Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Aušrai Razutienei, Džestinai Medeišytei, Ramondai Bingelytei, Aldonai Daudaitei, Karolinai Šlapšinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 428 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. surašė V. Ž. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-61529-2020 pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 428 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. 14.44 val. Vilniuje, Kalvarijų – Upės g. pakrantėje, vairuodamas dviratį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su priešprieša atvažiavusiu dviratininku E. M.; eismo įvykio metu nukentėjo dviračio vairuotojas E. M., kuriam nustatytas nežymus kūno sužalojimo mastas bei apgadintas dviratis (įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), o pats V. Ž. iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino nepranešęs policijai. Protokole nurodyta, jog buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119 ir 219 punktai (1 t., b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. apklausiamas teisme 2020 m. rugsėjo 17 d. parodė, kad savo kaltės jis nepripažįsta. Važiavo su V. B., pastarasis jam važiavo iš dešinės pusės. Jam (t. y. V. Ž.) iš kairės pusės buvo upė. Pravažiavo tiltą, už jo buvo vingis, kuris sukasi į dešinę ir į kairę. Prieš vingį V. B. jį praleido į priekį, nes dviese būtų netilpę. Jam (t. y. V. Ž.) įveikus vingį, tiesiai prieš save pamatė dviratį, kuris į jį atsitrenkė. Nukentėjusysis per jį nekrito. Po kelių sekundžių privažiavo V. B., kuris viską matė. Nukentėjusiojo draugas atvažiavo gal po 10-15 min., bet paties susidūrimo pastarasis nematė. Jis (t. y. V. Ž.) ir nukentėjusysis apžiūrėjo savo dviračius. Jis (V. Ž.) ištiesino vairą. V. B. paklausė nukentėjusiojo, ar viskas tvarkoje. Nukentėjusysis pasakė, kad viskas gerai, jokių nuostolių nėra. Kadangi nukentėjusysis neturėjo jokių pretenzijų, jis (t. y. V. Ž.) išvažiavo. Atvažiavęs nukentėjusiojo draugas iš karto pasakė, kad dviratis brangus, reikia kviesti policiją. Kilo triukšmas, jis (t. y. V. Ž.) pasakė, kad jei nori, gali kviesti policiją. Prie jo (t. y. V. Ž.) nukentėjusysis nieko nesakė. Susitvarkęs savo dviratį jis (t. y. V. Ž.) nuvažiavo, policija jį sustabdė prie Seimo, bet jis niekur nesislėpė. Nukentėjusiojo jis nieko neklausė, nes žinojo, kad jam nieko baisaus nenutiko. Įvykio metu matė, kad nukentėjusysis krapštėsi prie dviračio, bet jis (t. y. V. Ž.) nežinojo, kas tam dviračiui nutiko. Po įvykio sužinojo, kad sulūžo dviračio šakė. Nukentėjusiajam važiuojant, upė buvo iš dešinės. Jo (t. y. V. Ž.) dviratis yra kalnų, o nukentėjusiojo – plentinis. Nukentėjusysis įvažiavo į jo (t. y. V. Ž.) dviratį, pridarė jam problemų, todėl jis supyko. Gal valandą prieš įvykį jis išgėrė porą alaus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. apklausiamas teisme 2021 m. kovo 31 d. parodė, kad iš dalies sutinka su tuo, kad nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nesutinka, kad dėl to susidūrus su nukentėjusiuoju pastarasis patyrė sužalojimų ir buvo apgadintas dviratis. Nesutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos. Neries krantine važiavo dviese su draugu dviračiais, upė buvo iš kairės pusės, todėl laikėsi dešinės pusės. Priešais buvo kelio vingis (o ne posūkis) į dešinę ir į kairę pusę. Prieš vingį jis su draugu apsikeitė vietomis, draugas jį praleido į priekį. Suko vairą į kairę, po to į dešinę, E. M. įvažiavo tiesiai į jį. Jis (t. y. V. Ž.) sustojo savo vietoje, o nukentėjusysis prieš jį suklupo. Tuomet jis (t. y. V. Ž.) pasitraukė truputėlį išsitiesinti savo dviračio vairą. Tuomet prie jo (t. y. V. Ž.) atėjo draugas, pasakė, kad viskas tvarkoje, nieko neatsitiko. Atvažiavo nukentėjusiojo draugas ir pradėjo sakyti „kviečiame policiją“. Pats nukentėjusysis buvo kaltas, nes į jį įvažiavo, todėl jis (t. y. V. Ž.) nesuprato, kam ta policija, todėl atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Policija jį sulaikė prie Seimo, jis niekur nebėgo, nesislėpė. Įvykis buvo ne prie Seimo, o prie Žaliojo tilto. E. M. jo nieko neklausė, jis E. M. taip pat nieko neklausė. Nukentėjusysis iššoko prieš jį, dviračiai įsirėmė vienas į kitą. Nematė, kad nukentėjusiojo dviratis sulūžo, tik vėliau tai išgirdo. E. M. su savo draugu važiavo nuo Pedagoginio tilto. Į įvykio vietą atvažiavo E. M. draugas, jis su juo persimetė keliais žodžiais ir pastarasis pasiūlė kviesti policiją. Nematė reikalo kviesti policiją, kadangi pats nukentėjusysis pridarė jam nuostolių. Yra įsitikinęs, kad jam (t. y. V. Ž.) irgi galėjo būti padaryti nuostoliai. E. M. draugas pasakė, kad kvies policiją. Apie nukentėjusiajam padarytus nuostolius jis nepagalvojo, nežino, kodėl jis norėjo kviesti policiją. Čia dviratis, ne automobiliai, kas tų Kelių eismo taisyklių laikosi važiuodamas dviračiu. E. M. priklaupė, jis su E. M. nekalbėjo, nematė, kad dviratis būtų apgadintas. Su defektiniu aktu nesutinka, nes nematė, kas buvo prieš tai. Negali nei sutikti, nei nesutikti su E. M. padarytais sužalojimais. Jeigu yra medicininė pažyma, tai reiškia, kad buvo kažkokie sužalojimai, jis galėjo nusibrozdinti, bet nebuvo kažkokių rimtų traumų, juk vaikščiojo. Jeigu būtų buvusi iškviesta greitoji, ir jam būtų nustatyti nubrozdinimai. V. B. važiavo ne su juo, susitiko netikėtai ir važiuodami pasišnekėjo. Iki įvykio vietos jiedu važiavo kartu. M. J. nematė įvykio, jų dviračiai lenkti, jie važiavo vienas nuo kito 100 metrų atstumu. M. J. tik privažiavęs pamatė, kas nutiko. V. B. yra vienintelis žmogus, kuris viską matė.

V. Ž. apklausiamas teisme suinteresuotu asmeniu dėl to paties įvykio skundo byloje Nr. II-88-957/2020 parodė, kad su V. B. važiavo šalia vienas kito krantine nuo Žirmūnų pusės. V. B. važiavo jam (t. y. V. Ž.) iš dešinės, t. y. toliau nuo upės. Prie upės niekas nevažiuoja, visi spaudžiasi arčiau karšto, nes bijo nuvažiuoti į upę. Ir pats, ypač dar ant posūkio, važiavo saugiu atstumu nuo vandens, kažkur per vidurį. Išvažiavus iš po tilto yra vingis – reikia sukti į dešinę ir į kairę. Pasak V. Ž., V. B. praleido jį į priekį (susidūrimo metu V. B. važiavo 2-3 m atstumu iš paskos), tad paėmęs posūkį, išvažiavus iš jo ir tiesiai į jį kitas asmuo su dviračiu įvažiavo. Pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo ir atsitrenkė į priekinį dviračio ratą, šakes. V. Ž. teigimu, dviračių greitis buvo sąlyginis, bet pas E. M. su draugu buvo plentiniai dviračiai, su kuriais niekas paupiu nevažinėja, jais važiuoja plentu ir greitai. O pas juos krosiniai – skirti važinėtis. Toje vietoje nėra jokio kelio žymėjimo, kaip nori, taip važiuoji. Yra tik viena sąlyga – važiuoti saugiai. Be to, susidūrimas buvo daug arčiau nei pavaizduota schemoje, prie vingio pusės. Teismui parodžius eismo įvykio vietos schemą (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 13), V. Ž. parodė, kad galbūt ten kažkur ir buvo susidūrimas, kaip pavaizduota, šiuo metu sunku pasakyti. Po įvykio galbūt ir pasakė kažką piktai E. M., tačiau E. M. tik tylėjo ir nieko neatsakė. Atvažiavęs E. M. draugas net nematęs kaip susidūrė pradėjo rėkauti, kad dviratis brangus, kviečia policiją. Pasak V. Ž., įvykio vietoje pabuvęs apie 10-20 sekundžių susitvarkė dviratį, pasakė, kad jeigu nori tegu kviečia policiją ir išvažiavo.

