Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-649-375/2014 pagal ieškovių S. S. ir A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo (tretieji asmenys: UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiose dalyse kolegija perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su daliniu sprendimu neišspręstais ieškinio reikalavimais.

Taigi iš ieškovės S. S. ir bendraieškės A. S. patikslinto ieškinio (2 t., b. l. 62–67) šioje civilinėje byloje, nagrinėjamoje iš naujo, buvo likę neišspręsti šie reikalavimai:

1) priteisti iš atsakovo dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 49 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2012-02-01 ir išlaikymą iki dukros pilnametystės turtu, priteisiant A. S. 1/6 gyvenamojo namo ir 1/6 0,1260 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, 60 500 Lt vertės;

2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 200702-01;

- ieškovei 2/3 dalis 0,1260 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendros 242 000 Lt vertės,

- atsakovui 1/3 dalį 0,1260 ha žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurių dalis priteistina dukrai kaip išlaikymas, transporto priemones Ford Siera v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Siera v/n (duomenys neskelbtini) individualią A. S. firmą;

4) įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2005-10-05 kredito sutartį Nr. 05-062273-FA pripažinti solidariąja prievole;

5) pripažinti individualios įmonės A. S. firmos skolas asmeninėmis A. S. skolomis.

2014-04-22 šalys pasirašė taikos sutartį (5 t., b. l. 111), kuria sutarė, kad:

atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei nepilnametės dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 42 600 išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2012-12-28, už 71 mėnesį po 600 Lt per mėnesį;santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą pasidalinti tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis 0,1260 ha žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune; atsakovui atitenka asmeninės nuosavybės teise ½ dalis 0,1260 ha žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune; transporto priemonė Ford Siera v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Sierra v/n (duomenys neskelbtini) individuali A. S. firma, įmonės kodas (duomenys neskelbtini);abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal 2005-10-05 sudarytą kredito sutartį Nr. 05-062273-FA.

Šalys taikos sutartimi nesusitarė dėl reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-02-01, bei pripažinti Individualios įmonės A. S. firmos skolas asmeninėmis atsakovo skolomis. Ieškovė nurodė, kad 2007-02-01 atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur. Kadangi šalys bendro gyvenimo neveda nuo 2007-02-01, tai ir santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi. Ieškovė nesutiko solidariai atsakyti už atsakovo vardu registruotos individualios įmonės prievoles, kadangi ieškovė nedalyvavo atsakovo firmos valdyme nuo to momento, kai pradėjo gyventi skyrium su atsakovu ir vesti atskirą gyvenimą. Atsakovas savarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl jis ir privalo grąžinti įmonės skolas savo asmeninėmis lėšomis ir asmeniniu turtu.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko ir prašė patvirtinti taikos sutartį.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ sutiko su taikos sutarties punktu, kad prievolė bankui yra bendra ir solidari, ir neprieštaravo taikos sutarties patvirtinimui (5 t., b. l. 108).

Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prieštaravo, kad taikos sutartis būtų patvirtinta, nes joje nėra aptarta sutuoktinių atsakomybė pagal individualios įmonės A. S. firmos skolas ir prievolių vykdymo tvarka po santuokos nutraukimo; nesutiko su reikalavimu pripažinti, jog A. S. firmos skolos yra asmeninės atsakovo skolos, nes už individualios įmonės A. S. firmos, kuri buvo šeimos verslas, prievoles subsidiariai turi atsakyti abu sutuoktiniai. Individualios įmonės savininko sutuoktinio subsidiari prievolė atsiranda, nes verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas. Abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Pagal gautus atsakymus iš ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad pinigų judėjimas tarp ieškovės ir individualios A. S. firmos vyko iki 2008-05-12, t. y. gerokai vėliau nei, pareiškėjų teigimu, iširo jų santuoka (2007-02-01). Tai tik patvirtina, kad įmonė buvo šeimos verslas ir naudą iš individualios įmonės veiklos ieškovė gavo ir po faktiško jų santuokos iširimo. Kitaip neįmanoma paaiškinti to, kodėl net ir po faktiško santuokos pasibaigimo ieškovė ir toliau gavo pinigus iš įmonės bei pati pervesdavo pinigus šiai įmonei (5 t., b. l. 102).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

1. Nutraukus santuoką atsakovas įsipareigoja sumokėti S. S. nepilnametės dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 42 600 Lt už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2012-12-28, už 71 mėnesį po 600 Lt per mėnesį.

2. Santuokos metu įgytą bendros jungtinės nuosavybės teise turtą šalys susitaria pasidalinti tokiu būdu: S. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis 0,1260 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas; atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka: ½ dalis 0,1260 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, transporto priemonė Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) individuali A. S. firma, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

3. Šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“ pagal 2005-10-05 sudarytą kredito sutartį Nr. 05-062273-FA.

