Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. ir trečiojo asmens bankrutavusios A. S. firmos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ir bendraieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tretieji asmenys UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucijai – Kauno miesto savovaldybėsVaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl trečiojo asmens bankrutavusios A. S. firmos apeliacinio skundo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas, byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Pagal formuojamą teismų praktiką atsakovo dukrai išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo iki pilnametystės priteisimas sukelia teisines pasekmes A. S. firmai ir jos kreditoriams. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2012 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu tretysis asmuo pateikė prašymą teismui dėl įrodymų prijungimo ir išsireikalavimo bei teismo liudijimo išdavimo, kuriuo prašė teismo išreikalauti: 1. Duomenis iš S. S. ir A. S. apie sumokėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), komunalines išlaidas ir žemės, esančios (duomenys neskelbtini), mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d.; 2. Taip pat prašė išduoti liudijimą trečiajam asmeniui gauti ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. sąskaitų išrašus iš visų Lietuvos Respublikos kredito įstaigų nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (2 t. 103 b. l.). Šį prašymą teismas tenkino tik dalinai, t. y. prijungė prie bylos tik su prašymu pateikiamus įrodymus (2 t. 162 b. l.). Kaip matyti iš šių į bylą pateiktų dokumentų kaip savo gyvenamąją vietą A. S., taip pat kartu su S. S., nurodo (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai, kuriuos teikė abu sutuoktiniai S. S. ir A. S., nurodydami gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), bei vienas atsakovas A. S., nurodydamas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 2 d. prašyme A. S. nurodo, kad jis dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 105-122 b. l.). Pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovės, atsakovo ir liudytojos O. K. parodymais padarė išvadą, kad santuokos nutraukimas S. S. ir A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 metų vasario 1 d., o išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo 2007 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų A. S. firmai, kurios savininkas yra A. S., 2009 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, todėl akivaizdu, kad išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimas, juo labiau priteisiant išlaikymą turtu, turi įtakos bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisėms ir interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams yra būtina išreikalauti duomenis iš S. S. ir A. S. apie sumokėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), komunalines išlaidas ir žemės, esančios (duomenys neskelbtini), mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d.; taip pat gauti ieškovės S. S. ir atsakovo A. S. sąskaitų išrašus iš visų Lietuvos Respublikos kredito įstaigų nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d., nes tik išsireikalavus šiuos įrodymus ir juos ištyrus bei įvertinus būtų galima daryti išvadas, ar ieškovė ir atsakovas nurodytu laikotarpiu vedė bendrą ūkį ir/ar A. S. prisidėjo/neprisidėjo prie nepilnametės dukters bei turto išlaikymo.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė bendraieškovei A. S. išlaikymo iki pilnametystės dydį. Pagal formuojamą teismų praktiką individualios įmonės savininko vaikai turi būti įrašyti į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą, nepriklausomai nuo to, kada nutraukta jų tėvų santuoka, ir nepriklausomai nuo to, kad išlaikymas vaikams priteistas po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, tokie reikalavimai turi būti tvirtinami pirmąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-2769/2011). Akivaizdu, kad nepagrįstas išlaikymo dydžio nustatymas gali turėti neigiamas pasekmes sutuoktinių kreditoriams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 700 Lt dydžio išlaikymą bendraieškovei A. S. iki jos pilnametystės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kaip teisingai nurodė tretysis asmuo, nagrinėjamoje byloje teismas visiškai nesigilino, kokia yra ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis – gaunamos pajamos, ar pajamos reguliarios, turimas turtas, būtinos išlaidos, įsipareigojimai kreditoriams, ar atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia tokį dydį priteisti, kokia buvo ir yra pačios ieškovės turtinė padėtis. Teisėjų kolegijos nuomone, tik ištyrus minėtas aplinkybes, galima nustatyti ir tinkamai įvertinti priteistino išlaikymo dydį. Šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus (CPK 376 str. 1 d.), todėl šiuos įrodymus teismas privalėjo rinkti savo iniciatyva. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik išsireikalavus šiuos įrodymus ir juos ištyrus bei įvertinus būtų galima daryti išvadą kokio dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai gali teikti atsakovas.