Nukentėjusysis E. M. apklausiamas teisme 2020 m. rugsėjo 17 d. parodė, kad jis su M. J. važiavo krantine nuo Žvėryno į centrą. Priartėjus prie Žaliojo tilto, iš posūkio išvažiavo du dviratininkai, kurie važiavo vienas šalia kito. V. B. buvo dešinėje pusėje, o V. Ž. išvažiavo į kairę pusę. Kaip paaiškėjo, įvykio metu jie vartojo alkoholį, suko dviračio vairą į kairę pusę, taip užkirsdamas jam (t. y. E. M.) kelią. Pasimetęs V. Ž. dar spėjo pasukti į dešinę ir įvyko susidūrimas. Jis (t. y. nukentėjusysis) nespėjo išlaviruoti, nukrito nuo dviračio, atsikėlęs paklausė V. Ž., kodėl jis išvažiavo į priešpriešinį eismą ir užblokavo eismą. Tuomet jis (t. y. nukentėjusysis) pasakė, kad bus kviečiama policija. V. Ž. nuvažiavo. M. J. važiavo 5 metrų atstumu, sustojo ir pareiškė pretenzijas V. Ž. Jis (t. y. nukentėjusysis) persimetė su draugu keliais žodžiais, kad jis (t. y. nukentėjusysis) skambins policijai, o draugas važiuos paskui V. Ž. Paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kviesdamas policiją jis priartėjo prie V. B. ir paklausė, koks jo draugo vardas ir kokia pavardė. Pastarasis pasakė, kad pastarąjį asmenį pažįsta tik iš matymo. Bekalbant 112 su pareigūnu, V. B. pasišalino. Tada atvyko policija, iškvietė greitąją. Jį išvežė greitoji. Jam buvo sumušti abu riešai, delnai, nubrozdintas veidas. Po susidūrimo buvo lūžusi jo dviračio šakė. Po įvykio V. B. nuo jo stovėjo 3-4 metrų atstumu. V. Ž. prie jo (t. y. nukentėjusiojo) priartėjęs nebuvo, nieko nesakė, atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. V. B. jo taip pat nieko neklausė. Jam būnant ant žemės, po kelių sekundžių privažiavo M. J., V. Ž. stovėjo su dviračiu priekyje, o V. B. stovėjo už 7-10 metrų. V. Ž. nukritęs nebuvo. Toje vietoje daugiau žmonių nebuvo. Prie jo buvo priėję žmonės ir klausė, ar jam reikalinga pagalba. V. Ž. jam staiga užkirto kelią, tuo metu atstumas nebuvo pakankamai didelis, kad galima būtų išvengti avarijos. Jo (t. y. nukentėjusiojo) greitis buvo nedidelis. V. Ž. staiga jam užkirto kelią ir jis nespėjo sustabdyti. Jo dviratis sulūžo, nes jis atsitrenkė į kalnų dviratį. Negali tiksliai atsakyti, koks buvo jo ir V. Ž. greitis. V. Ž. meluoja nuo tyrimo pradžios, jis sakė, kad alkoholio nevartojo, bet jam buvo nustatytas neblaivumas.

Nukentėjusysis E. M. apklausiamas teisme 2021 m. kovo 31 d. parodė, kad protokolas surašytas netiksliai, institucija pateikė ne visą informaciją. V. Ž., vairuodamas dviratį, buvo neblaivus. 2019 m. lapkričio 17 d. jis (t. y. E. M.) kartu su M. J. važiavo Neries upės krantine nuo Žvėryno link Valakampių. Artėjant prie Žaliojo tilto kelias sukasi į dešinę. Draugas važiavo paskui jį. Artėdamas prie posūkio pamatė V. Ž. su draugu, jie važiavo vienas šalia kito. Jis (t. y. E. M.) laikėsi dešinės. V. Ž. suko vairą į kairę pusę ir užkirto jam kelią, tuomet pasimetė, susuko vairą į dešinę pusę ir įvyko susidūrimas. Jis (t. y. E. M.) buvo su dviratininko batais, jie buvo prisegti prie dviračio, todėl jis nesuklupo, o pargriuvo. Griūdamas susižalojo riešą, truputį petį ir veidą. Tuomet atsikėlė ir paklausė V. Ž., kodėl jis nesilaiko dešinės. Po kažkiek laiko atvažiavo draugas, kuris nedideliu atstumu važiavo paskui jį, privažiavęs pasakė, kad kvies policiją. Jis (t. y. E. M.) V. Ž. sakė tą patį, bet jis į tai nieko neatsakė, susitvarkė dviratį, atsisėdo ir išvažiavo. V. Ž. važiuojant, jis dar sušuko „ponas, palaukite!“. Tuomet jis paprašė savo draugo, kad važiuotų paskui V. Ž., o jis pats priartėjo prie pastarojo draugo V. B. ir paklausė, kas tai per žmogus. V. B. atsakė, kad nežino jo vardo ir pavardės, sakė, neva susitiko netyčia. Tuomet jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, kol kalbėjo su operatoriumi, V. B. pasišalino. Tuomet paskambino savo draugui ir paprašė, kad pastarasis susisiektų su 112 ir tiesiogiai bendraudamas praneštų, kur pasišalino kaltininkas. Draugas jam vėliau perskambino ir pranešė, kad policija atvyko, sustabdė V. Ž. Policija iškvietė greitąją ir paprašė nurodyti įvykio vietą, po to jį išvežė greitoji. Iš spaudos sužinojo, kad V. Ž. buvo neblaivus. Puikiai matėsi, kad jo (t. y. E. M.) dviratis sulūžo. Draugas M. J. važiavo paskui jį, įvykį matė tiesiogiai. Pėsčiųjų tuo metu nebuvo. Vizualiai žiūrint, keturi dviratininkai, važiuodami vienas šalia kito, galėtų tilpti. Buvo žmonių, kurie matė įvykį, kažkas buvo priėjęs paklausti, ar nereikia pagalbos. Buvo nustatyti apgadinimai. Dėl šio įvykio ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tikslaus kaltinimo nepamena, policija nenagrinėja protokolo, kol nebus išnagrinėta ši byla. Dviratis jau sutaisytas, sugadintų dalių nebeturi, pirko naujas detales.

E. M., apklausiamas teisme kaip pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. dėl to paties įvykio skundo byloje Nr. II-88-957/2020 parodė, kad jis su M. J. važiavo nuo Kęstučio g. į Verkius. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, tačiau greitis nebuvo didelis. Jo dviratis plentinis, kuris važiuojant reaguoja į nelygumus. Tuo metu važiavo plytelėmis su guzeliais, kurie nemaišo važiuoti, o per vidurį esančiomis tiesiomis plytelėmis blogiau važiuoti, nes gali sumėtyti. Pagal pažymėtą vietą nuotraukoje, jis važiavo lygiomis plytelėmis. Tuo metu iš toliau pamatė, kad važiuoja du dviratininkai, kurie važiavo vienas šalia kito, V. B. buvo dešinėje, o V. Ž. kairėje. Atrodo, kad jų visų dviratininkų greitis buvo panašus. V. Ž. su V. B. šnekėjosi, išlindo ir greičiausiai jo (t. y. E. M.) nematė. V. Ž. važiuojant tiesiai, V. B. buvo nepalikęs vietos pastarajam ir važiavo labiau iš kairės pusės, žiūrint iš E. M. padėties. Paskui pasimetęs V. Ž. išvis pasuko į kairę pusę, staigiai užsuko vairą į Nerį. V. Ž. dviratis nebuvo jam (t. y. E. M.) skersai kelio, stovėjo įstrižiau. Pasak pareiškėjo, jis nespėjo sustabdyti, nebuvo laiko nusukinėti, tačiau ir nesistengė išvengti susidūrimo, nes V. Ž. užkirto kelią. Jeigu dar būtų sukęs vairą, tai būtų nulėkęs į Nerį. Po įvykio kalbėjo su V. Ž., tačiau pastarasis nieko nesakė, įvykio vietoje V. Ž. buvo labai trumpai, V. B. ilgiau, kuris pasišalino tada, kai skambino 112. Sakė ir šaukė V. Ž., kad susižalojo. M. J. atvažiavęs per 3 sekundes pasakė, kad kvies policiją, bet V. Ž. nereagavo. E. M. teigimu, tokie dviračiai yra trapūs, jiems užtenka nedidelės jėgos, kad lūžtų, nes yra klijuotas popierius, karbonas, kuris bijo tiesioginio smūgio.