4. Atsakovas įsipareigoja sumokėti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

– Civilinę bylą reikalavimų dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai A. S., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei solidariosios prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2005-10-05 kredito sutartį Nr. 05-062273-FA nustatymo nutraukti.

– Netenkinti reikalavimo, kad santuokos nutraukimas ieškovės S. S. ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-02-01.

– Pripažinti Individualios įmonės A. S. firmos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolas bendromis ieškovės S. S. ir atsakovo skolomis.

– Priteisti iš atsakovo 70 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, jog 2013-01-21 šalys buvo pateikę taikos sutartį, kurią teismas 2013-01-21 nutartimi patvirtino. Pagal taikos sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei nepilnametės dukters A. S. išlaikymo įsiskolinimą 42 600 Lt už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2012-12-28, už 71 mėnesį po 600 Lt kas mėnesį. Šalys susitarė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01, t. y. nuo tada, kai šalys ėmė faktiškai atskirai gyventi. Turtas buvo padalintas tokiu būdu: abiems sutuoktiniams atiteko po ½ dalį žemės sklypo bei gyvenamojo namo. Atsakovui atiteko 2 automobiliai bei individuali A. S. firma. Atsakovas įsipareigojo asmeniškai atsakyti už jo firmos skolas (4 t., b. l. 121–122). Tačiau šią nutartį apskundus tretiesiems asmenims, Kauno apygardos teismas 2013-05-21 nutartimi panaikino 2013-01-21 nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (4 t., b. l. 151–153).

2013-10-29 šalys pateikė naują taikos sutartį (5 t., b. l. 5–6). AB „Swedbank“ su šia sutartimi sutiko (5 t., b. l. 18), o UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su nuostata, jog atsakovas įsipareigoja asmeniškai atsakyti už savo firmos skolas (5 t., b. l. 28–29). Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos kreditorių biuras“ taikos sutarties klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra (5 t., b. l. 32).

2014-03-10 šalys pateikė naują taikos sutartį, kuria sutarė, kad dukters A. S. išlaikymo įsiskolinimas už 71 mėnesį 42 600 Lt, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė pasekmes nuo 2007-02-01, kai jos faktiškai nustojo kartu gyventi, kad kiekvienam iš šalių atitenka ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovui atitenka 2 transporto priemonės, individuali A. S. firma, šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“ pagal 2005-10-05 kredito sutartį. Taikos sutartyje liko neaptartas klausimas dėl atsakovo firmos prievolių pobūdžio. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu prašė netvirtinti šios taikos sutarties, nes jame nėra aptarta šalių atsakomybės už individualios įmonės atsakovo firmos skolas (5 t., b. l. 102). AB „Swedbank“ su taikos sutarties sąlygomis sutiko (5 t., b. l. 108).

2014-04-22 šalys pateikė dar vieną ir dar siauresnį taikos sutarties variantą (5 t., b. l. 111): joje liko neaptarti reikalavimai dėl teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2007-02-01 bei reikalavimas pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis jo firmos skolas.

Teismas, įvertinęs taikos sutarties nuostatas, padarė išvadą, jog pateiktos sutarties punktai, kuriuose aptarti išlaikymo įsiskolinimo, turto padalijimo bei prievolės AB „Swedbank“ pobūdžio klausimai, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalys raštiškai patvirtino, jog joms taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir išaiškintos, todėl taikos sutartį patvirtino, o bylą šioje dalyje nutraukė.

