Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės vykdymo procese) S. J. skundą suinteresuotiems asmenims J. J., akcinei bendrovei NEO Finance, antstolei Svajonei Žukaitienei dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/01279.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė skundžiamu veiksmu nukreipė išieškojimą dėl skolininkės asmeninės prievolės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę - realizuotiną turtą, neatsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 666 straipsnio 1 dalyje, 667 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir procedūras. Realizuotinas turtas jo areštavimo dienai, varžytinių paskelbimo dieną ir skundo padavimo dienai priklauso skolininkei ir jos sutuoktiniui J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Antstolė, priimdama skundžiamą veiksmą, nesilaikė CPK 690 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo: nustatyti, ar visas nekilnojamasis turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, priklauso skolininkei. Antstolė priimdama 2021 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto, privalėjo laikytis ir kitų CPK reikalavimų: 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos - nukreipti išieškojimą tik į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje ir 667 straipsnyje įtvirtintų skolininko turto dalies, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo procedūrų. Skolininkė teigia, kad antstolė nesilaikė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punkto nuostatos, kurioje numatyta: „Jeigu areštuojamas skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas ir skolininkui priklausanti turto dalis nenustatyta, antstolis CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su turto arešto aktu skolininkui įteikia sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (toliau šiame punkte - sutikimas), formą ir skolininką informuoja, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos“. Esant nurodytam neteisėtu laikytinas ir naikintinas 2021 m. sausio 4 d. patvarkymas Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto. Realizuotinas turtas yra šeimos turtas, remiantis LR CK 3.84 str., kuriame yra deklaruoti ir gyvena skolininkės sutuoktinis, turintis nustatytą 45 proc. darbingumo lygį, pilnametis skolininkės sūnus D. J., turintis nustatytą 35 proc. darbingumo lygį, o taip pat nepilnametis skolininkės sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant išieškotojo reikalavimo, antstoliui nebuvo būtinojo pagrindo nukreipti išieškojimą į vienintelį skolininkės ir jos šeimos gyvenamąjį būstą, taikant kraštutinę skolos išieškojimo priemonę, esant kitoms, realioms galimybėms skolą išieškoti.

Antstolė Svajonė Žukaitienė 2022 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą Nr.S-22-76-2284 (toliau patvarkymą), kuriuo skundą tenkino dalinai ir informavo proceso šalis, kad pirmosios varžytynės Nr.221405, dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pardavimo, už pradinę turto pardavimo kainą – 7 888, kurių pradžia 2022 m. sausio 13 d., 09:50:31 val., numatoma pabaiga 2022 m. vasario 14 d., 09:50:59 val., 2022 m. sausio 24 d. atšauktos.

Likusioje dalyje skundo netenkinti ir patvarkymu pasisakė dėl turto arešto ir prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus.

Patvarkyme nurodė, jog Valstybės įmonės (toliau VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazėje nurodyta, kad butas ir ūkio patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. J.. Skolininkas vykdymo procese privalo būti rūpestingas, sąžiningas, bendradarbiauti su antstoliu ir nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Skolininkė apie visus vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus yra informuota raštu, tačiau iki šio skundo padavimo momento nepateikė antstolei duomenų, jog turtas yra įgytas santuokoje, todėl priklauso jai ir jos sutuoktiniui J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Skolininkės sutuoktinis J. J. nėra vykdymo proceso šalis, todėl antstolė negalėjo tikrinti jo turtinės padėties, ar rinkti kitos susijusios su šiuo asmeniu informacijos. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Patvarkymas Nr.S-21-76-1 skolininkei S. J. įteiktas 2021 m. sausio 7 d., todėl visi apskundimo terminai yra praleisti. Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veikslų sustabdymas numatytas CPK 626 straipsnyje, CPK 627 straipsnyje numatyti atvejai, kuriais antstoliui suteikta teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Toks atvejis, kad vykdymo veiksmai būtų sustabdyti skolininko prašymu, įstatyme nenumatytas. Todėl stabdyti vykdymo veiksmų šioje vykdomojoje byloje nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolės S. Žukaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr.0076/20/01279 pagal 2020 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4447-570/2020, kurį išdavė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai; išieškoma iš S. J. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „NEO Finance“ naudai. 2021 m. sausio 4 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr.S-21-76-2, ir surašė turto arešto aktą Nr.S-21-76-1, kuriuo areštavo patalpą/butą, negyvenamąją patalpą, esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skundu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolės Svajonės Žukaitienės 2021 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto.

CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamu atveju antstolė S.Žukaitienė 2021 m. sausio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto bei tą pačią dieną surašę turto arešto aktą, kuriuo areštavo minėtą nekilnojamąjį turtą, minėti dokumentai, tai yra patvarkymas dėl turto arešto akto ir turto arešto aktas pagal vykdomosios bylos duomenimis 2021 m. sausio 7 d. tinkamai įteikti skolininkei. Antstolė 2021 m. sausio 4 d. patvarkyme dėl turto arešto akto Nr.S-21-76-2 ir turto arešto akte nurodžiusi jų apskundimo tvarką bei terminą. S. J. skundą dėl 2021-01-04 patvarkymo Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto antstolių kontorai pateikė 2022 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo skundžiamo antstolės veiksmo atlikimo. Teismas sutinka su antstolės S.Žukaitienės 2022 m. sausio 24 d. patvarkyme Nr. S-22-76-2284 nurodytu, jog skundui dėl 2021 m. sausio 4 d. patvarkymo Nr. S-21-76-2 pateikti suėjęs naikinamas terminas.

Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1483-657/2020. Esant nurodytam, byla dalyje dėl antstolės Svajonės Žukaitienės 2021 m. sausio 4 d. patvarkymo Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto panaikinimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 293 str. 1 p.).

2022 m. sausio 13 d. antstolė paskelbė pirmąsias varžytines, buto ir ūkio patalpos, esančių (duomenys neskelbtini); varžytinių Nr.221405. 2022 m. sausio 18 d. antstolė priėmė pranešimą apie paskelbtas varžytines Nr.S-22-76-1681, kuriuo informavo išieškotoją ir skolininkę apie paskelbtas varžytines.

Skolininkė skundu prašo panaikinti antstolės veiksmą 2022 m. sausio 13 d. paskelbiant varžytines Nr. 221405 ir 2022 m. sausio 18 d. pranešimą Nr. S-22-76-1681 paskelbtas varžytines, kuriais paskelbtos pirmosios varžytynės, dėl buto (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Antstolė S.Žukaitienė nagrinėdama skolininkės skundą, 2022 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr.S-22-76-2284 skundą tenkino dalinai ir nusprendė, jog paskelbtas varžytines tikslinga atšaukti. 2022 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą Nr.S-22-76-2235 dėl varžytinių, kuriuo atšaukė interneto portale www.evarzytines.lt paskelbtas varžytines Nr.221405. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė skolininkės skundą dalyje dėl varžytinių paskelbimo atšaukimo tenkino, teismas šio skolininkės skundo reikalavimo neanalizuoja, nes kaip minėta aukščiau, jis jau buvo patenkintas pačios antstolės.

Skolininkė skundu prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/01279 iki galutinio sprendimo priėmimo dėl skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų.

Dėl šio reikalavimo pareiškėja S. J. jokių motyvų bei argumentų neišdėsčiusi ir įrodymų nepateikusi, taigi neaišku ar jos prašymas susijęs su laikinosios apsaugos priemonės taikymu ir vykdymo veiksmų sustabdymu kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolių veiksmų ar kitais pagrindais prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus.

Pagal šio reikalavimo (prašymo) formuluotę labiausia tikėtina jog pareiškėja prašymą formuluoja kaip prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

Teismas pasisako, kad prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teikimo ir sprendimo tvarką reglamentuoja CPK 510 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat (pirmiausia) pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka, tai yra atskiroje byloje nuo paties skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo, o būtent pirmiau (kitoje byloje) sprendžiama ar yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kitoje byloje sprendžiamas, antstoliui nesutikus su skundu, pats skundas dėl antstolio veiksmų .

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėja nebuvo teismui pateikusi skundo egzemplioriaus, kad būtų sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys). Skunde taip pat nėra nieko pasisakyta, kad formuluojamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje. Antstolė nagrinėdama pareiškėjos skundą šio reikalavimo netenkino nurodydama, kad privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veikslų sustabdymas numatytas CPK 626 straipsnyje, CPK 627 straipsnyje numatyti atvejai, kuriais antstoliui suteikta teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Toks atvejis, kad vykdymo veiksmai būtų sustabdyti skolininko prašymu, įstatyme nenumatytas. Todėl stabdyti vykdymo veiksmų šioje vykdomojoje byloje nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų pagrindų.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir išsakytiems motyvams, teismas pareiškėjos reikalavimą sustabdyti vykdymo veiksmus kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų vertina, kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, todėl prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus kaip laikinoji apsaugos priemonė šioje byloje nesprendžiama, nes joje nagrinėjamas pats skundas dėl antstolio veiksmų.

Kaip jau minėta pačiame skunde (dėstomojoje ir motyvuojamoje dalyse) dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų visiškai nepasisakyta,

Iškeltoje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų byloje, o ne pagal prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę byloje, skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas iš esmės ir skundas išsprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą dėl skundo reikalavimų tokiu būdu reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0076-/20/01279 yra perteklinis nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas (CPK 178 str., 443 str. 1 d., 442 str. 6 p.).

Skolininkė skundu taip pat prašo antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/01279, nukreipiant išieškojimą į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nenustačius skolininko dalies pripažinti neteisėtais.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuotas proceso teisės normų ir visi šio proceso dalyviai, tai yra antstolis, skolininkas ir išieškotojas privalo laikytis šių normų, kad nebūtų pažeidžiamos tiek Vykdymo proceso šalių, tiek trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 ).