Liudytojas V. M. apklausiamas teisme 2020 m. spalio 5 d. parodė, kad pirmiausia policijoje buvo atliekamas tyrimas, byla buvo nutraukta. Tačiau vienas iš bylos dalyvių sprendimą apskundė teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo, todėl teko surašyti protokolą už tai, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos, kad abu transporto priemonės vairuotojai nesilaikė taisyklių, susidūrė viduryje kelio. Abu asmenys važiavo kelio viduriu, todėl protokolai buvo surašyti tiek V. Ž., tiek E. M. Teismas nustatė susidūrimo vietą ir konstatavo eismo įvykį. Protokole nurodyta, kad įvykis įvyko Upės – Kalvarijų g. pakrantėje, ten galioja tokios pačios taisyklės kaip ir visoje Lietuvoje: vaikšto pėstieji, važinėja dviratininkai, vyksta eismas. Savivaldybė pakrantei nesuteikė gatvės statuso, viršuje eina gatvė, o apačioje pakrantė. Ta pakrante nuolat važiuoja tam tikros transporto priemonės. Ar buvo pažymėta, kad toje pakrantėje yra dviračių takas, tiksliai pasakyti negali. Jeigu to nėra kaltinime, vadinasi nenustatyta, kad ten yra dviračių takas. Jeigu ta pakrantė nebuvo pažymėta kaip dviračių takas ar dviračių juosta, tuomet tokiai vietai galėjo būti taikomi KET ir administracinė atsakomybė. Šitoje vietoje nebuvo paženklinta. Dviratininkas gali važiuoti ir važiuojamąja dalimi, kur nėra paženklinta, taip pat šaligatviu, kur nėra paženklinta. Prie šitų gatvių (Kalvarijų ir Upės) yra pakrantė. Jis pats nedalyvavo tyrime, sprendimą priėmė iš to, kas surinkta byloje. Dėl pačios įvykio schemos, tai teisme asmenys davė parodymus ir jis jais rėmėsi. V. Ž. kaltino E. M., kad šis važiavo dideliu greičiu. E. M. pateikė dokumentus dėl žalos dydžio, dviračiui buvo atliktas remontas, paskaičiuota žala. Jis netikrino, ar dokumentas dėl žalos yra patikimas.

Liudytojas V. M. apklausiamas teisme 2021 m. balandžio 23 d. parodė, kad administracinio nusižengimo bylą jis gavo po Vilniaus apygardos teismo nutarties, t. y. po to, kai buvo nutrauktas tyrimas, tačiau teismai pasakė, kad tai padaryta nepagrįstai. Protokolą jis surašė V. Ž. ir E. M. Kiek žino, dėl E. M. surašyto protokolo sprendimas dar nepriimtas. Jis tik surašė protokolą, tačiau medžiagą nagrinėjo ne jis. Kadangi pakrantė neturi savo pavadinimo, o virš pakrantės eina dvi gatvės – Kalvarijų g. ir Upės g., protokole taip ir buvo įvardinta, nes kitaip nėra kaip įvardinti. Dėl KET taikymo rodos jau Vilniaus apygardos teismas pasisakė, nurodė, kad pakrantėje gali vykti nemotorinių transporto priemonių eismas. Savivaldybė yra pasisakiusi, kad būtent šitoje pakrantėje gali vykti nemotorinių transporto priemonių eismas. Pareigūnų nuomone, ten gali vykti dviračių eismas. Niekas nepasisakė, kad tai yra dviračių takas. Pakrantė neturėjo žymėjimo pagal KET ar Saugos eismo automobilių keliais įstatymą. Jeigu ten būtų dviračių takas, tai ten negalėtų vaikščioti žmonės, bet kadangi ten ir pėstieji yra, ir dviratininkai, todėl tai nėra laikoma pėsčiųjų taku, bet tai yra vieša vieta, kuria gali važiuoti nemotorinės transporto priemonės. Teismas nustatė, kad susidūrimas buvo ties viduriu ir nutartyje pasisakė, kad reikia įvertinti abiejų dalyvių atsakomybės klausimą.

Liudytojas M. J. apklausiamas teisme 2021 m. balandžio 23 d. parodė, kad įvykis buvo prieš kurį laiką, lapkričio mėnesio pradžioje, buvo šilta diena, jis su E. M. važiavo dviračiais nuo Vingio parko dviračių taku ir po to Neries upės krantine. Buvo nemažai žmonių, buvo atsilikę vienas nuo kito apie 10-20 metrų, važiavo dešine puse. Visą laiką važiavo dviračių taku ir tuomet nusileido į Neries upės krantinę, važiavo apie 20 km/val. greičiu, ne greičiau, nes buvo žmonių, kitų dviratininkų. Važiavo dešine puse Neries krantine. Artėjant prie Žaliojo tilto yra vingis, kuris užsisuka, tuomet kelias ir vėl tiesus, ten sumažėja matomumas. Tuo metu dar labiau atsiliko nuo E. M. E. M. jau lindo po Žaliuoju tiltu, kur yra minėtas kelio susiaurėjimas. Kadangi buvo atsilikęs nuo E. M., todėl jo matymo laukas buvo platesnis. Matė, kad iš priekio išlenda du dviratininkai ir yra praktiškai užėmę visą kelią, nes vienas žmogus važiavo dešine puse, kitas kaire ir visas kelias buvo užimtas. E. M. tuo metu buvo toje susiaurintoje kelio dalyje, tuo metu jam nebuvo kur dėtis, arba į upę kristi, arba susidurti. Taip ir įvyko, kad susidūrė su žmogumi, važiavusiu jo kaire puse. Matė, kaip E. M. verčiasi per vairą ir padaręs kūlverstį griūna. Privažiavo iš galo, buvo šiek tiek išsigandęs, pradėjo bartis ant tų dviejų žmonių, kad jie nemoka važiuoti dviračiais ir padarė avariją. E. M. buvo susiėmęs už raktikaulio, o dažniausiai tokios traumos ir būna taip verčiantis. Pirminiu vertinimu, E. M. viskas buvo lyg ir gerai, tik buvo neaišku, ar raktikaulis lūžęs. Tiems žmonėms jis (t. y. M. J.) sakė, kad jie yra kalti, kad žalos padarė tiek žmogui, tiek dviračiui, o dviratis yra brangus ir reikės atlyginti žalą. Tuomet tas žmogus, kuris susidūrė su E. M., jo manymu, išgirdęs, kad reikės atlyginti žalą už dviratį, kuris brangus, tiesiog atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Tuo momentu jis (t. y. M. J.) įvertino tai kaip pasišalinimą iš įvykio vietos ir kadangi tai nėra transporto priemonė, kurios valstybinius numerius galima nufotografuoti ir vėliau susirasti žmogų, sėdo pats ant dviračio ir nuvažiavo paskui tą žmogų. E. M. liko su kitu žmogumi, važiavusiu kartu su kaltininku. Prisivijęs tą žmogų jis (t. y. M. J.) palaikė bendravimą, norėjo pasakyti jam, kad tai yra pasišalinimas iš įvykio vietos ir kad buvo padaryta žala tiek sveikatai, tiek turtui, bet žmogus su tuo nesutiko, sakė, kad čia ne eismo įvykis, nes eismo įvykis būna tuomet, kai susiduria automobiliai. Jiedu važiavo link Žvėryno, bendravo, jis pasišalinusiam žmogui sakė, kad jeigu jis nesustos, tai kvies policiją. Kadangi žmogus nesutiko sustoti ir grįžti į įvykio vietą, jis (t. y. M. J.) paskambino policijai. Operatorius paklausė, kurioje vietoje jiedu yra, kur link važiuoja ir labai greitai atvažiavo. Jiedu tuo metu buvo apsukę ratą aplink Žvėryną ir važiavo link Seimo tilto. Policija atvažiavusi juos sustabdė, nustatė neblaivumą ir daugiau policijai jis (t. y. M. J.) buvo nebereikalingas, o į įvykio vietą nebegrįžo, nes E. M. buvo išvežtas medikų į Lazdynų ligoninę. Važiuojant prieš Žaliąjį tiltą upė buvo jo ir nukentėjusiojo dešinėje. Jiedu važiavo dešine puse vienas už kito, o V. Ž. su draugu važiavo vienas šalia kito. E. M. trenkėsi į tą, kuris buvo prie upės, jiems iš dešinės. Tas žmogus važiavo savo kaire puse, o jų – dešine. Dabar žino, kad tai buvo V. Ž. V. Ž. važiavo šalia upės, o jo draugas šalia šlaitų. E. M. važiavo dešine puse šalia upės, jis (t. y. M. J.) matė, kad iš priekio išnyra V. Ž. Nukentėjusysis negalėjo pasukti į dešinę, nes ten upė, o prieš akis išniro V. Ž. su kolega. Nukentėjusysis bandė tarp jų važiuoti ir išvengti susidūrimo, bet kelias buvo užimtas ir jie susidūrė. V. Ž. nesitraukė pamatęs nukentėjusįjį. V. Ž. niekur nesuko, nesureagavo. Ten jokio manevro nebuvo. Tas pasukimas buvo minimalus. Jis su nukentėjusiuoju važiavo dešine upės puse. Važiavo du dviratininkai vienas šalia kito, tai įprastai, jeigu kas nors atvažiuoja, tai pasistumi dešiniau, kad galėtų prasilenkti. Ten buvo ne pasistūmimas, o manevras į kairę. Jo manymu, V. Ž. negalvojo, kad nukentėjusysis bando tarp jų pravažiuoti ir davė jiems vietos. Krantinės danga skirtinga, važiavo daugiau ant gauburėlių. Iš priekio atvažiuojantis žmogus irgi važiavo ant gauburėlių. Kitas žmogus važiavo pusantro metro nuo krašto, jo manymu, kelias buvo plačiai užimtas. Visų jų greitis buvo panašus. Ten buvo toks pavojingas išnirimas, vingis, tokiose vietose paprastai pristabdoma. Jis (t. y. M. J.) pristabdė, tačiau nespėjo pamatyti, ar pristabdė kiti. Matė, kaip nukentėjusysis krito per vairą. V. Ž. važiavo palei patį kraštą, priešprieša, jis pasisuko, o nukentėjusysis bandė išvengti važiuodamas į vidurį. V. Ž. jų dešinę pusę visai uždarė. Jis su nukentėjusiuoju važiavo dešinėje, V. Ž. važiavo jiems iš dešinės, prie upės. Vietoj to, kad V. Ž. prisitrauktų prie savo draugo ir paliktų jiems dešinę pusę, jis kaip tik dar labiau uždarė dešinę pusę. V. Ž. važiavo prie upės ir po to dar labiau pasuko į dešinę, dar arčiau upės. Nukentėjusiajam labai trumpą laiką tie du vyrai paliko platesnį vidurį, todėl nukentėjusysis ir važiavo į vidurį, bet neužteko vietos. V. Ž. šiek tiek pasitraukė link upės, bet neužteko vietos, susidūrė priekiniais ratais. Tuomet jis pamatė, kaip nukentėjusysis vertėsi per vairą ir krito. Nei V. Ž., nei jo draugas nenukrito. Jis (t. y. M. J.) privažiavo iš galo, o V. Ž. draugas sustoje šalia, šone. Nei V. Ž., nei jo draugas nieko nesakė. Jis (t. y. M. J.) sakė V. Ž., kad greičiausiai reikės kompensuoti nuostolius, tada V. Ž. susinervino ir išvažiavo, o pastarojo draugas liko. Jis (t. y. M. J.) važiavo paskui V. Ž., nusivijo jį iki Žvėryno, padarė ten ratą ir abu grįžo link dviračių tako. Jis V. Ž. gražiai sakė, kad yra atsakomybė, kad reikia grįžti ir išsiaiškinti. V. Ž. sakė, kad nėra jokio įvykio, įvykis yra tada, kai susiduria du automobiliai. V. Ž. dviratis tarškėjo, nesakė, kad jam skauda, priekinis ratas kaip po kontakto traškėjo. V. Ž. jam siūlė grįžti ir rūpintis draugu, o ne važinėti paskui. Pareigūnai atsirado prie Seimo tilto. Matė, kad dviračio šakė lūžusi. Daugiau jokių sugadinimų nepastebėjo. Nukentėjusysis atrodė susižeidęs, buvo susiėmęs už raktikaulio. Plentiniu dviračiu važiuoti lėtai, sustoti vietoje, išstovėti neįmanoma, nes batai prikabinti prie pedalo, neištraukęs kojų griūni. Plentiniu dviračiu važiuoti krantine nedraudžiama.