Teismas reikalavimą nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01, t. y. kai šalys nustojo kartu gyventi, bei reikalavimą pripažinti Individualios įmonės A. S. firmos skolas asmeninėmis atsakovo skolomis atmetė kaip neįrodytą. Teismas, įvertinęs administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad šalys ir po 2007-02-01 gyveno kartu ir tvarkė bendrus šeimos ūkio, tame tarpe ir įmonės reikalus: 2010-01-25 S. S. ir A. S., skųsdami 2010-01-04 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria A. S. firma pripažinta bankrutavusia, nurodė tą patį adresą - (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 114), o atskirąjį skundą grindė argumentais: pirmosios instancijos neįtraukė į bankroto bylą jų, bankrutuojančios firmos savininkų - sutuoktinių A. ir S. S. - nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, nors jie abu turėjo akivaizdų teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neužtekus įmonės turto kreditorių reikalavimų tenkinimas gali būti nukreiptas į jų turtą, esantį tiek bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tiek į asmeninį turtą. Šiais atskirojo skundo argumentais šalys patvirtino bendrą įmonės reikalų tvarkymo faktą. 2009-12-02 prašyme, adresuotame Kauno apygardos teismui (2 t., b. l. 119), pats atsakovas nurodė, jog „dabar aš gyvenu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apie adreso pasikeitimą buvo įspėti visi kreditoriai“ (2 t., b. l. 120). 2011-04-21 prašyme (2 t., b. l. 113), 2011-07-28 pareiškime Kauno apskrities VPK atsakovas nurodė, jog ir jo firma randasi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jis pats gyvena tuo pačiu adresu (2 t., b. l. 118). 2010-05-20 sutuoktiniai pateikė bendrus prašymus bankroto administratoriui (2 t., b. l. 105, 107), nurodydami, kad gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 105, 107). Už namui (duomenys neskelbtini), Kaune teikiamas paslaugas mokėjo ne tik ieškovė, šalių vyresnioji dukra L. S., bet ir atsakovas, o jo vardu buvo išrašomos ir sąskaitos už namui (duomenys neskelbtini), Kaune tiekiamą vandenį, jis atsiskaitinėjo už šiuo adresu sunaudotą elektros energiją, dujas (4 t., b. l. 4–82). Išreikalauti S. S. banko sąskaitos išrašai (5 t., b. l. 68–79) patvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovo firmos buvo nuolat pervedinėjamos piniginės lėšos iki 2008-05-12, o ne iki 2007-02-01, t. y. gerokai vėliau, nei sutuoktiniai nurodo, kad jų santuoka faktiškai iširo. Bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nepateikė logiško ir argumentuoto paaiškinimo, kokiu tikslu piniginiai srautai buvo pervedinėjami iš vienos sąskaitos į kitą. Iš Sodros išreikalauti duomenys patvirtino, jog ieškovė dirbo sutuoktinio firmoje iki 2008-11-16 (5 t., b. l. 36). Įrodymai paneigė šalių paaiškinimus, jog jie faktiškai nevedė bendro ūkio nuo 2007-02-01, priešingai – patvirtino, jog ir po 2007-02-01 šalys ne tik kartu gyveno, o atsakovo įmonė buvo šeimos verslas, kuriam vystyti buvo naudojamas ne tik bendros lėšos, tačiau ir abiejų šalių fizinis bei intelektinis darbas. Ieškovei nepaneigus, kad A. S. firmos verslas buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės pripažintinos bendromis prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė S. S. apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 136–142) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-05-07 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė: „Netenkinti reikalavimo, jog santuokos nutraukimas ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-02-01; Pripažinti Individualios įmonės A. S. firmos į. k. (duomenys neskelbtini) skolas bendromis ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. skolomis“, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada faktiškai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2007-02-01; pripažinti individualios įmonės A. S. firmos (į. k. (duomenys neskelbtini)) skolas asmeninėmis atsakovo A. S. skolomis; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, tokiu būdu iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo išvados, kad „po 2007-02-01 šalys ne tik kartu gyveno, o atsakovo įmonė buvo šeimos verslas, kuriam vystyti buvo naudojamas ne tik bendros lėšos, tačiau ir abiejų šalių fizinis bei intelektinis darbas“, yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2011 metais, tačiau su atsakovu negyvena kartu ir neveda bendro ūkio dar nuo 2007 metų vasario mėnesio. Aplinkybė, kad šalys nuo 2007 metų vasario mėnesio negyveno kartu, buvo nustatyta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 daliniu sprendimu, kuriuo teismas nustatė, jog šalys kartu negyvena nuo 2007 metų, atsakovas paliko šeimą, šalys nebegyvena kartu ir neveda bendro šeimos ūkio ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ši teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista ir Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutartimi (3 t., b. 1. 68, 132). Šiuo atveju yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Be to, minėtas aplinkybes byloje patvirtino liudytojos V. M. ir O. K.. Tačiau, nepaisant nei įrodymų, nei prejudicinių faktų, teismas neteisingai išsprendė reikalavimus, nurodydamas, jog „iš individualios įmonės veiklos kilę įsipareigojimai taip pat trauktini į bendro turto balansą ir jiems taip pat taikytina sutuoktinių bendro turto prezumpcija.“ Kadangi tokia teismo išvada, įvertinus visas svarbias bylos aplinkybes, prieštarauja paties teismo nustatytiems faktams ir aplinkybėms, todėl laikytina nepagrįsta ir priimta pažeidžiant CK 3.67 str. 2 d., 3.87 str. 2 d. nuostatas, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas.

Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Taigi, pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei, į dalytiną turtą kiekvienam sutuoktiniui atsiranda asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad atsiranda visiško sutuoktinių nuosavybės atskirumo režimas. Nuo gyvenimo skyrium pradžios kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos iš jo veiklos yra asmeninė nuosavybė, todėl ir turtas, tame tarpe ir įsipareigojimai, įsigyti sutuoktiniams gyvenant skyriumi, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis. Teismas nepagrįstai pripažino Individualios įmonės A. S. firmos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) skolas bendromis ieškovės ir atsakovo skolomis, kadangi šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio nuo 2007 metų vasario mėnesio teismas privalėjo nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2007-02-01. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto balanso sudarymą (CK 3.118 str.) ir gyvenimo skyrium teisines pasekmes (CK 3.77 str.) bei nukrypo nuo šiais klausimais formuojamos kasacinio teismo praktikos. Teismas neįsigilino į bylos esmines aplinkybes, nepaisė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir juo nustatytų faktų. Teismas, nors ir atmesdamas ieškovės prašymą, tačiau patvirtindamas taikos sutartį, kurioje aptartas įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko išlaikymą, nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2007-02-01, pripažino aplinkybes, jog vis tiktai atsakovas nuo 2007-02-01 šeimos neišlaikė ir bendras ūkis tarp šalių nebuvo vedamas būtent nuo minėtos datos.

