Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1144-1155/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-23
Bylos Nr.
e1-1144-1155/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19982-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1144-1155/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19982-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.1.29.1.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – galutine 80 parų arešto bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL, t. y. 743,20 Eur, dydžio baudos bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ir šį, žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, laikė, gabeno ir panaudojo, o būtent:

jis, 2021 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima XX“, adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą Nr. 01‑1‑2911-24), jiems pateikė savo asmens duomenis: nurodė vardą – R., pavardę – K., gimimo datą – (duomenys neskelbtini), asmens kodą – (duomenys neskelbtini), pateikė ant popieriaus lapo savo parašo 3 pavyzdžius, savo asmens nuotrauką ir sumokėjo už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą 1000 Eur avansą, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 31472/22/6283209 R. K. vardu, nes blankas išspausdintas ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus: blankas, veido atvaizdai, parašas, duomenys išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu / daugiafunkciniu aparatu, plastiko kortelėje, imitavus optiškai kintančias apsaugos priemones optiškai kintančius dažus, laminato reljefiškumą averse ir reverse, averse ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 27 d. specialisto išvada Nr. 11-1393(23)); ir nenustatytu laiku ir vietoje, tęsdami nusikalstamą veiką, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą R. K. perdavė, o jis sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą dar 2000 Eur, juos perdavęs liudytojui G. P. Po ko R. K. minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą, neturėdamas teisės vairuoti, neteisėtai laikė prie savęs, gabeno ir panaudojo: 2023 m. birželio 1 d., apie 16.10 val., netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 4 skyriaus vyr. patrulei I. V. ir vyr. patruliui A. J., sustabdžiusiems jo vairuojamą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 2 d. apklaustas įtariamasis R. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Lietuvoje jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, anksčiau vairuodavo be vairuotojo pažymėjimo, yra gavęs daug baudų, kurių neapmokėjo, todėl šiuo metu VĮ „Regitra“ vairuotojo egzamino laikyti negali. Kadangi (duomenys neskelbtini), nusprendė išsilaikyti vairuotojo egzaminą Lenkijoje. Maždaug prieš pusantrų metų kreipėsi į Lenkijoje esančią vairavimo mokyklą, kurioje išklausė teorijos kursą. Pravažiavęs reikiamas pamokas, išlaikė vairavimo egzaminą bei gavo vairuotojo pažymėjimą (visų dokumentų kopijas prideda). Jo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis ir tikras, nėra suklastotas. 2023 m. birželio 1 d. jis išvažiavo iš namų, pavažiavo gal kokius 100 m ir jį iš karto sustabdė policijos pareigūnai. Jie paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kurį jiems ir pateikė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 4 d. apklaustas įtariamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 2021 m., tiksliau neprisimena, jo kaimynas G. P. pasiūlė gauti vairuotojo pažymėjimą, nes kaimyno draugas, galimai O., bet nėra tikras, taip pat darėsi vairuotojo pažymėjimą tokiu būdu, t. y. iš Lenkijos Respublikos. Jam sutikus tokiu būdu gauti vairuotojo pažymėjimą, jis ir kaimynas G. P. nuvažiavo susitikti su kaimyno draugu, kuris gali padėti, paaiškinti vairuotojo pažymėjimo proceso gavimą. Vyras, galimai O., iš anksto minėjo kaimynui G. P., ką turėti su savimi atvažiavus į susitikimą. Atvažiavo į nurodytą vietą, t. y. automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Maxima XX“, adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje. Atvažiavo asmenys, galimai su pilkos ar juodos spalvos automobiliu „Toyota Prius“. Su galimai O. buvo atvažiavęs ir kitas vyriškis, kuris parodė galimai suklastotą lenkišką vairuotojo pažymėjimą su daugiau išlaikytų kategorijų. Vyriškis, kuris vardo neminėjo, parodė galimai suklastotą lenkišką vairuotojo pažymėjimą kaip pavyzdį. Vyras, kuris parodė galimai suklastotą lenkišką vairuotojo pažymėjimą, atsisėdo atgal į automobilį. Automobilyje, kuriuo atvažiavo asmenys, buvo ir vairuotojas. Vairuotojas nekalbėjo ir nebuvo išlipęs iš automobilio, todėl galimai tai buvo pavėžėjas arba jų pažįstamas. G. P. jų pokalbyje su galimai O. beveik nefigūravo. Pradėjo kalbėti su vyru, galimai O., apie lenkišką vairuotojo pažymėjimą. Vyras, galimai O., pasakojo, kad lenkiškas vairuotojo pažymėjimas bus tikras, kitas asmuo už jį laikys egzaminus, jis bus įtrauktas į visus registrus. Jam parodžius lenkiško vairuotojo pažymėjimo pavyzdį ir paaiškinus jo gavimo procesą, pasirodė, kad jo neapgaus, viskas bus įtraukta į sistemą, registrus, lenkiškas vairuotojo pažymėjimas atitiks visus reikalavimus. Toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje galimai O. jo paprašė pateikti nuotrauką, kuri bus reikalinga vairuotojo pažymėjimo gamybai (nuotraukas turėjo su savimi). Taip pat paprašė ant balto popieriaus lapo uždėti tris jo asmens parašus, kad galėtų išrinkti tinkamiausią vairuotojo pažymėjimo gaminimui, paprašė avansu 1000 Eur. Jis lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje padavė 1000 Eur, galimai 100 Eur banknotais. Galimai O. pasakė, kad praneš kaimynui G. P., kada bus pagamintas lenkiškas vairuotojo pažymėjimas. Galimai O. minėjo, kad vairuotojo pažymėjimas turėtų būti pagamintas 4 mėnesių laikotarpyje. Visas jų pokalbis vyko iki 15 min. Praėjus 4 mėnesiams, pasiteiravo dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo progreso. Jam atsakė, kad Lenkijoje vairuotojo egzaminą laikosi kitas asmuo, reikia dar palaukti. Praėjus galimai dar 2 mėnesiams, kaimynas G. P. pasakė, kad galimai O. pranešė, kad lenkiškas vairuotojo pažymėjimas išsiųstas, gavo siuntos sekimo Nr. Atvykus kurjeriui pas kaimyną G. P., jis atsiėmė jo vardu pagamintą lenkišką vairuotojo pažymėjimą su priedais (3 lapai dokumentų, kuriuos buvo pateikęs ankstesnės apklausos metu). Likusią pinigų dalį (2000 Eur) jis asmeniškai paprašė kaimyno G. P. persiųsti galimai O. Po lenkiško vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo daugiau jokių kontaktų su galimai O. neturėjo. Lenkiškas vairuotojo pažymėjimas buvo įsigytas tam, kad jis galėtų dirbti (duomenys neskelbtini). Planuose buvo susimokėti administracines baudas ir pasikeisti lenkišką vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Tuo metu manė, kad lenkiškas vairuotojo pažymėjimas yra tikras. Labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 13 d. apklaustas įtariamasis R. K. savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad jis negamino lenkiško vairuotojo pažymėjimo, buvo jį tik įgijęs. Buvo susigundęs nusipirkti jį, nes galvojo, kad jis bus tikras ir oficialus.