Liudytojas M. J. apklausiamas teisme nagrinėjant skundo bylą Nr. II-88-957/2020 dėl to paties įvykio parodė, kad važiavo apie 20 km/h greičiu link Verkių parko, turėjo greitį rodantį aparatą. Su E. M. visada važiuoja vienas paskui kitą, dešine puse. Tą kartą E. M. važiavo pirmas, o jis maždaug už jo 10 metrų atstumu, labai greitai nevažiavo. Iš priekio atvažiuojantis V. Ž. irgi labai greitai nevažiavo, vėliau po įvykio sekdamas V. Ž. pastebėjo greitį – buvo apie 18 km/h. Tai yra pakankamas greitis, kai galima sureaguoti ir padaryti kažkokį manevrą. Takas po Žaliuoju tiltu Neries krantinėje nėra toks tiesus, ten turi pasukti į dešinę, į kairę ir vėl nuvažiuoti. Privažiavus po Žaliojo tilto apačia, būtent iš to užsukimo ir išniro du žmonės. Takas yra apie 6 m pločio, V. Ž. su V. B. buvo tolygiai išsidėstę ir užėmę visą taką: apytiksliai apie 2 m nuo krašto dviratis, tada 2 m tarpas, tada dviratis ir už 2 m upė. Liudytojo teigimu, iš karto juos pamatė nelabai užtikrintai važiuojančius taku su kalnų dviračiais. Kiek įvertino situaciją, E. M. turėjo du variantus: važiuoti į upę arba važiuoti per vidurį, nes tarp jų buvo didelis tarpas ir įmanoma pravažiuoti. Liudytojo vertinimu, E. M. priėmė sprendimą pravažiuoti per vidurį. Kadangi V. Ž. nėra geras dviračių „asas“ ir tuo metu, kai E. M. pasuko ir norėjo pravažiuoti tarpu, V. Ž. irgi pasidavė į tą tarpą, t. y. suko tolyn nuo upės. Smūgis buvo toks, kad kai susiduri, krenti per vairą ir darai salto. Tokiais atvejais būna, kad raktikaulis lūžta arba smegenų sukrėtimas. Išsigandęs sakė, kad jie nemoka važiuoti, „klebezavoja“ per visą kelią, nepalieka vietos ir kvies policiją, nes dviratis naujas, brangus, virš 2 000 Eur kainuoja, padaryta materialinė žala ir V. Ž. turės atsakyti. Pasak M. J., gal ir pakeltu balsu pasibarė, bet kultūringai ir kai antrą kartą pasakė, kad kvies policiją, yra padaryta materialinė žala, matė, kad V. Ž. buvo šoke, išsigandęs atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. E. M. palikęs su V. Ž. draugu nuvažiavo iš paskos V. Ž. Važiuojant paskui su V. Ž. daug kalbėjosi, jis ramiai važiavo, nes jo dviratis irgi buvo pažeistas. Per Žvėryną aplink važinėjo, sutiko V. Ž. draugą. Paskambinus E. M., pastarasis pasakė, kad jis kaip ir nieko, sakė paskambino pats policijai, bet paprašė ir jo dar paskambinti.