Teismas nepagrįstai nepaisė Kauno apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi nurodyto išaiškinimo, kas turi būti ištirta bylą nagrinėjant iš naujo, o būtent, jog būtina atsakyti „į klausimą nuo kada santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms“. Teismas šių aplinkybių visiškai netyrė, o tik formaliai nurodė, jog „visi šie rašytiniai įrodymai paneigia šalių paaiškinimus, jog jie faktiškai nevedė bendro ūkio nuo 2007-02-01“. Teismas nesigilino į bylą ir neatskleidė bylos esmės, kadangi iš esmės sutikdamas su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovas paliko šeimą 2007-02-01 ir nuo to laiko ja nesirūpino, priteisė išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui būtent nuo 2007-02-01, antra, formaliai vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad „po 2007-02-01 šalys ne tik kartu gyveno, o atsakovo įmonė buvo šeimos verslas, kuriam vystyti buvo naudojamas ne tik bendros lėšos, tačiau ir abiejų šalių fizinis bei intelektinis darbas.“

Nesutiktina su teismo argumentu, jog to pačio korespondencijos adreso nurodymas įvairiuose prašymuose ar procesiniuose dokumentuose suponuoja išvadą, jog šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu. Ta aplinkybė, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą dokumentuose nurodė (duomenys neskelbtini), Kaune, nereiškia, kad šiuo adresu jis ir gyveno. Netgi gyvenamosios vietos deklaravimas nereiškia, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta yra ta pati, todėl tokie argumentai, jog dokumentuose nurodoma gyvenamoji vieta ir yra reali gyvenamoji vieta, yra nepagrįsti. CK 2.12 straipsnis numato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nepaisant to, kad atsakovas šeimą paliko 2007 metų pradžioje, jo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo pasibaigusi. Todėl asmeniui naudojant korespondencijos adresą pagal savo buvusią gyvenamąją vietą ar vietą, kurioje bus užtikrintas korespondencijos gavimas, jokiu būdu nepatvirtina fakto, jog atsakovas tuo adresu gyveno. Korespondencijos adreso nurodymas negali būti tapatinamas su asmens gyvenamąja vieta. Tuo labiau, jog atsakovo individuali įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tiek ieškovė ir atsakovas atsakovo individualios įmonės bankroto byloje buvo patraukti bendraatsakovais. Todėl visą korespondenciją advokatai tiek ieškovei, tiek ir atsakovui siuntė minėtu adresu, o atsakymuose buvo rašomas adresas, kurį buvo nurodę advokatai ar teismas (t. 2, b. l. 105–122).

Nepagrįstas teismo argumentas, kad sąskaitų už vandenį išrašymas atsakovo vardu ir atsakovo atsiskaitymas už elektros energiją ir dujas patvirtina faktą, jog atsakovas gyveno kartu su ieškove ir vedė bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo šalių bendra jungtinė nuosavybė ir turtas nebuvo pasidalintas, komunalinių mokesčių sutartys buvo sudarytos vieno iš savininkų vardu. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas tuo adresu gyveno ar mokėjo mokesčius. Visus komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė ir dukra L. S.. Tai patvirtina ir komunalinių mokesčių kvitai (4 t., b. l. 4–82), kurie yra užpildyti bei apmokėti išimtinai tik ieškovės ranka arba dukros L. S.. Todėl vien tik tai, kad komunalinių mokesčių sutartys sudarytos vieno iš nekilnojamojo turto savininkų vardu, nėra ir negali būti laikytina pagrindu, jog asmuo gyvena ir naudojasi tuo turtu. Tuo labiau, kad atsakovas už komunalinius mokesčius nemokėjo.

Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Nepaisant to, kad turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra nustatytos, tačiau CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl nei vienas iš sutuoktinių nėra atleistas nuo pareigos išlaikyti turtą, kuris priklauso sutuoktiniams bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise, ir kaip bendraturčiai privalo skirti lėšų bendro turto išlaikymui. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso šalims bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl visiškai akivaizdu, kad atsakovas rūpinosi savo nuosavybe bei mokėjo savo dalį nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų.

