „Kauno energija“ negalėjo turėti.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Pareiškėjai nepateikus teismui Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4251-530/2006, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo sprendimu buvo priteista skola už R.i I. U. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini),, tiektą šildymą ir karštą vandenį. Kauno miesto apylinkės sprendime nenurodyta, jog už skolos susidarymą atsakingas asmuo yra R. I. U. IĮ, pareiškėja kartu su skundu dėl antstolio veiksmų taip pat nepateikė teismui duomenų, jog minėtas įsiskolinimas susidarė dėl R. I. U. IĮ, o ne R. I. U., kaip fizinio asmens veiksmų. Be to, atsiliepimu į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjos sutuoktinis D. U. nurodė, kad įsiskolinimas AB „Kauno energija“ nebūtų susidaręs jei ne ieškovės R. I. U. IĮ užvestose bylose mokėtinas žyminis mokestis (apie 6000 Eur.) Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atmestini pareiškėjos argumentai, kad iš jos išieškoma skola kreditorei AB „Kauno energija“ yra susijusi su R. I. U. IĮ.
Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad skola kreditorei AB „Kauno energija“ iš R. I. U. buvo priteista sutartinių santykių pagrindu, kadangi AB „Kauno energija“ teikė patalpų ir vandens pašildymo patalpas butui, esančiam (duomenys neskelbtini),, kuris nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. iki 2001 m. kovo 30 d. priklausė atsakovei R. I. U.. Taigi nustatyta, kad R. I. U., kaip buvusios individualios įmonės savininkės prievolės kreditorei AB „Kauno energija“ nėra susijusios su kokiomis nors buvusios R. I. U. IĮ prievolėmis, šios kreditorės reikalavimai yra kilę iš asmeninių R. I. U. prievolių pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės R. I. U. prievolė kreditorei AB „Kauno energija“ atsirado sutartinių santykių pagrindu, R. I. U. neatsiskaičius su kreditore už jos butui teiktas paslaugas, dėl to individualios įmonės pabaiga, likvidavus ją dėl bankroto ir nepatenkinus kreditorių reikalavimo, negali nulemti R. I. U. kaip fizinio asmens, prievolių jos kreditoriams pabaigos. Kaip minėta kreditorius finansinį reikalavimą turi teisę pareikšti bankrutuojančios individualios įmonės bankroto byloje, nepriklausomai nuo to, su įmone ar su jos savininku buvo sudarytas sandoris, kuriuo pagrįstas finansinis reikalavimas, ir toks šio reikalavimo pareiškimas nekeičia šalių prievolės, dėl kurios neįvykdymo reiškiamas kreditoriaus reikalavimas. Individualios įmonės pabaiga yra pagrindas pasibaigti įmonės prievolėms jos kreditoriams, tačiau tai nesudaro pagrindo pasibaigti įmonės savininkų asmeninėms prievolėms jų kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-159/2010).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad antstolis R. B. nesilaikė Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio reikalavimų, kadangi nepersiuntė Kauno miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-4251-530/2006, R. I. U. IĮ bankroto bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui bei neužbaigė vykdomosios bylos Nr. 0085/06/01202, tačiau šis antstolio padarytas įstatymo pažeidimas neturi įtakos pareiškėjos prievolės kreditorei pasibaigimui ir jokių realių neigiamų pasekmių pareiškėjai nesukėlė.
Tuo atveju, jeigu antstolis R. B. nebūtų pažeidęs Civilinio proceso kodekso normų ir perdavęs vykdomąjį raštą Kauno apygardos teismui, nuo 2013 m. vasario 11 d., Kauno apygardos teismui sprendimu pripažinus R. I. U. IĮ veiklą pasibaigusia dėl bankroto, vykdomoji byla būtų atnaujinta ir išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą būtų toliau vykdomas iš R. I. U., kadangi antstolio R. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0085/06/01202, užvesta pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl asmeninių R. I. U. prievolių AB „Kauno energija“.
Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos skolininkės R. I. U. skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad antstolis R. B. turėjo perduoti vykdomąjį raštą R. I. U. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomąją bylą užbaigti. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu pripažino R. I. U. IĮ veiklą pasibaigusia dėl bankroto, vykdomąjį raštą teismas privalėtų grąžinti antstoliui, o antstolis savo ruožtu turėtų vykdomąją bylą atnaujinti, pareiškėjos skundas dalyje dėl antstolio R. B. 2016 m. rugsėjo 21 d. panaikinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo – atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsnius, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad antstolis R. B. privalėjo perduoti vykdomąjį raštą R. I. U. IĮ bankroto bylą nagrinėjusiam teismui ir vykdomąją bylą užbaigti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.