Liudytojas V. P. (V. P.) apklausiamas teisme 2021 m. balandžio 23 d. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad po Žaliuoju tiltu Upės g. įvyko eismo įvykis, susidūrė du dviratininkai ir vienas šalinasi iš įvykio vietos. Jis su kolega nuvažiavo į Upės g., rado įvykio vietą, joje buvo E. M., o šalia jo sugadintas dviratis. E. M. paaiškino, kad važiavo dviračiu su draugu vienas paskui kitą iš Žvėryno pusės link Antakalnio. Toje vietoje, kurioje yra vingis palei upę, jis susidūrė su kitu dviratininku. Tas kitas dviratininkas pasišalino iš įvykio vietos. Paklausus E. M., ar jam reikia medikų, jis pasakė, kad jaučia skausmus riešo srityje, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir asmuo išlydėtas. Tuomet buvo gautas pranešimas apie tai, kad paskui tą dviratininką, kuris pasišalino iš įvykio vietos, važiavo kitas dviratininkas, kaip suprato tai E. M. draugas, ir jis pasišalinusį asmenį sustabdė prie Seimo. Bendravo su kitu dviratininku, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Paklausus jo – V. Ž. apie eismo įvykį, pastarasis atsakė, kad nežino apie jokį eismo įvykį. Kaip suprato, V. Ž. nebuvo linkęs bendrauti. V. Ž. buvo paaiškinta, kad buvo eismo įvykis ir galimai jis yra jo dalyvis. Paklausus V. Ž., ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad ne. Patikrinus alkotesteriu buvo nustatyta, kad buvo vartojęs. Paklausus, kaip čia taip nutiko, V. Ž. paaiškino, kad vartojo vieną ar dvi skardines ar bokalus alaus, važiavo iš Valakampių. Pirmiausia jie (t. y. pareigūnai) nuvyko po tiltu į įvykio vietą. Po to nuvažiavo prie Seimo. Įvykio vietoje viską išmatavo, padarė nuotraukas, E. M. nurodė galimai tą vietą, kurioje buvo eismo įvykis. Eismo įvykio schemą sudarinėjo jis (t. y. V. P.). Komentuodamas sudarytą schemą, liudytojas V. P. paaiškino, kad čia krantinė, vingis, E. M. nurodė, kad čia buvo eismo įvykis. Nebuvo jokių žymių, nieko. Raudonu kryžiuku pažymėta numanoma susidūrimo vieta. E. M. buvo emocinis šokas ir skaudėjo, jis parodė, kad čia įvykio vieta. „Vairuotojas atsisakė“ reiškia, kad V. Ž. atsisakė pasirašyti schemą. Atvykęs į Kelių policiją nupiešė įvykio schemą, nes vietoje nebuvo laiko. V. Ž. nesutiko dėl susidūrimo vietos. Kadangi pareigūnai nebuvo įvykio vietoje, jis (t. y. V. P.) negalėjo pagal jo parodymus nurodyti susidūrimo vietos. E. M. įvykio vietoje jam nurodė, kad galbūt toje vietoje buvo susidūrimas, bet tiksliai negalėjo pasakyti. E. M. dviratis buvo sugadintas, buvo lūžusi šakė, ratą kolega nešė rankoje, dviratis sugadintas. V. Ž. dviratyje didelių sugadinimų nebuvo, buvo įbrėžimai. Jį paėmė kitas patrulis, kuris atvažiavo su tinkama transporto priemone, kadangi į jų tarnybinį automobilį nebuvo galimybės jo įsidėti, o V. Ž. vežė į narkologinį. Daugiau žmonių nebuvo po tiltu. Įvykio vietoje buvo tik E. M., jis sakė, kad V. Ž. buvo su draugu, bet jo nebuvo matyti. Nemano, kad įstatyme nurodyta, kad draudžiama plentiniu dviračiu važiuoti krantine. Toje vietoje nėra kažkokių greičio ribojimų, reikia važiuoti saugiu greičiu. KET parašyta, kad atsižvelgus į visas aplinkybes, meteorologines sąlygas reikia važiuoti saugiu greičiu. Tuo metu rodos neturėjo BODY kamerų. Neatsimena, ar įvykio vietoje fotografavo jis, ar kolega. Įvykio vietos tyrimo eiliškumas yra nustatyti eismo įvykio dalyvius, įvykio vietą, kaip susidūrė, nubrėžti schemą, suteikti medicininę pagalbą. Fotografavo prie nukentėjusiojo. Įvykio vieta buvo fotografuojama iš visų kampų, atsižvelgus į susidūrimą ir apgadinimus. V. Ž. buvo nuvežtas į Kelių policiją, jam buvo duotas parašyti paaiškinimas.

Liudytojas A. Š. (A. Š.) apklausiamas teisme 2021 m. gegužės 11 d. parodė, kad, kiek prisimena, dirbo su kolega, gavo iškvietimą, kad prie Žaliojo tilto, Neries upės pakrantėje susidūrė du dviratininkai, vienas iš įvykio vietos pasišalino, kitas liko vietoje, paskui pasišalinusį dviratininką nuvažiavo kitas dviratininkas ir policijai perdavinėjo pasišalinusio asmens buvimo vietą, ten nuvažiavo kitas policijos ekipažas. Jis atvyko pas nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad važiavo Neries upės pakrante su bičiuliu ir priešais juos važiavo du dviratininkai, ne vienas paskui kitą, o vienas šalia kito, privažiuojant pakrantės susiaurėjimą vienas iš jų nepasitraukė arčiau dešinės ir su nukentėjusiuoju susidūrė. Po susidūrimo buvo sugadintas dviratis ir sužalotas nukentėjusysis. Kitas policijos ekipažas sustabdė galimą eismo įvykio kaltininką ir jis su kolega nuvažiavo pas juos, nustatė galimo kaltininko blaivumą ir pristatė į Kelių policiją. Nukentėjusiojo sužalojimai nebuvo labai stiprūs, kažko pavojingo gyvybei nebuvo. Su antruoju dviratininku buvo bendrauta, kad išsiaiškintų, kas nutiko. Neatsimena, ką sakė kaltininkas, kiek prisimena, lyg ir neigė. Nepamena, ką neigė, rodos, savo kaltę. Buvo padarytos nuotraukos, piešiama įvykio schema. Neprisimena, kas matėsi įvykio vietoje, tačiau jeigu buvo kažkokie pėdsakai, tai jie turėjo būti užfiksuoti ir surašyti, atsispindėti įvykio vietos schemoje. Negali prisiminti, ar buvo padangų žymės, reikia pažiūrėti nuotraukas. Teismui parodžius byloje esančias nuotraukas, liudytojas paaiškino, kad keista, jog čia taip pažymėta, nes įvykis buvo ant susiaurėjimo, tikslios įvykio vietos nėra, nes dviratis šone, matosi iki kur maždaug galėjo įvykti susidūrimas. Pagal nukentėjusiojo paaiškinimą, tai kaltininkas su draugu važiavo vienas šalia kito, buvo mažai vietos, kažkuris nepasitraukė ir įvyko susidūrimas. Negali tiksliai pasakyti, ar kelio vingyje įvyko susidūrimas. Neprisimena, kaip buvo nurodyta įvykio vieta. Neprisimena, ar buvo kas nors ypatingo susidūrimo vietoje. Buvo taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, kad susidūrimas įvyko vingyje, nes tarnybinis pranešimas buvo surašytas tą pačią dieną. Patvirtina tarnybinį pranešimą. Daugiau nieko neprisimena, tarnybiniame pranešime rašė tiesą.

Liudytojas V. B. apklausiamas teisme 2021 m. gegužės 11 d. parodė, kad jis važiavo kartu su V. Ž. Neries upės krantine ir priešais juos ties Žaliuoju tiltu buvo posūkis į dešinę. V. Ž. pavažiavo į priekį, o jis (t. y. V. B.) buvo dešinėje pusėje nuo jo. Tuomet iš po tilto dideliu greičiu atvažiavo dviratininkas ir rėžėsi į V. Ž., be jokių stabdymų. Nespėjęs sustoti jis (t. y. V. B.) pavažiavo dar keletą metrų į priekį ir sustojo. Atsisukęs pamatė, kad dviratininkas priklaupęs ant kelio, V. Ž. jam kažką pasakė, galbūt „kur čia taip lakstai“, bet tiksliai neprisimena, daug laiko praėjo. Po to privažiavo antras dviratininkas, jo greitis buvo didelis, todėl nemano, kad pastarasis galėjo matyti situaciją. Nukentėjusysis nieko nesakė, susirinko dviratį, iš jo pusės jokių pretenzijų nebuvo, o tas kitas, kuris vėliau atvažiavo, pradėjo rėkti, kėlė balsą, kalbėjo pakeltu tonu ir V. Ž. jam kažką atgal pasakė, jie susikivirčijo. Mano, kad V. Ž., vengdamas konflikto, atsisėdo ir nuvažiavo. Jis (t. y. V. B.) nukentėjusiojo paklausė, ar viskas gerai. Nepamena, ar jis linktelėjo, ar atsakė kažką, bet jis vaikščiojo krantine, suprato, kad jam viskas gerai. Tuomet ir jis (t. y. V. B.) nuvažiavo. Jis su V. Ž. važiavo lėtai, šnekučiavosi. V. Ž. jam buvo iš kairės, arčiau upės. Toliau buvo vingis, būtų kvaila, jeigu jie važiuotų tiesiai į upę, jiedu suko pagal krantą dešiniau, V. Ž. buvo priekyje (per pusę rato daugiau). Vingyje jiedu sukosi, pasidavė į dešinę pusę. Užbaigus vingį susidūrimas buvo ties laiptais. Nukentėjusysis po susidūrimo nenukrito, priklaupė. V. Ž. važiavo dešiniau, arčiau krantinės. Tie kiti dviratininkai važiavo vienas paskui kitą, laikėsi atstumo, nes greitai važiavo, susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis po susidūrimo atsisukęs žiūrėjo, kur yra jo draugas. Be stabdymo žymių įsirėžė į V. Ž. Jeigu ne greitis, tai prasilenkti galima. Jeigu krantinė 6 metrų pločio, tai 3 metrai prasilenkti tikrai daug vietos. Jo ir V. Ž. greitis buvo iki 10 km/val. Jis užleido V. Ž. į priekį, nuo jo buvo per pusę metro. Jis (t. y. V. B.) stabdė, bet dviratis dar šiek tiek riedėjo. Įvykis įvyko priešais jį. Jis matė įvykį, nematė, iš kur tas dviratininkas atsirado. Negirdėjo, kad bus kviečiama policija. Matė, kad nukentėjusiojo dviratis sulūžęs, bet jis jokių pretenzijų nereiškė, tik atvažiavęs kolega pradėjo rėkti ir reikšti pretenzijas. Girdėjo, kaip susidūrimo metu stabdė V. Ž. dviratis, yra įsitikinęs, kad tai V. Ž. dviračio standžių garsas.

Liudytojas V. B. apklausiamas teisme nagrinėjant skundo bylą Nr. II-88-957/2020 dėl to paties įvykio parodė, kad važiavo su V. Ž. krantine pasišnekučiuodami, greitai nevažiavo. Dažniausiai važiuoja lygiagrečiai, vienas šalia kito, pasikeisdami. Kadangi krantinė daro vingį iš po tilto į dešinę, prieš incidentą V. Ž. pavažiavo į priekį, o jis važiavo iš paskos 1-1,5 metrų atstumu. Ten posūkis ir matomumas blogas, todėl važiuoja atsargiai, nes žmogus gali išnirti. Toje vietoje sukosi krantinė ir jis net nespėjo sureaguoti, iš kur atlėkęs dviratis trenkėsi, smūgio didelio nebuvo. Pasak liudytojo, toje vietoje, kur sukasi krantinė, išvažiuojant iš po tilto, atlėkęs E. M. tiesiai nepasuko dešiniau, galbūt nepastebėjo jų išvažiuojant iš po tilto, nes ten yra posūkis. Liudytojo teigimu, V. Ž. jam liko iš kairės, o jis pats po susidūrimo pravažiavo ir apvažiavo ta puse, kur nėra vandens, galbūt per 30 cm nuo jų. Sunku įvardinti, koks buvo atstumas. Atrodo, kad E. M. nepasuko dešiniau, nors buvo vietos. Susidūrimas galėjo būti 2-2,5 metrų atstumu nuo vandens pusės. Juk po susidūrimo jam (t. y. V. B.) užteko vietos pravažiuoti. Atrodo, kad susidūrimas buvo prieš pat posūkį, byloje esančioje schemoje (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 13) ne visai tinkamai pažymėta susidūrimo vieta. Pats incidentas faktiškai įvyko beveik posūkyje, galbūt net prieš posūkį. E. M. turėjo važiuoti dešiniau, bet nepasuko, jis su V. Ž. važiavo dešiniau.

Ekspertas Henrikas Vaitiekūnas apklausiamas teisme parodė, kad įvykio vieta bendruoju atveju yra šalia tilto. Įvykis įvyko krantinėj. Pagal medžiagą nėra jokių požymių, kurie leistų nustatyti vietą, kurioje vyko susidūrimas (tiek krantinės pločio, tiek ilgio atžvilgiu). Nėra nei dviračių, nei susidūrimo pėdsakų. Pažymėta tik x susidūrimo vieta. Tai nėra pakankami duomenys, kurie leistų nustatyti susidūrimo vietą. Pagal turimas detales, nustatyti kaltinamo asmens dviračio poziciją, t. y. kaip stovėjo dviratis susidūrimo metu, galima tirti, bet iš to, ką jis matė, mano, kad nebus galima nustatyti, nes nėra požymių. Tikimybė pasakyti kažką apie du dviračius, kaip jie kontaktavo tarpusavyje, labai maža. Eismo įvykio ekspertizės tikslas atskleisti eismo įvykio kilimo priežastį, kieno pagrindiniai veiksmai buvo, po kurio pirmo veiksmų įvyko susidūrimas, bet kokiu atveju didžiausią įtaką turi susidūrimo vieta, kurioje pusėje jie susidūrė, nes turi važiuoti arčiau dešiniųjų kraštų, jeigu susidūrimo vietos nėra. Kieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, nustatyti be susidūrimo vietos, be jokių objektų įvykių vietoje, tikimybė maža. Tikėtina išvada būtų tokia, kad nustatyti negalima. Maža tikimybė, jog būtų nustatyta, kurio iš eismo dalyvių veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Vis tiek būtų palikta teismui vertinti liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą. Paprastai šnekant būtų sugaištas laikas.

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-6454 teisenos nutraukimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G.-G. konstatavo, jog atlikus objektyviai galimus veiksmus administraciniam teisės pažeidimui ištirti, nustatyti, kurio iš vairuotojų ir kokie KET pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra galimybės. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kuris iš eismo įvykio dalyvių pažeidė KET reikalavimus, t. y. nevažiavo kuo dešiniau, išvažiavo į priešingą važiavimo kryptį ir susidūrė su atvažiuojančiu dviratininku. Todėl nesant eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 4).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos skundo byloje Nr. II-88-957/2020, turinio matyti, kad tenkinus skundą padavusio asmens E. M. skundą, buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. AV2-6454, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, ir byla grąžinta institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nustatyta, kad nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių, nepasisakius dėl visų galimų nusižengimų. Teismas sprendė, kad susidūrimas įvyko praktiškai krantinės viduryje ir abu dviratininkai galimai nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau dešiniojo krantinės krašto. Taip pat sprendė, kad institucija turėjo įvertinti ir tai, ar E. M., pasirinkdamas važiavimo greitį, laikėsi KET 127 punkto reikalavimų, t. y. atsižvelgė į visas jame nurodytas sąlygas. Taip pat būtina įvertinti ir V. Ž. elgesį išvykstant iš įvykio vietos (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 61–68; 1 t., b. l. 4-11).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-1121/2020 matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis, priimta skundo byloje Nr. II-88-957/2020, palikta nepakeista. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl apylinkės teismo išvados dėl dviratininkų susidūrimo traktavimo kaip eismo įvykio, sprendė, jog analizuojamo įvykio vieta, t. y. Neries upės krantinė, iš esmės atitinka eismo įvykio vietos apibrėžimą, kaip tai nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte. Šioje teritorijoje leidžiamam nemotorinių transporto priemonių eismui galioja teisės aktai, reglamentuojantys transporto eismo saugumą. Taigi yra įvykęs eismo įvykis, dėl ko turi būti taikomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei KET nuostatos. Apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju įvyko eismo įvykis, o administracinių nusižengimų teisena yra galima (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 83–86).

