- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-615-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03789-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- M. C.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Susitarimas tuoktis
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8364-802/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 90,78 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, 23,06 Eur pelno palūkanas susidariusius iki sutarties nutraukimo, 3,75 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 24,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.), 65 procentus nuostolius (negautas pajamas) už negrąžintą kredito sumą (90,78 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 121,00 Eur turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB, (pradinis kreditorius) ir atsakovas (vartojimo kredito gavėjas) M. C. 2019 m. spalio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 100,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.) ir 18,00 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 6 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau iki šios dienos nėra įvykdęs sutartyje numatytų įsipareigojimų.
3. Atsakovas M. C. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 90,78 Eur negrąžintą kredito dalį; 23,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3,75 Eur administravimo mokestį; 24,73 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.); 4,36 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) bei negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 65 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (90,78 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.); 5 (penkis) procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 119,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu pateiktas 2020 m. birželio 8 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-06-18/0 patvirtina, jog sutartis nutraukta 2020 m. liepos 4 d. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra sumokėjęs likusią dalį skolos ar kitų mokėtinų įmokų. Teismas sprendė, kad ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę iki sutarties nutraukimo, t. y. sumokėti 90,78 Eur negrąžintą kredito dalį, 23,06 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo ir 3,75 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškinį dalyje dėl skolos, administravimo mokesčio, mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo tenkino.
6. Dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodyta, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nepasinaudojo – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 24,73 Eur (90,78 Eur negrąžinta kredito dalis x 65 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 153 dienų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 4 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismas priteisė ieškovei negautas pajamas, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (65 proc. metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado. Dėl to, ieškovės reikalavimą dėl 24,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) priteisimo, teismas tenkino.
7. Dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą 90,78 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.). Teismas nurodė, kad atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi. Siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), t. y. 4,36 Eur (90,78 Eur negrąžinta kredito dalis x 65 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 27 dienų nuo ieškinio parengimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsniu, kuriame numatyta, kad vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.
9. Dėl 65 proc. kompensuojamųjų palūkanų nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (90,78 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme. Teismas nurodė, kad nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad šalys būtų susitarę dėl 65 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, todėl ir reikalavimas priteisti 65 procentus dydžio palūkanas nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįstas. Be to, nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje yra atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 65,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja naujausius kasacinio teismo priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Nėra aišku, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Neabejotina, kad teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis.
1.2. Ieškovė teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovui prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
1.3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 65,00 procentų dydžio metinės palūkanos.
1.4. Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito / paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
1.5. Ieškovė prašomą priteisti negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju – neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei ieškovė faktiškai bus patyrusi.
1.6. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 65,00 procentus dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje.
1.7. Žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.
1.8. Ieškovė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklus, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.
1.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis tuo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsakovas M. C. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2019 m. spalio 5 d. tarp vartojimo kredito davėjo (pradinės kreditorės) BnP Finance, UAB, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo, M. C. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 100,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 100,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur (metinė palūkanų norma (MPN) – 65 procentai) ir 18,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovas nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 4 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė, remdamasi 2020 m. kovo 3 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) UAB Legal Balance reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 24,73 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), 4,36 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) bei negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 65 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (90,78 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.). Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Minėta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. liepos 4 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
20. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (90,78 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 procentais metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021, Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.
22. Nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 5 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi, ex officio sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo priteisti 24,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), 65 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad tik iki ieškinio pateikimo teismui dienos ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, ją skaičiuodama nuo visos negrąžintos kredito sumos, tuo tarpu jos nurodyta negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taikytina dėl to, kad apeliantė šiais atvejais neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
24. Iš byloje esančių ginčo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (65 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2021 m. spalio 5 d. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 80,96 Eur.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir dėl negautų pajamų (nuostolių), ieškovė prašė priteisti: 1) 23,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 2) 24,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 3) 65 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.); 4) 65 procentus nuostolius (negautas pajamas) už negrąžintą kredito sumą (90,78 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos reikalavimus iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 1) 23,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 24,73 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.); 3) 4,36 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) bei negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 65 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (90,78 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.).
26. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo ginčo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.), galėjo tikėtis gauti 65 procentus negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kas yra laikytina jos pagrįstomis ir realiai įrodytomis negautomis pajamomis (nuostoliais).
27. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 100,00 Eur paskolą 24 mėnesių terminui su 65 procentų metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 80,96 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai yra priteista 23,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o atsakovas taip pat yra sumokėjęs keturias įmokas pagal mokėjimo grafiką, t. y. tame tarpe ir mokėjimo (pelno) palūkanas, iš viso 20,94 Eur. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 26 punkte, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) nuo pagal ginčo vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) galėjo reikšti ne didesnei nei 36,96 Eur (80,96 Eur – 20,94 Eur – 23,06 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos tikslinama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. gegužės 20 d.) ieškovės realiai negautos pajamos (nuostoliai) (įrodytos) sudaro 32,43 Eur sumą (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) ir 65 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą, nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2021 m. spalio 5 d.) negali viršyti 4,53 Eur sumos (80,96 Eur – 20,94 Eur – 23,06 Eur – 32,43 Eur).
28. Apibendrinant nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė ir šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo patikslinimą dėl negautų pajamų (nuostolių), kurios apskaičiuojamos taikant 65 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios negali viršyti 36,96 Eur (80,96 Eur – 20,94 Eur – 23,06 Eur) sumos, paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Apeliantės (ieškovės) išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteisiamas.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, 90,78 Eur (devyniasdešimt eurų 78 centus) negrąžintą kredito dalį, 23,06 Eur (dvidešimt tris eurus 6 centus) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3,75 Eur (tris eurus 75 centus) administravimo mokestį, 32,43 Eur (trisdešimt du eurus 43 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 20 d.), negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 65 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2021 m. spalio 5 d.) negali viršyti 4,53 Eur (keturių eurų 53 ct), 5 (penkis) procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,06 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 6 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.