Teismas, padarydamas išvadą, jog „po 2007-02-01 šalys ne tik kartu gyveno, o atsakovo įmonė buvo šeimos verslas, kuriam vystyti buvo naudojamas ne tik bendros lėšos, tačiau ir abiejų šalių fizinis bei intelektinis darbas“, pervertino Sodros duomenimis bei ieškovės sąskaitos išrašus. Ieškovė nuo atsakovo šeimos palikimo A. S. įmonėje nedirbo bei nustojo gyventi su atsakovu. Ieškovės pagrindinė darbovietė, kurioje ji dirbo, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ieškovė dirbo nuo ryto iki vakaro. Nuo 2007 m. vasario mėnesio jokio darbo užmokesčio iš A. S. individualios įmonės negavo ir įmonėje tikrai nedirbo. Tas faktas, kad A. S. nepranešė Sodrai apie ieškovės išėjimą iš darbo, bei netinkamas jo veiklos dokumentų tvarkymas negali būti vertinamas ieškovės nenaudai, nes asmeniui nedirbant įmonėje atsakovui kyla pareiga pranešti Sodrai. Ieškovei faktiškai nedirbant įmonėje, teismas nepagrįstai vadovavosi Sodros išrašais nurodant, jog ieškovė dirbo įmonėje iki 2008-11-16. Nepaisant to, kad ieškovė su atsakovu kartu negyveno, tačiau turėjo bendrą skolą, kurios padengimui atsakovas ir pervesdavo pinigus į ieškovės sąskaitą, teismas pinigų pervedimus nepagrįstai vertino kaip bendro šeimos verslo kūrimą. Atsakovas prašydavo į ieškovės sąskaitą pervesti pinigus, kuriuos ieškovė turėtų atsakovui grąžinti. Tokiu būdu atlikus ieškovės sąskaitos suvestinę nustatyta, kad atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą ir ieškovė atsakovui grąžino atgal analogiškas sumas. Ieškovė net negali paaiškinti, kodėl atsakovas to prašė. Įsigilinus į banko sąskaitos išrašus matyti, jog visos atsakovo pervestos lėšos buvo grąžintos atsakovui.

Teismas nenustatė kitos datos, nuo kurios šalys negyvena kartu ir nuo kurios turi būti dalinamas santuokoje įgytas turtas, taip pažeisdamas CK 3.118 straipsnio nuostatas, kadangi dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nebuvo nustatytas visas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Be to, teismui neišsprendus klausimo, nuo kada santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, teismas pažeidė ir CK 3.59 straipsnio nuostatas. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.). Taigi santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 str.) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 str. 2 d.). Todėl esant ieškovės prašymui padalinti turtą, įgytą bendrai iki tada, kai ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą.

Ieškovė nedalyvavo A. S. įmonės veikloje nuo 2007-02-01, todėl už ją atsakyti negali. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-172-485/2011 bankrutavusios A. S. firmos 2012-04-16 kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas yra toks: AB „Swedbank“ 464 162,39 Lt, VĮ Turto banko 291 910,78 Lt, VSDFV Kauno skyriaus 4 557,02 Lt, UAB „Swedbank lizingas“ 194 966,16 Lt, SIA „Valler“ 20 636,07 Lt, UAB „Transit card International“ 34 885,86 Lt, Aris Polska Sp. Z.o.o. 1 109,25 Lt, UAB „Infomedia“ 254 Lt, UAB „Kauno skuba“ 1 427,74 Lt, G. D. IĮ 1 495,50 Lt, LLC Introtrade 52 999,87 Lt, UAB ransgesta Servis“ 8 268,52 Lt. Visi A. S. firmos įsiskolinimai atsirado jau po 2007-02-01, kuomet šalys gyveno skyrium, todėl visus šiuos įsiskolinimus, vadovaujantis CK 3.67 str. 2 d., 3.87 str. 2 d., teismas turėjo pripažinti asmeniniais A. S. įsiskolinimais ir jų tarp šalių nedalinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą bendraieškė A. S. su apeliaciniu skundu sutinka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-05-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-249-717/2012 buvo nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2007 metų, atsakovas paliko šeimą, šalys nebegyvena kartu ir neveda bendro šeimos ūkio ir kad ši sprendimo dalis Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-173/2012 buvo palikta nepakeista, todėl šiuo atveju yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 dalinis sprendimas dalyse, tame tarpe ir dalyje, kuria buvo nuspręsta, kad santuokos nutraukimas S. S. ir A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01; kartu neteko galios ir Kauno apylinkės teismo 2012-05-08 sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai, kuriais remiantis buvo nuspręsta dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsiradimo momento, todėl apeliantė nepagrįstai skundą grindžia argumentais dėl neva Kauno apylinkės teismo 2012-05-08 daliniu sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, į kuriuos turėjo atsižvelgti teismas priimdamas skundžiamą 2014-05-07 sprendimą.