Iš 2020 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-61523-2020 turinio matyti, kad šį protokolą pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. surašė E. M., gim. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. 14.44 val. Vilniuje, Upės – Kalvarijų g. pakrantėje, vairuodamas dviratį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su kitu priešprieša važiavusiu dviratininku (1 t., b. l. 37).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. priimto 2021 m. spalio 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną turinio matyti, kad šiuo nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena E. M. atžvilgiu, kuriam 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-61523-2020. Nutarimas motyvuojamas, be kita ko, tuo, kad 2019 m. lapkričio 17 d., kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, nebuvo galima nustatyti tikslios dviratininkų susidūrimo vietos, nes dviratininkų parodymai skyrėsi, o pėdsakų, žyminčių tikslią įvykio vietą, nebuvo (2 t., b. l. 4-5).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos nagrinėjamoje byloje, turinio matyti, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje V. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 428 straipsnio 5 dalį, grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai protokolo turinio trūkumams pašalinti bei visai reikalingai medžiagai surinkti (1 t., b. l. 50-52).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-1-365/2021 turinio matyti, kad tenkinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (1 t., b. l. 74-77).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Beatričės Bakanauskaitės 2021 m. sausio 19 d. nutarties matyti, kad ji nusišalino nuo administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-418-978/2021 nagrinėjimo (1 t., b. l. 80).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ilonos Mateikienės 2021 m. gegužės 20 d. nutarties matyti, kad ji nusišalino nuo administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-418-978/2021 nagrinėjimo (1 t., b. l. 162-163).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23201-2019 matyti, kad V. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 7 dalyje, kadangi 2019 m. lapkričio 17 d. 14.44 val. Upės-Kalvarijų g. vairavo dviratį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 promilių neblaivumas (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. (V. S.) 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.48 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės. Nustatyta, kad tuo metu, Upės-Kalvarijų g. sankryžoje, važiuodamas dviračiu V. Ž., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, dviračių taku susidūrė su priešpriešais tuo pačiu dviračių taku važiuojančiu dviratininku E. M. Eismo įvykio metu nukentėjo E. M., kuriam ligoninėje buvo nustatytas dešinio riešo sumušimas (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.49 val. buvo gautas pranešimas, kad po Žaliuoju tiltu, papėdėje susidūrė du dviratininkai, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, jį su dviračiu nusivijo nukentėjusiojo draugas M. J. Atvykus minėtu adresu, pasitikęs pranešėjas E. M. paaiškino, kad su savo draugu važiavo dviračiais šaligatviu link Žaliojo tilto, palei Neries upę. E. M. pirmas, draugas antras, vienas paskui kitą. Neprivažiavus iki Žaliojo tilto, priešais važiavo du dviratininkai, vienas šalia kito ir vingyje, kairiuoju kraštu važiavęs dviratininkas atsitrenkė į E. M. dviratį. Po susidūrimo E. M. nukrito ir susižalojo. Kai E. M. pasakė, kad reikia kviesti policiją, dviratininkas, atsitrenkęs į E. M., pasišalino kartu su savo draugu. M. J. pradėjo važiuoti paskui, paskambino į policiją ir pranešinėjo apie pasišalinusių dviratininkų buvimo vietą. Kadangi E. M. skundėsi riešo skausmais, jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes, per radijo ryšį gavo pranešimą, kad eismo įvykyje dalyvavęs dviratininkas yra sustabdytas Gedimino pr.-A. Goštauto sankryžoje. Nuvykus, M. J. įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai, kaip ir E. M. Kaip paaiškėjo, tai V. Ž., kuris paaiškino, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir į nieką neatsitrenkė, taip pat pridūrė, kad kartu su juo kitu dviračiu važiavo jo draugas V. B., tačiau ten, kur buvo V. Ž., V. B. nebuvo. Iš V. Ž. burnos sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad nevartojo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, pastarasis sutiko ir jam nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, jis pristatytas į RPLC kraujo tyrimui paimti ir vėliau pristatytas į Kelių policijos valdybą tolimesniam aiškinimuisi (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiojo patrulio J. C. (J. C.) 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15.05 val. gavo pranešimą, jog Upės g., link Vingio parko šalinasi dviratininkas, kuris prieš tai sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus. Atvykus į Goštauto g., šalia Žvėryno tilto, apie 15.20 val. buvo sulaikytas dviratininkas V. Ž. (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 11).

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, pažymėta numanoma susidūrimo vieta, nurodomi atstumai. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodomi apgadinimai: V. Ž. dviračio „Merida“ apgadinta priekinio rato šakė, E. M. dviračio „Fujialtamira“ – priekinis ratas, priekinio rato šakė, priekinio rato stabdžių mechanizmas (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 13-14).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota galimai susidūrimo vieta ties Neries upės krantine, apgadintas E. M. dviratis bei sustabdytas V. Ž., jo dviračio apgadinimai (1 t., b. l. 104-114, 138-146; skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 28–37).

M. J. 2019 m. gruodžio 4 d. elektroniniame laiške nurodo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.30 val. su E. M. važiavo dviračiais nuo Vingio parko link Verkių, Neries upės krantine. Kadangi buvo nemažai žmonių, važiavo dešine krantinės puse, arčiau Neries upės vagos vorele vienas paskui kitą, E. M. važiavo pirmas, o jis per maždaug 5 metrus nuo jo. Ties Žaliojo tilto posūkiu, prieš juos išlindo 2 vyresnio amžiaus vyrai, kurie važiavo ne vorele, o užėmę visą krantinės taką mynė dviračius vienas šalia kito. Vienas iš dviratininkų mynė tiesiai prieš juos, kairiąja puse. Pastebėjo, kad vyrai vairuoja priemones ne visai užtikrintai. E. M. išvydęs prieš eismą kairiąja puse važiavęs dviratininkas, vietoje to, kad būtų sukęs link kolegos ir važiavęs glausčiau, pasuko dar kairiau. Taip E. M. nepaliko vietos pravažiuoti nei savo dešine puse, nei per tarpą tarp greta važiuojančių dviratininkų, todėl E. M. turėjo tik 2 galimybes: susidurti arba įlėkti į upę. E. M. atsitrenkė į priešais išnirusį dviratininką, vertėsi per vairą. Lūžo jo dviračio šakė, o E. M. buvo susiėmęs už peties ir riešo. Turtinė žala ir žala sveikatai buvo akivaizdi, todėl pasakė, kad reikia kviesti policiją ir greitąją. Tai išgirdęs su E. M. susidūręs dviratininkas atsisėdo ant dviračio ir pasišalino iš įvykio vietos. Nieko nelaukdamas, jis sėdo ant dviračio ir prisivijo kaltininką. Jo kolega iš pradžių liko su E. M. Privažiavęs prie kaltininko bandė jį įkalbėti grįžti į įvykio vietą, suteikti pagalbą nukentėjusiajam ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes su policija. Kaltininkas atsakė, kad čia joks ne įvykis, nes susidūrė ne automobiliai, o tik dviratininkai. Motyvuojant, kad nukentėjusysis gali būti sužeistas ir jam reikia pagalbos, vyras atsakė, kad jis jo draugas ir tai jis turi sugrįžti bei pasirūpinti draugu. Paskambinus E. M., pastarasis pasakė, kad skauda ranką ir petį, iškvietė policiją. Kaltininkas ir toliau mynė, suko ratą pro Žvėryną, pakeliui sutiko jo kolegą, kuris nuvažiavo savo keliais. Ties Seimo tiltu greitai atvyko policija ir sustabdė kaltininką (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 16).

V. B. 2019 m. gruodžio 6 d. elektroniniame laiške nurodo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. važiuojant dviračiu Neries pakrante susitiko pažįstamą V. Ž. ir kartu nuvažiavo Neries krantine. Pravažiuojant Žaliąjį tiltą, iš priekio atlėkęs dviratininkas rėžėsi į V. Ž. dviratį. Mano, kad jo greitis buvo didelis, dviratis sportinis ir jis ko gero nepastebėjo jų. V. Ž. važiavo iš dešinės nuo jo (t. y. V. B.) ir tuo metu pagal esamą taką išsukinėjo į dešinę. Tuo tarpu iš priekio atlėkęs dviratininkas turėjo laikytis irgi dešiniau. Mano, kad jis nepastebėjo arba dėl greičio nesugebėjo apsilenkti per dešinę. Iš inercijos jis nuvažiavo dar kokius 7-10 metrų ir sustojo. Atsigręžęs pamatė, kad įsirėžęs dviratininkas priklaupęs ant vienos kojos, o V. Ž. kažką su juo kalba. Tuo metu iš paskos atlėkė dar vienas asmuo su sportiniu dviračiu ir užsipuolė V. Ž., kalbėjo pakeltu balsu, kaltino V. Ž. Tuo metu jis stebėjo situaciją ir pamatė, kaip V. Ž. sėdęs ant dviračio nuvažiavo. Jam iš paskos nuvažiavo ir antrasis dviratininkas. Paklausus pirmojo dviratininko ar viskas gerai, šis atsakė, kad gerai, tik gal ranką susitrenkė. Iš jo pusės nebuvo jokių priekaištų ar pageidavimų, o jis toliau nuvažiavo namo (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 17).

E. M. 2019 m. lapkričio 27 d. elektroniniame laiške nurodo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.30 val. su M. J. važiavo vorele vienas paskui kitą nuo Žvėryno link Verkių, Neries krantine prie Upės gatvės, laikydamiesi važiavimo krypties dešinės pusės. Jis važiavo pirmas, o M. J. paskui. Ties Žaliuoju tiltu pastebėjo priešais atvažiuojančius du dviratininkus, kurie važiavo greta vienas kito. Jie pravažiavo posūkį ir vienas dviratininkas, apsirengęs juodai, išvažiavęs iš posūkio, staiga pasuko vairą link Neries į kairę ir tokiu būdu išvažiavo priešais jį (t. y. E. M.), užkirsdamas kelią. Kadangi minėtas dviratininkas manevrą atliko staigiai, jis nespėjo nei sustabdyti dviračio, nei pasukti vairo, kad išvengtų susidūrimo. Nuo susidūrimo lūžo jo dviračio priekinė šakė, dėl to jis nukrito. Susidūrimo metu susimušė veidą ir abi rankas. Atsikėlęs nuo žemės paklausė avariją sukėlusio dviratininko, kodėl taip pasielgė išvažiuodamas priešais, bet jis nieko neatsakė. Pasakius, kad kvies policiją, sukėlęs avariją asmuo sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, nors jis ir M. J. aiškiai prašė kaltininko sustoti. Pažiūrėję, ar jam nereikia medicininės pagalbos, nutarė, kad M. J. važiuoja vytis avariją sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio dviratininko, o jis skambino policijai. Kartu su kaltininku važiavęs dviratininkas sustojo, bet kol skambino į policiją irgi pasišalino. Atvažiavo policija, greitoji, kuri nuvežė į ligoninę (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 20).