Kadangi aukščiau nurodyti trūkumai negali būti pašalinti apeliaciniame procese tuo pačiu neužkertant dalyvaujantiems byloje asmenims teisės į apeliaciją, ginčijama sprendimo dalis naikintina, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėjant bylą, nustačius iki kada sutuoktiniai vedė bendrą ūkį ir/ar A. S. prisidėjo/neprisidėjo prie nepilnametės dukters bei turto išlaikymo bei atsakius į klausimus nuo kada santuokos nutraukimas sukelią teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms bus galima įvertinti ieškovės reikalavimų dukters A. S. išlaikymui iš atsakovo priteisti turtu 49 700 Lt įsiskolinimą ir išlaikymą iki jos pilnametystės už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d., priteisiant šiai dukrai 1/6 dalį gyvenamojo namo ir 1/6 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. vasario 1 d., pagrįstumą. Be to, tik nustačius kokia yra ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis – gaunamos pajamos, ar pajamos reguliarios, turimas turtas, būtinos išlaidos, įsipareigojimai kreditoriams, kokia buvo ir yra ieškovės turtinė padėtis, bus galima įvertinti bendraieškovės reikalavimo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo po 700 Lt kas mėnesį pagrįstumą.

Dėl ieškovės S. S. apeliacinio skundo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Apeliantė mano, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas A. S. faktiškai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2007 m. vasario 1 d., tiek turtas, tiek prievolės turi būti dalinamos būtent nuo šios datos. Mano, kad ji negali atsakyti už atsakovo prisiimtas prievoles ar įsiskolinimus, kuriuos atsakovas A. S. prisiėmė asmeniškai jau po to, kai jie nustojo kartu gyventi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. ir S. S. susituokė 1989 m. gegužės 20 d., santuoka įregistruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 1452. Individuali įmonė A. S. firma Juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m. kovo 3 d., taigi akivaizdu, kad įsteigta santuokos metu. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos teisė normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 straipsnis). CK įtvirtinta sutuoktinių teisė išvengti sutuoktinių turto bendrumo teisinio režimo, sudarant vedybų sutartį. Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali pasirinkti jiems priimtiną turto teisinį režimą ir kartu reglamentuoti savo civilinės atsakomybės pagal prievoles klausimus. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, todėl jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis; 4.38 straipsnis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Nustačius, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškojimas gali būti nukreiptas į savininkų turtą pagal bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.91, 3.109 straipsniai). Tai leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. dalinį sprendimą šios bylos dalyje dėl nustatymo, kad santuokos nutraukimas S. S. ir A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 metų vasario 1 d., ir šioje dalyje perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra galimybės šiuo metu nustatyti nuo kada galimai verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir ar verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais. Kadangi šie trūkumai negali būti pašalinti apeliaciniame procese tuo pačiu neužkertant dalyvaujantiems byloje asmenims teisės į apeliaciją, ginčijama sprendimo dalis naikintina, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėjant bylą ir atsakius į klausimą nuo kada santuokos nutraukimas sukelią teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms bus galima įvertinti ieškovės reikalavimo bankrutavusios individualios įmonės A. S. firmos skolas, susidariusias po 2007 m. vasario 1 d., priteisti tik iš A. S., pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dalinis sprendimas gali būti priimtas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių įstatymo saugomus interesus. Kaip nurodyta aukščiau, daliniu sprendimu išspręsti klausimai sukelia teisines pasekmes A. S. firmai ir jos kreditoriams, todėl kolegijos nuomone, neturint duomenų kokiai sumai bus pareikšti kreditoriniai reikalavimai į sutuoktinių S. S. ir A. S. turtą nėra pagrindo priimti dalinį sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikintose dalyse teismo sprendimas turi būti priimamas kartu su daliniu sprendimu neišspręstais ieškovės S. S. ieškinio reikalavimais, t. y. santuokoje įgyto turto padalinimu. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad įstatymų leidėjas, tikslu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus CK 3.65 str. nustatė, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalgoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinęs, kad CK 3.65 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas turėtų taikyti ypač tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas užsitęsia dėl bylos sustabdymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trečiojo asmens bankrutavusios A. S. firmos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo dalinį sprendimą dalyse dėl priteisto nepilnametei dukrai A. S. iš A. S. išlaikymo įsiskolinimo turtu: žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalimi, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. po 700 Lt kas mėnesį, viso 42 700 Lt ir išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį iki A. S. pilnametystės, viso 50 400 Lt sumai, turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti S. S.; bei panaikinti sprendimo dalį, kad santuokos nutraukimas S. S. ir A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 metų vasario 1 d.

I. S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo dalinį sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė priteisti bankrutavusios individualios įmonės A. S. firmos skolas S. S. ir A. S..

Šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su daliniu sprendimu neišspręstais ieškovės S. S. ieškinio reikalavimais.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.