Iš teismui pateikto AB „Swedbank“ S. S. banko sąskaitos išrašo matyti, jog pinigų judėjimas tarp S. S. ir individualios įmonės A. S. firmos vyko iki 2008-05-12, t. y. gerokai vėliau, nei, ieškovės teigimu, faktiškai iširo jų santuoka (2007-02-01). Tai tik dar kartą patvirtina, jog individuali įmonė A. S. firma buvo šeimos verslas, iš kurio naudą gavo ir S. S.. Nei viena iš šalių nepateikė logiško paaiškinimo, kokiu tikslu piniginės lėšos buvo pervedinėjamos iš A. S. firmos sąskaitos į ieškovės sąskaitą ir atvirkščiai, todėl teismas, greta vertindamas ir kitus byloje surinktus įrodymus, tokius kaip Sodros duomenis apie ieškovės darbą sutuoktinio įmonėje iki 2008-11-16 ar A. S. ir S. S. skundo dėl Kauno apygardos teismo 2010-01-04 nutarties, kuria A. S. firma pripažinta bankrutavusia, turinį, pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2007-02-01, ir pagrįstai pripažino individualios A. S. įmonės skolas bendromis ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. skolomis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Kolegija nesutinka su apeliante, jog teismas nesigilino į bylą ir neatskleidė bylos esmės bei priėmė prieštaringą sprendimą, nes, pirma, iš esmės sutikdamas su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovas paliko šeimą 2007-02-01 ir nuo to laiko ja nesirūpino, priteisė išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui būtent nuo 2007-02-01, antra, formaliai vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad „po 2007-02-01 šalys ne tik kartu gyveno, o atsakovo įmonė buvo šeimos verslas, kuriam vystyti buvo naudojamas ne tik bendros lėšos, tačiau ir abiejų šalių fizinis bei intelektinis darbas.“

