- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-441-1092/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- C
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės C apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei C dėl motinos valdžios apribojimo, rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) terminuotai apriboti C motinos valdžią dukros A atžvilgiu; 2) nustatyti A nuolatinę rūpybą, nuolatiniu rūpintoju skirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, esančius (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės C dukros A išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.
2. Ieškinyje nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių skyriui (toliau – Kauno miesto VTAS) atsakovės šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, išbraukta (duomenys neskelbtini) pasikeitus teisės aktams. (duomenys neskelbtini) buvo gautas policijos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra neblaivi atsakovės nepilnametė dukra, kuriai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) girtumas. 2023 m. sausio 16 d. gautas pranešimas, kad atsakovės nepilnametė dukra, būdama viešoje vietoje, rodė gestus, garsiai keikėsi. Vertinant vaiko situaciją nustatytas vaiko teisių pažeidimas, inicijuotas atvejo vadybos procesas. (duomenys neskelbtini) centras nuo 2023 m. sausio 25 d. koordinavo atvejo vadybos procesą ir nuo 2023 m. vasario 8 d. atsakovės šeimai teikė socialinės priežiūros paslaugas. 2023 m. birželio 7 d. nepilnametė A atvyko į Kauno miesto VTAS ir paprašė ją apgyvendinti globos namuose. Nuo 2023 m. birželio 7 d. A laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę A iš jos motinos C. Po dukros paėmimo iš šeimos viso socialinio darbo metu išliko pagrindinės šeimos problemos: konfliktiški mamos ir dukros santykiai, tėvystės įgūdžių trūkumas, materialinė šeimos situacija (nedarbas, skolos), motyvacijos gerinti situaciją šeimoje stoka. Vaiko globos peržiūros, vykusios 2023 m. spalio 27 d., metu priimtas sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo. Vaiko globos peržiūros, vykusios 2023 m. spalio 27 d., metu išklausyta nepilnametės A nuomonė. Mergaitė nurodė, kad su mama nebendrauja, ją mama globos namuose aplankė vieną kartą, pas mamą grįžti nenori. Atsakovė nepalaiko su dukra emocinio ryšio, ji buvo motyvuojama reguliariai bendrauti su ja, skatinama ją aplankyti, tačiau į raginimus atsakovė nereaguodavo, dukrą per tris mėnesius aplankė tik vieną kartą. Atsakovė nenori vykdyti pagalbos plane numatytų rekomendacijų, atkurti savo ir dukros ryšio. Atsakovė darbinga, duomenų apie sveikatos problemas Kauno miesto VTAS neturi, todėl iš atsakovės dukros A išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) terminuotai apribojo C motinos valdžią dukros A atžvilgiu; 2) nustatė A nuolatinę rūpybą, nuolatiniu rūpintoju paskyrė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus; 3) priteisė iš atsakovės C dukros A išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; A priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi:
4.1. Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
4.2. Ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
Atsiliepimas
4.3. Atsakovė transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mėnesinės pajamos vidutiniškai yra 407,00 Eur.
4.4. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vaiko poreikius, ieškovo reikalavimą, atsakovės gaunamas pajamas, teismas sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė C prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 100,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį, tačiau šiuo metu jos galimybės teikti teismo priteistą išlaikymo dydį yra ribotos dėl jos sveikatos būklės ir finansinių galimybių, tačiau į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
5.2. Atsakovei dėl negalios nustatytas tik (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis, esant ribotai galimybei gauti didesnes pajamas, teismas priteisdamas 200,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai pažeidė proporcingumo principą, pagal kurį išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas motinos pajamoms ir galimybėms, kadangi atsakovės pajamos vos peržengia absoliutaus skurdo ribą.
5.3. Atsakovė 2024 metų pabaigoje dėl turimų įsiskolinimų, kurių susidarymui įtakos turėjo mažos pajamos, neteko vienintelio gyvenamojo būsto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas iš varžytynių, dėl to atsakovei tenka nuomotis bendrabučio kambarį, kurio nuoma per mėnesį sudaro 240,00 Eur. Nuomos mokesčio mokėjimas mažina atsakovės galimybes skirti teismo priteisto dydžio išlaikymą vaikui.
5.4. Dėl patirtos traumos atsakovė vartoja paskirtus vaistus, kurie nėra kompensuojami. Atsakovei tenka padengti kasdienius pragyvenimo kaštus (maistą, komunalines paslaugas, transportą ir kt.), todėl priteistas 200,00 Eur išlaikymo dydis sudaro neproporcingai didelę dalį atsakovės pajamų ir pažeidžia jos teisę į būtinų poreikių užtikrinimą.
5.5. Vaiko motinai dėl negalios ir sunkios turtinės padėties neturint galimybės teikti vaikui išlaikymo, įvertinus objektyvias aplinkybes, šią naštą turi prisiimti valstybės ir savivaldybės institucijos, kad būtų užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bei atsakovės, kaip socialiai pažeidžiamo asmens, teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismas tinkamai individualizavo sprendimą pagal nepilnametės poreikius, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį.
6.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji neneigia pareigos išlaikyti vaiką, be to, nepateikė įrodymų apie geranoriškai dukrai teiktą išlaikymą, kurį ji sutiko mokėti. Dukros išlaikymui 100,00 Eur suma yra akivaizdžiai nepakankama, nes tokio išlaikymo neužtektų net minimaliems (fiziologiniams) vaiko poreikiams užtikrinti.
6.3. Atsakovė būdama nepilnametės motina turi savo vaiko atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu. Nors atsakovė nurodė turinti jos atžvilgiu antstolių vykdomosiose bylose vykdomų išieškojimų, tačiau nepateikė įrodymų, kad šias skolas moka.