Iš 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad pagal medicininius dokumentus E. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 19).

Iš 2020 m. liepos 22 d. papildomo specialisto paaiškinimo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė J. M.-Č., išnagrinėjusi jai pateiktus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus (2019 m. lapkričio 17 d. GMP kvietimo kortelę, 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto paaiškinimą) bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad E. M. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešiniojo riešo srityje ir odos nubrozdinimas dešiniajame smilkinyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 13).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 15.43 val. V. Ž. buvo nustatytas 0,78 promilių neblaivumas (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7557/2019(01) matyti, kad V. Ž. kraujyje, paimtame 2019 m. lapkričio 17 d. 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,88 promilės etilo alkoholio (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 26).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad vietovė, esanti Vilniuje, Žvejų g., prie pat Neries upės, yra viešoji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas (skundo bylos Nr. II-88-957/2020 l. 49).

Iš MB „Valservis“ 2019 m. lapkričio 27 d. dviračio defektinio akto matyti, kad atlikus dviračio FUJI Altamira 2.2., rėmo Nr. AK 1060J B1-2588, apžiūrą, nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas rėmas, dažai ir sulaužyta dviračio šakė, sugadintas ir nubraižytas galinio rato užspaudėjas, sugadinta vairo juosta, apgadintas galinis pavarų perjungėjas, sugadintas priekinis ratas. Padaryta žala vertintina 2 381,42 Eur (1 t., b. l. 12).

Iš E. M. 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymo turinio matyti, kad jis prašo priteisti iš V. Ž. 500 Eur neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų; 2 381,42 Eur už dviračiui padarytą žalą, kuri detalizuota MB „Valservis“ 2019 m. lapkričio 27 d. dviračio defektiniame akte; 15 Eur už defektinio akto surašymą (dokumento Nr. 45, kvito Nr. 423206); 200/mėn. dviračio nuomos mokestį nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki visiško žalos atlyginimo (pagal 2019 m. lapkričio 27 d. dviračio nuomos sutartį Nr. NS). Prie prašymo pridedami priedai (1 t., b. l. 16-26).

Iš E. M. 2021 m. gruodžio 7 d. prašymo turinio matyti, kad jis prašo priteisti iš V. Ž. 650 Eur neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų; 2 381,42 Eur už dviračiui padarytą žalą, kuri detalizuota MB „Valservis“ 2019 m. lapkričio 27 d. dviračio defektiniame akte; 15 Eur už defektinio akto surašymą (dokumento Nr. 45, kvito Nr. 423206); 200/mėn. dviračio nuomos mokestį nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki visiško žalos atlyginimo (pagal 2019 m. lapkričio 27 d. dviračio nuomos sutartį Nr. NS). Prie prašymo pridedami priedai (2 t., b. l. 7-17).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

ANK 428 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dviračius vairuojančių asmenų, kurie naudojasi keliais, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu šie asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Teismas pažymi, kad ANK 591 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kuomet administracinė teisena negalima.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. Vilniuje, ties Upės ir Kalvarijų gatvių sankryža esančioje Neries krantinėje susidūrė du dviratininkai, t. y. atsakomybėn traukiamas V. Ž. ir nukentėjusysis E. M. Pastarasis susidūrimo metu nukentėjo – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir buvo apgadintas jo dviratis. Be to, nustatyta, kad susidūrimo metu V. Ž. buvo neblaivus bei po eismo įvykio iš jo vietos išvyko.

Taip pat teismų nustatyta, jog nagrinėjama situacija laikytina eismo įvykiu, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktas. Atitinkamai šiuo atveju taikytinos tiek bendro pobūdžio KET normos, tiek specialiosios dviratininkų teises ir pareigas nustatančios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei KET nuostatos.

KET 119 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o 62 punkte – jog dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, jog dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto.

Taigi pagrindinis reikalavimas šioje eismo situacijoje nurodytoje vietoje eismo dalyviams – važiuojant krantine važiuoti kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Sprendžiant, kuris iš dviratininkų šiuo atveju nesilaikė nurodyto reikalavimo, t. y. nevažiavo arčiau dešiniojo krantinės krašto ir nustatant tokio pažeidimo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. eismo įvykiu ir padaryta žala, svarbu buvo nustatyti dviratininkų susidūrimo vietą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje skundo byloje Nr. II-88-957/2020, kuria panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. AV2-6454, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, ir byla grąžinta institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nurodyta, jog eismo įvykio vietos schemoje nurodyta susidūrimo vieta labai arti krantinės vidurio (b. l. 13). Su tokia susidūrimo vieta, teismo posėdyje apklausti asmenys sutiko iš dalies, kiekvienas ją nežymiai koreguodamas. Nepaisant to, iš esmės visi jie byloje esančiose nuotraukose (b. l. 29, 31) susidūrimo vietą pažymėjo praktiškai šalia krantinės vidurio. Liudytojas M. J. apklausiamas teisme parodė, kad prasilenkiant E. M. priėmė sprendimą pravažiuoti per vidurį tarp priešpriešais atvažiuojančių V. Ž. ir V. B., o tada, kai E. M. pasuko ir norėjo pravažiuoti tarpu, V. Ž. irgi pasidavė į tą tarpą, t. y. suko tolyn nuo upės. Sugretinęs tokius M. J. parodymus su iš esmės visų apklaustų asmenų nurodyta aplinkybe, kad susidūrimas įvyko praktiškai krantinės viduryje, teismas padarė išvadą, kad abu dviratininkai galimai nesilaikė KET 62 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo – važiuoti kuo arčiau tako (šiuo atveju krantinės) dešiniojo krašto.

Pažymėtina, jog 2020 m. grąžinus bylą institucijai, abiem dviratininkams – tiek V. Ž., tiek E. M., buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai dėl to paties įvykio, t. y. kad tiek vienas, tiek kitas nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krantinės krašto, dėl ko susidūrė su kitu priešprieša važiavusiu dviratininku. Tačiau institucijos 2021 m. spalio 29 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena E. M. atžvilgiu dėl to, kad 2019 m. lapkričio 17 d., kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, nebuvo galima nustatyti tikslios dviratininkų susidūrimo vietos.

Teisme 2021 m. gruodžio 7 d. apklaustas eismo įvykių ekspertas (siekiant išspręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo) taip pat nurodė, jog pagal bylos medžiagą nėra galimybės nustatyti vietą, kurioje vyko susidūrimas (tiek krantinės pločio, tiek ilgio atžvilgiu), todėl pasakyti, kieno veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, tikimybė maža. Tikėtina išvada būtų tokia, kad nustatyti negalima. Tai būtų palikta spręsti teismui.

Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad vis dėlto, net ir darant išvadą, jog tiek pagal bylos medžiagą, tiek pagal asmenų paaiškinimus, galimai eismo įvykis įvyko maždaug ties krantinės viduriu, todėl abu dviratininkai galimai nesilaikė KET 62, 119 punktuose ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo – važiuoti kuo arčiau tako (šiuo atveju krantinės) dešiniojo krašto (kas buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartyje skundo byloje Nr. II-88-957/2020), taip pat sprendžiant dėl priežastinio ryšio bei kiekvieno iš jų atsakomybės atsižvelgiant į padarinius, V. Ž. veikos galimai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, šiuo atveju šioje byloje konstatuoti V. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų bei skirti jam administracinę nuobaudą nebėra teisinio pagrindo, kadangi yra suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 591 straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Numatytų terminų skirti nuobaudai paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007).

Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju V. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 7 p.).

Dėl šios priežasties nukentėjusiojo E. M. prašymas dėl žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Dėl galimai patirtos žalos atlyginimo E. M. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 7 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 ir 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje V. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį ir 428 straipsnio 5 dalį, nes suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.