Kolegija pažymi, jog, vadovaujantis CK 3.94 straipsnio 1 ir 2 dalimis, išlaikymas priteisiamas dviem atvejais: 1) jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir 2) jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka. Vadinasi, vien pagal tokią teisės normos dispoziciją yra akivaizdu, jog išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tuo atveju, kai šalys kartu negyvena ir/ar neveda bendro ūkio, bet ir tuo atveju, kai šalys nors ir nėra nutraukę santuokos ar pradėję gyventi skyrium, tačiau išlaikymo pareiga nėra vykdoma. Kadangi byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas nuo 2007-02-01 neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai, be to, tai net nėra apeliacijos objektas (nes sprendimo dalis dėl išlaikymo nėra skundžiama), kolegijos nuomone, teismo sprendimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-02-01 neprieštarauja įrodymais pagrįstai skundžiamai sprendimo daliai, kuria nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog teismas tik formaliai nurodęs, jog „visi šie rašytiniai įrodymai paneigia šalių paaiškinimus, jog jie faktiškai nevedė bendro ūkio nuo 2007-02-01“, šių aplinkybių visiškai netyrė. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Nors atsakovas ir pripažino, jog šalys nuo 2007-02-01 kartu negyveno, o liudytojos O. K. (3 t., b. l. 65 a. p.) ir V. M. teismo posėdžių metu taip pat patvirtino šalių negyvenimo kartu faktą nuo 2007 m. vasario mėnesio, kolegijos nuomone, byloje pateikti Bankrutavusios A. S. firmos administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą – jog šalys ir po 2007-02-01 kartu tvarkė bendrus šeimos ūkio, tame tarpe ir įmonės reikalus bei naudojosi įmonės pajamomis. Tai, kad liudytojos O. K. (ieškovės tėvo sesuo) ir V. M. teigė, jog šalys gyveno atskirai, nes besilankydamos name atsakovo nematė, kolegijos nuomone, dar nepaneigia įrodymais nustatyto fakto, jog ir po 2007-02-01 ne tik atsakovas, bet ir ieškovė vedė bendrą ūkį, dalyvavo individualios įmonės veikloje ir naudojosi įmonės gautomis pajamomis. Nustatyta, jog 2010-01-25 S. S. ir A. S., skųsdami 2010-01-04 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria A. S. firma pripažinta bankrutavusia, nurodė tą patį adresą – (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 114), o atskirąjį skundą grindė argumentais: pirmosios instancijos neįtraukė į bankroto bylą jų, bankrutuojančios firmos savininkų - sutuoktinių A. ir S. S. - nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, nors jie abu turėjo akivaizdų teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi - neužtekus įmonės turto kreditorių reikalavimų tenkinimas gali būti nukreiptas į jų turtą, esantį tiek bendrojoje, jungtinėje nuosavybėje, tiek į asmeninį turtą. Akivaizdu, jog šiais atskirojo skundo argumentais ieškovė ir atsakovas paneigia savo pačių teiginį, kad ieškovė po 2007-02-01 nedalyvavo įmonės veikloje ir kad nesinaudojo įmonės gautomis pajamomis. Taip pat nustatyta, jog 2009-12-02 prašyme, adresuotame Kauno apygardos teismui (2 t., b. l. 119), pats atsakovas nurodė, jog „dabar aš gyvenu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apie adreso pasikeitimą buvo įspėti visi kreditoriai“ (2 t., b. l. 120). 2010-05-20 sutuoktiniai pateikė bendrus prašymus bankroto administratoriui (2 t., b. l. 105, 107), nurodydami, kad gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 105, 107). Be to, tiek 2011-04-21 prašyme (2 t., b. l. 113), tiek 2011-07-28 pareiškime Kauno apskrities VPK atsakovas nurodė, jog ir jo firma randasi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kad jis pats gyvena tuo pačiu adresu (2 t., b. l. 118). Be to, Sodros duomenys (5 t., b. l. 38) patvirtina apie ieškovės darbą sutuoktinio įmonėje ir už darbą gautą atlyginimą iki 2008-11-16.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog už namui (duomenys neskelbtini), Kaune teikiamas paslaugas mokėjo ne tik ieškovė, šalių vyresnioji dukra L. S., bet ir atsakovas, o jo vardu buvo išrašomos ir sąskaitos už namui (duomenys neskelbtini), Kaune tiekiamą vandenį, jis atsiskaitinėjo už šiuo adresu sunaudotą elektros energiją, dujas (4 t., b. l. 4–82). Apeliantė, teigdama, jog visus komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė ir dukra L. S. ir kad tai patvirtina ir komunalinių mokesčių kvitai (4 t., b. l. 4–82), kurie yra užpildyti bei apmokėti išimtinai tik ieškovės ranka arba dukros L. S., kolegijos nuomone, šios aplinkybės neįrodė. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš sąskaitų už elektros energiją nuo 2007 m. liepos iki 2009 m. liepos už elektrą mokėtoju buvo nurodytas atsakovas (4 t., b. l. 19–27) ir tik nuo 2009-07-08 (4 t., b. l. 28–48) kaip mokėtojas būdavo nurodoma ieškovė. Palyginus raštą šiose sąskaitose su raštu atsakovo ranka rašytame pareiškime (2 t., b. l. 118), matyti, jog kai kuriose sąskaitose (pvz., 4 t., b. l. 24–28) raštas labai panašus į atsakovo raštą 2011-07-28 pareiškime. Tai, jog iki 2009-07-08 sąskaitose mokėtoju buvo nurodomas atsakovas, o vėliau – ieškovė, kolegijos nuomone, paneigia apeliantės argumentus, kad buvo mokama atsakovo vardu tik todėl, kadangi su juo buvo sudaryta sutartis. Be to, pažymėtina, jog, kaip matyti iš 2008-09-17 ir 2011-09-07 mokėjimų už dujas, kvitai užpildyti į atsakovo raštą panašiu raštu, o antrasis kvitas ir pasirašytas į atsakovo parašą panašiu parašu (4 t., b. l. 72). Be to, kaip matyti, dalis kvitų už dujas buvo pildyti dviejų asmenų, vienas iš kurių tikėtina buvo atsakovas, pvz., 2010-03-23 (4 t., b. l. 61) ir be datos (4 t., b. l. 55). Be to, į bylą pateiktos ir atsakovo mokėtos 2009 m. rugsėjo ir spalio mėn. įmokos už TEO internetą ir telefono ryšį (2 t., b. l. 151). Tai, jog vėlesnės įmokos už tas pačias paslaugas buvo mokėtos L. S. vardu, nesant į bylą pateiktų duomenų apie paslaugų vartotojo pasikeitimus, paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovo vardu buvo mokama tik todėl, kad būtent su juo buvo sudaryta sutartis.

Iš teismui pateikto AB „Swedbank“ S. S. banko sąskaitos išrašo matyti, jog pinigų judėjimas tarp S. S. ir individualios įmonės A. S. firmos vyko iki 2008-05-12, t. y. gerokai vėliau, nei, ieškovės teigimu, faktiškai iširo jų santuoka (2007-02-01). Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, besąlygiškai patvirtina, jog individuali įmonė A. S. firma buvo šeimos verslas, iš kurio naudą gavo ir ieškovė S. S., o ne tik atsakovas. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nei ieškovei, nei atsakovei nepateikus jokio logiško paaiškinimo, kokiu tikslu piniginės lėšos buvo pervedinėjamos iš A. S. firmos sąskaitos į ieškovės sąskaitą ir atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, kolegijos nuomone, turėjo pagrindą netenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01, ir tuo pačiu pagrįstai pripažino individualios A. S. įmonės skolas bendromis ieškovės S. S. ir atsakovo skolomis.

Nors vien to paties korespondencijos adreso nurodymas prašymuose ar procesiniuose dokumentuose ir nebūtų pakankamas pagrindas išvadai, jog šalys nuo 2007-02-01 ir toliau vedė bendrą ūkį ir naudojosi individualios įmonės pajamomis, tačiau konstatuotina, jog šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma visiškai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti tokią išvadą ir netenkinti ieškinio reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01.

Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad nuo 2007-02-01 šalys faktiškai nustojo ir kartu gyventi, ir vesti bendrą ūkį bei naudotis individualios įmonės pajamomis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2011-10-21. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nenustatė kitos datos, nuo kurios šalys negyvena kartu ir nuo kurios turi būti dalinamas santuokoje įgytas turtas, taip pažeisdamas CK 3.118 straipsnio nuostatas, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Apeliantė be jokio pagrindo teigia, jog teismas nepagrįstai nepaisė Kauno apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi nurodyto išaiškinimo, kas turi būti ištirta bylą nagrinėjant iš naujo, o būtent, jog būtina atsakyti „į klausimą nuo kada santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms“. Susipažinus su paminėta Kauno apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi matyti, jog nutartyje tokio išaiškinimo nėra.

Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-249-717/2012 buvo nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2007 metų, atsakovas paliko šeimą, šalys nebegyvena kartu ir neveda bendro šeimos ūkio ir kad ši sprendimo dalis Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-173/2012 buvo palikta nepakeista, todėl šiuo atveju yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Konstatuotina, jog Kauno apygardos teismui 2012-10-01 nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 dalinį sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta, kad santuokos nutraukimas S. S. ir A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-02-01, kartu neteko galios ir Kauno apylinkės teismo 2012-05-08 dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai, kuriais remiantis buvo nuspręsta dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsiradimo momento, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai skundą grindžia argumentais dėl neva Kauno apylinkės teismo 2012-05-08 daliniu sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, į kuriuos turėjo atsižvelgti teismas priimdamas skundžiamą 2014-05-07 sprendimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Individuali įmonė A. S. firma LR Juridinių asmenų registre įregistruota 1997-03-03, taigi, įsteigta santuokos metu. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos teisė normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). CK įtvirtinta sutuoktinių teisė išvengti sutuoktinių turto bendrumo teisinio režimo, sudarant vedybų sutartį. Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali pasirinkti jiems priimtiną turto teisinį režimą ir kartu reglamentuoti savo civilinės atsakomybės pagal prievoles klausimus. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, todėl jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.; 4.38 str.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Nustačius, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškojimas gali būti nukreiptas į savininkų turtą pagal bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.50 str. 4 d., 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.91, 3.109 str.). Tai leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (pvz., LAT 2003-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2004; 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005, 2007-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2011-09-26 nutartimi, priimtoje individualios įmonės A. S. firmos bankroto byloje Nr. B2-63-343/2014, leido bankrutuojančios A. S. firmos administratoriui nukreipti išieškojimą į A. S. vardu registruotą kilnojamąjį turtą – automobilius FORD SIERRA, gamybos metai 1985, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD SIERRA, gamybos metai 1988, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. ir S. S. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1260 ha., esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-464/2012 priimtoje 2012-03-15 nutartyje, kuria Kauno apygardos teismo 2011-09-26 nutartis buvo palikta nepakeista, konstatavo, kad ,,nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – individualios įmonės A. S. firma – bendrumo prezumpcija nėra paneigta. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2007 m. vasario 1 d., apeliantės teigimu, nuo tada S. S. nedalyvavo A. S. firmos valdyme, jie negyveno bendrai iš įmonės pajamų iki kol individuali įmonė bankrutavo, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kad sutuoktiniai nevedė bendro ūkio bankroto bylos įmonei iškėlimo metu, kad individuali įmonė įsteigta už asmenines A. S. lėšas ar kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti santuokos metu įsteigtos įmonės priklausymo abiem sutuoktiniams prezumpciją. (...). Byloje yra duomenys, kad atsakovai buvo informuoti apie teisme gautą A. S. firmos bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą iš savininkų turto, teismas informavo atsakovus apie jų pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą administratoriaus prašymą (b. l. 15–19), tačiau nei A. S., nei S. S. atsiliepimų, argumentų, įrodymų, galinčių paneigti administratoriaus prašymo pagrįstumą, nepateikė. Apeliantė, turėdama teisę į apeliaciją, su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties nepagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimo byla inicijuota jau po to, kai bankroto byloje pradėtas nagrinėti klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į savininkų turtą. Byloje esančiais duomenimis, bankrutuojančios A. S. firmos administratoriaus prašymo leisti nukreipti išieškojimą iš savininkų turto kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų į šį prašymą pateikimo atsakovams buvo įteiktas 2011 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 18–19). Vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis, santuokos nutraukimo byla Kauno miesto apylinkės teisme inicijuota 2011 m. spalio 21 d. Todėl darytina prielaida, kad atsakovai, sužinoję apie gręsiantį išieškojimo pagal bankrutuojančios A. S. prievoles nukreipimą į jų turtą, inicijavo santuokos nutraukimo bylą, siekdami vilkinti šio klausimo sprendimą ir išvengti išieškojimo iš jiems priklausančio turto.“ Kolegijos nuomone, šioje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-464/2012 konstatuotos aplinkybės apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.