6.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės teiktino išlaikymo vaikams dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino motinos turtinę padėtį, galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Įrodymai patvirtina, kad atsakovė nedalyvavo vaiko auklėjime, nesidomėjo jo poreikiais, neteikė išlaikymo, taip pat neprieštaravo dėl motinos valdžios apribojimo neterminuotai.
7.2. Atsakovė nei anksčiau, nei dabar nededa didelių pastangų gerinti savo finansinę padėtį, susirasti geriau mokamą darbą. Turėdama (duomenys neskelbtini) darbingumą, nesistengia ieškotis darbo, nors šiuo metu užimtumo tarnyba bei valstybinės institucijos skatina darbdavius samdyti žmones, turinčius negalią. Atsakovės negalios pensija skirta tik iki 2025 m. birželio 17 d.
7.3. Valstybė kiekvienam globojamam vaikui, kuris negauna išlaikymo, skiria po 455 Eur per mėnesį. Teismo priteista suma yra per pusę mažesnė nei valstybės nustatyta minimali suma vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo atveju tėvų, bet ne valstybės pareiga yra išlaikyti vaikus.
7.4. Priteisto išlaikymo sumos dydžiu yra mažinama skiriamos valstybės išlaikymo suma, šiuo atveju valstybės skiriama 455,00 Eur suma mažinama iki 205,00 Eur per mėnesį, taip lengvinant valstybės naštą išlaikyti nepilnametį atsakovės vaiką.
7.5. Teismas, sumažinęs prašomą priteisti sumą, atsižvelgė ir į subjektyvius veiksnius, kad pati atsakovė nerodo iniciatyvos, nesiima jokių veiksmų ar bent tokių įrodymų nepateikė, kad bando gerinti savo finansinę padėtį, intensyviai bando ieškotis darbo, pritaikyto asmenims, turintiems negalią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės C nepilnametei dukrai A išlaikyti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, teigdama, kad jos galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą yra ribotos dėl sveikatos būklės ir finansinių galimybių. Akcentuoja ir tai, kad teismas priteisdamas 200,00 Eur dydžio išlaikymą pažeidė proporcingumo principą, kadangi atsakovės pajamos vos peržengia absoliutaus skurdo ribą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.
12. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
13. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
17. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl priteistino išlaikymo atsakovės nepilnametei dukrai dydžio, vertino atsakovės turtinę padėtį, nustatydamas, kad atsakovės vidutinės pajamos yra 407 Eur. Kaip matyti iš byloje esančios 2024 m. kovo 22 d. metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos, atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. gavo socialinę pašalpą – 2 360,28 Eur, taip pat nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. gavo mokymo stipendiją – 1 802,59 Eur. Atsakovė taip pat pateikė 2023 m. lapkričio 28 d. mokymo sutartį, iš kurios matyti, kad ji lankė ir yra išklausiusi (duomenys neskelbtini) darbuotojo modulinę profesinio mokymo programą. Vykusio 2024 m. birželio 3 d. posėdžio metu atsakovė, be kita ko, nurodė, kad anksčiau dirbo aukle, teikdavo valymo paslaugas, dirbo kitus vienkartinius darbus, taip pat yra dirbusi prekybos centre. Atsakovė, be nepilnametės dukros A, daugiau išlaikytinių neturi.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pagal anksčiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį, tinkamai taikė teisės aktus, teismų praktikoje suformuluotus kriterijus ir nenukrypo nuo proporcingumo principo. Pirma, matyti, kad atsakovė pagal 2023 m. lapkričio 28 d. mokymo sutartį yra išklausiusi (duomenys neskelbtini) darbuotojo mokymo programą, tačiau teismui ji nepateikė duomenų, kad būtų bandžiusi derinti darbą su mokslu siekdama pagerinti turtinę padėtį, nors pagalbos šeimai priemonių plane tokia priemonė buvo numatyta nuo 2023 m. vidurio. Antra, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi įsidarbinti po išklausytos studijų programos. Trečia, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė apskritai būtų dėjusi pastangas susirasti darbą, aktyviai lankytųsi Užimtumo tarnyboje ar pati bandytų ieškoti darbo. Ketvirta, atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis. Tačiau toks asmuo laikytinas ne nedarbingu, bet iš dalies darbingu, o jo dalyvavimas darbo rinkoje yra valstybės remiamas (Užimtumo įstatymo 25 straipsnis). Penkta, atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl jos sveikatos jai būtų taikomi kokie nors specifiniai apribojimai, dėl kurių ji negali susirasti darbo dėl savo sveikatos būklės ir (ar) būtent dėl šių priežasčių ji nebuvo priimta dirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovė dėjo ir deda aktyvias pastangas pagerinti savo finansinę būklę, tačiau būtent dėl sveikatos būklės ji to padaryti negali. Šešta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 5 d. sudarė būsto nuomos sutartį, numatant, kad nuomos mėnesiui suma – 240 Eur. Taip pat matyti, kad buvo taikytas ir depozitinis įnašas, kuris sudarė 480 Eur sumą. Taigi, vertinant einamojo mėnesio išlaidas, susijusias su būto nuoma, matyti, kad pirmąjį mėnesį (už buto nuomą ir depozitą) atsakovė turėjo ir gebėjo sumokėti beveik du kartus didesnę sumą nei jos gaunamos mėnesinės pajamos – 720 Eur. Septinta, teismo priteista 200 Eur suma sudaro tik apie 1/4 minimalios mėnesinės algos (į rankas; nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuri laikytina orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Taigi, teismo priteista suma nebūtų didelė net ir minimalias darbo pajamas gaunančiam asmeniui.
19. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
20. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai nepateikė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.