Tačiau tai nereiškia jog antstolis neturi imtis visų įmanomų jam priemonių atliekant vykdymo veiksmus derinti kaip jau minėta skolininko, išieškotojo ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kadangi Vykdymo procesas taip pat grindžiamas ir bendraisiais civilinio proceso principais, o būtent interesų derinimo ir proporcingumo principais,

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d. reglamentuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Panaši nuostata įtvirtinta ir CPK 634 str. 2 d. numatančioje, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese ir reaguoti į vykdymo kliuvinius bei dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau antstolių įstatymas) 22 str. 1 d. leidžia antstoliui, vykdant išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, tai yra atliekant veiksmus išvardintus Antstolių įstatymo 21 str. 1 d., naudotis registrais bei gauti reikalingą informaciją, taigi ir naudojantis Lietuvos Respublikos gyventojų registru pasitikrinti ar skolininkas yra sudaręs santuoką ar ne. Be to antstolis kilus abejonei dėl to ar turtas į kurį nukreipia išieškojimą priklauso asmeninės ar jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi galimybę pavesti skolininkui pateikti reikalingą vykdymo veiksmams atlikti informaciją ir tame tarpe apie santuokos sudarymą (CPK 585 str., 645 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai, o būtent butas, unikalus nr.(duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos, areštuoti antstolės vykdant išieškojimą minėtoje vykdomojoje byloje, dėl kurių buvo paskelbtos varžytynės ir kurios nutrauktos antstolės 2022-01-24 patvarkymu nr. S-22-76-2284 Dėl. 2022-01-18 S. J. skundo, pagal VĮ Registrų centras duomenis registruoti nuosavybės teise pareiškėjos vardu nuo 1994-07-05, juridinis įregistravimo pagrindas yra pirkimo-pardavimo sandoris (sutartis) Nr. 4097, 1994-06-16.

Antstolė 2021-02-23 tikrino duomenis Vedybų registre apie vedybų sutartis ir turto pasidalijimo faktus, jų nebuvimą (vykdomosios bylos l. Nr.20) ir tai patvirtina, kad antstolei galimai kilo abejonė ar turtas nepriklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau toliau ji jokių veiksmų šiuo klausimu neatliko, tai yra nepareikalavo pačios skolininkės pateikti duomenis ar ji yra ištekėjusi ar ne bei šių duomenų nepatikrino VĮ Registrų centras Gyventojų registre nors tokią galimybę turėjo. Teismas sutinka, kad pagal Vykdymo procesą reglamentuojančias normas ir pati skolininkė turėjo būti aktyvi ir domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis ir bendradarbiauti su antstoliu visu laikotarpiu, o ne tik tuomet kai jau paskelbtos varžytynės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010), tačiau skolininkės neaktyvumas nereiškia jog antstolė neturi imtis visų teisėtų priemonių, kad nebūtų pažeisti tiek skolininko, tiek išieškotojų bei trečiųjų asmenų teisėti interesai ir teisės.

Antstolė pati savo veiksmais, po pareiškėjos skundo gavimo pripažino, kad areštuotas turtas, dėl kurio buvo paskelbtos varžytynės, priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes nutraukė varytynes, priėmė patvarkymą Nr. S-22-76-2235, 2022-01-24 dėl varžytynių atšaukimo ir pagrindu nurodė, kad paaiškėjo aplinkybė jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei tą pačią dieną, tai yra 2022-01-24 išsiuntė skolininkei ir jos sutuoktiniui J. J. sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ar kitų bendraturčių sutarimu <.. > formą tai yra pradėjo procedūrą pagal CPK 667 str. dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad antstolė paskelbdama varžytynes neatlikus CPK 667 str. reglamentuotos procedūros dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo atliko nepagrįstus (neteisėtus) veiksmus, kuriuos pati ištaisė faktiniais veiksmais, gavusi skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau su skundu sutiko tik iš dalies, tai yra nesutiko, kad galėjo pasitikrinti Gyventojų registro duomenis, ką beje padarė teismas (CPK 179 str., 443 str.), ir sužinoti jog skolininkė ištekėjo (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. J., areštuotas turtas įgytas pirkimo-pardavimo sandorio būdu 1994-06-16, įrašas VĮ Registrų centras galioja nuo 1994-07-06, taigi turtas įgytas jau po santuokos sudarymo ir pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies, byloje patirtos 7,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turėtų būti padalintos proporcingai tarp pareiškėjos ir antstolės, tačiau tokiu būdu iš kiekvienos priteistina išlaidų suma nesiektų 5 Eur, todėl teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais,

nutaria:

Skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies.

Pripažinti antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/01279, nukreipiant išieškojimą į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nenustačius skolininko dalies neteisėtais.

Bylą dalyje dėl antstolės Svajonės Žukaitienės 2021 m. sausio 4 d. patvarkymo Nr. S-21-76-2 dėl turto arešto panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. 0076/20/01279 grąžinti antstolei S. Žukaitienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.