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagal teismų praktiką, taikant BK 300 straipsnį, dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2006; 2-7-200/2008; 2-263/2010 ir kt.). Dokumentas yra netikras tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento, žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas, netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Taigi, dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, ir toks dokumentas tikrovėje neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑163-788/2019). Netikro dokumento laikymas – tokio dokumento turėjimas su savimi, jo gabenimas – tai nešiojimas, pervežimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-813/2022), panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014; 2K-139-507/2016). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų G. P., O. R. ir A. J. parodymais, 2023 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. gruodžio 19 d. raštu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 27 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. K. 2021 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima XX“, adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą Nr. 01‑1‑2911-24), jiems pateikė savo asmens duomenis: nurodė vardą – R., pavardę – K., gimimo datą – (duomenys neskelbtini), asmens kodą – (duomenys neskelbtini), pateikė ant popieriaus lapo savo parašo 3 pavyzdžius, savo asmens nuotrauką ir sumokėjo už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą 1000 Eur avansą, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 31472/22/6283209 R. K. vardu, nes blankas išspausdintas ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus: blankas, veido atvaizdai, parašas, duomenys išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu / daugiafunkciniu aparatu, plastiko kortelėje, imitavus optiškai kintančias apsaugos priemones optiškai kintančius dažus, laminato reljefiškumą averse ir reverse, averse ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 27 d. specialisto išvada Nr. 11-1393(23)); ir nenustatytu laiku ir vietoje, tęsdami nusikalstamą veiką, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą R. K. perdavė, o jis sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą dar 2000 Eur, juos perdavęs liudytojui G. P. Po ko R. K. minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą, neturėdamas teisės vairuoti, neteisėtai laikė prie savęs, gabeno ir panaudojo: 2023 m. birželio 1 d., apie 16.10 val., netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4 skyriaus vyr. patrulei I. V. ir vyr. patruliui A. J., sustabdžiusiems jo vairuojamą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskelbus R. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo atidėti bausmės vykdymą, nes (duomenys neskelbtini).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, dalis baudų sumokėta, iš jo žodžių – vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas maksimalus, skirtinas už nusikaltimus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką (kaltinime nurodytas faktines aplinkybes), todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus R. K. skirtinos bausmės atlikimo, todėl R. K. skirtinos visos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant šias pareigas: 1) dirbti, o praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. 31472/22/6283209, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atidėti R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, nustatant šias pareigas: 1) dirbti, o praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 31472/22/6283209, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

R. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė