- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- II-88-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00168-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž., Institucijos
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. AV2-6454 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. AV2-6454 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, dėl to, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. Vilniuje, Upės g. - Kalvarijų g. sankryžoje susidūrė du dviratininkai ir kad vienas iš dalyvių šalinosi iš eismo įvykio vietos, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Pareiškėjas E. M. skundu prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą.
3. Pareiškėjas nurodo, kad vyresnioji specialistė nepagrįstai ir neteisingai nutraukė bylą. Visų pirma, V. B. ir V. Ž. parodymai yra tarpusavyje nesutampantys, kadangi tiek V. Ž. nurodo, kad V. B. važiavo jam iš dešinės, tiek V. B. tvirtina, jog tai V. Ž. važiavo jam iš dešinės. Pareiškėjui kyla abejonių, kokia tako puse važiavo V. Ž. su V. B..
4. Pasak pareiškėjo, V. B. tvirtina, kad atsigręžęs atgal pamatė, kaip įsirėžęs dviratininkas priklaupęs ant vienos kojos, V. Ž. su juo kažką kalba, o iš paskos atvažiavęs dar vienas asmuo su dviračiu užsipuolė V. Ž.. Pareiškėjo teigimu, neginčijama, kad M. J. ir pats pareiškėjas V. Ž. išsakė priekaištus, nes V. Ž. bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tai patvirtino ir V. B. savo rašytiniame paaiškinime, o tai kartu neatitinka V. Ž. paaiškinimų.
5. Taip pat pareiškėjui kelia abejonių, ar išties, V. Ž. nurodytas liudytojas buvo V. B., nes pastarojo paaiškinimai nesutampa su V. Ž. ir M. J. paaiškinimais.
6. Skunde nurodoma, kad policijos komisariate V. Ž. teigė, jog posūkio vietoje jie važiavo vienas paskui kitą – V. Ž. priekyje, o V. B. iš paskos. Tačiau, pasak pareiškėjo, V. B. savo paaiškinime nurodo, kad po susidūrimo, jis iš inercijos nuvažiavo apie 7-10 metrų. Taigi pareiškėjui kyla klausimas, kaip V. B. galėjo iš inercijos nuvažiuoti tokį atstumą, jeigu priekyje jo įvyko susidūrimas ir, kaip nurodo V. B. su V. Ž., jeigu jie važiavo ramiai, pasišnekučiuodami.
7. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad V. Ž. parodymai, užfiksuoti policijos pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime, jog jokio eismo įvykio nesukėlė ir į nieką neatsitrenkė, melagingi. Paklausus, ar pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė neigiamai. Tačiau patikrinus alkoholio matuokliu, V. Ž. buvo nustatytas 0,68 promilių girtumas, o pristačius į Lietuvos metrologijos inspekciją, jam nustatytas 0,78 promilių girtumas.
Atsiliepimas
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi nutarime yra motyvuotai išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Nutarimas yra išsamus, motyvuotas ir priimtas teisėtai bei teisingai.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
9. Pareiškėjas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su M. J. važiavo nuo Kęstučio g. į Verkius. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, tačiau greitis nebuvo didelis. Jo dviratis plentinis, kuris važiuojant reaguoja į nelygumus. Tuo metu važiavo plytelėmis su guzeliais, kurie nemaišo važiuoti, o per vidurį esančiomis tiesiomis plytelėmis blogiau važiuoti, nes gali sumėtyti. Pagal pažymėtą vietą nuotraukoje, jis važiavo lygiomis plytelėmis. Tuo metu iš toliau pamatė, kad važiuoja du dviratininkai, kurie važiavo vienas šalia kito, V. B. buvo dešinėje, o V. Ž. kairėje. Atrodo, kad jų visų dviratininkų greitis buvo panašus. V. Ž. su V. B. šnekėjosi, išlindo ir greičiausiai jo (t. y. E. M.) nematė. V. Ž. važiuojant tiesiai, V. B. buvo nepalikęs vietos pastarajam ir važiavo labiau iš kairės pusės, žiūrint iš E. M. padėties. Paskui pasimetęs V. Ž. išvis pasuko į kairę pusę, staigiai užsuko vairą į Nerį. V. Ž. dviratis nebuvo jam (t. y. E. M.) skersai kelio, stovėjo įstrižiau. Pasak pareiškėjo, jis nespėjo sustabdyti, nebuvo laiko nusukinėti, tačiau ir nesistengė išvengti susidūrimo, nes V. Ž. užkirto kelią. Jeigu dar būtų sukęs vairą, tai būtų nulėkęs į Nerį. Po įvykio kalbėjo su V. Ž., tačiau pastarasis nieko nesakė, įvykio vietoje V. Ž. buvo labai trumpai, V. B. ilgiau, kuris pasišalino tada, kai skambino 112. Sakė ir šaukė V. Ž., kad susižalojo. M. J. atvažiavęs per 3 sekundes pasakė, kad kvies policiją, bet V. Ž. nereagavo. E. M. teigimu, tokie dviračiai yra trapūs, jiems užtenka nedidelės jėgos, kad lūžtų, nes yra klijuotas popierius, karbonas, kuris bijo tiesioginio smūgio.
10. Suinteresuotas asmuo V. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad su V. B. važiavo šalia vienas kito krantine nuo Žirmūnų pusės. V. B. važiavo jam (t. y. V. Ž.) iš dešinės, t. y. toliau nuo upės. Prie upės niekas nevažiuoja, visi spaudžiasi arčiau karšto, nes bijo nuvažiuoti į upę. Ir pats, ypač dar ant posūkio, važiavo saugiu atstumu nuo vandens, kažkur per vidurį. Išvažiavus iš po tilto yra vingis – reikia sukti į dešinę ir į kairę. Pasak V. Ž., V. B. praleido jį į priekį (susidūrimo metu V. B. važiavo 2-3 m atstumu iš paskos), tad paėmęs posūkį, išvažiavus iš jo ir tiesiai į jį kitas asmuo su dviračiu įvažiavo. Pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo ir atsitrenkė į priekinį dviračio ratą, šakes. V. Ž. teigimu, dviračių greitis buvo sąlyginis, bet pas E. M. su draugu buvo plentiniai dviračiai, su kuriais niekas paupiu nevažinėja, jais važiuoja plentu ir greitai. O pas juos krosiniai – skirti važinėtis. Toje vietoje nėra jokio kelio žymėjimo, kaip nori, taip važiuoji. Yra tik viena sąlyga – važiuoti saugiai. Be to, susidūrimas buvo daug arčiau nei pavaizduota schemoje, prie vingio pusės. Teismui parodžius eismo įvykio vietos schemą (b. l. 13), V. Ž. parodė, kad galbūt ten kažkur ir buvo susidūrimas, kaip pavaizduota, šiuo metu sunku pasakyti. Po įvykio galbūt ir pasakė kažką piktai E. M., tačiau E. M. tik tylėjo ir nieko neatsakė. Atvažiavęs E. M. draugas net nematęs kaip susidūrė pradėjo rėkauti, kad dviratis brangus, kviečia policiją. Pasak V. Ž., įvykio vietoje pabuvęs apie 10-20 sekundžių susitvarkė dviratį, pasakė, kad jeigu nori tegu kviečia policiją ir išvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Liudytojas V. B. apklausiamas teisme parodė, kad važiavo su V. Ž. krantine pasišnekučiuodami, greitai nevažiavo. Dažniausiai važiuoja lygiagrečiai, vienas šalia kito, pasikeisdami. Kadangi krantinė daro vingį iš po tilto į dešinę, prieš incidentą V. Ž. pavažiavo į priekį, o jis važiavo iš paskos 1-1,5 metrų atstumu. Ten posūkis ir matomumas blogas, todėl važiuoja atsargiai, nes žmogus gali išnirti. Toje vietoje sukosi krantinė ir jis net nespėjo sureaguoti, iš kur atlėkęs dviratis trenkėsi, smūgio didelio nebuvo. Pasak liudytojo, toje vietoje kur sukasi krantinė, išvažiuojant iš po tilto, atlėkęs E. M. tiesiai nepasuko dešiniau, galbūt nepastebėjo jų išvažiuojant iš po tilto, nes ten yra posūkis. Liudytojo teigimu, V. Ž. jam liko iš kairės, o jis pats po susidūrimo pravažiavo ir apvažiavo ta puse, kur nėra vandens, galbūt per 30 cm nuo jų. Sunku įvardinti, koks buvo atstumas. Atrodo, kad E. M. nepasuko dešiniau, nors buvo vietos. Susidūrimas galėjo būti 2-2,5 metrų atstumu nuo vandens pusės. Juk po susidūrimo jam (t. y. V. B.) užteko vietos pravažiuoti. Atrodo, kad susidūrimas buvo prieš pat posūkį, byloje esančioje schemoje (b. l. 13) ne visai tinkamai pažymėta susidūrimo vieta. Pats incidentas faktiškai įvyko beveik posūkyje, galbūt net prieš posūkį. E. M. turėjo važiuoti dešiniau, bet nepasuko, jis su V. Ž. važiavo dešiniau.
12. Liudytojas M. J. apklausiamas teisme parodė, kad važiavo apie 20 km/h greičiu link Verkių parko, turėjo greitį rodantį aparatą. Su E. M. visada važiuoja vienas paskui kitą, dešine puse. Tą kartą E. M. važiavo pirmas, o jis maždaug už jo 10 metrų atstumu, labai greitai nevažiavo. Iš priekio atvažiuojantis V. Ž. irgi labai greitai nevažiavo, vėliau po įvykio sekdamas V. Ž. pastebėjo greitį – buvo apie 18 km/h. Tai yra pakankamas greitis, kai galima sureaguoti ir padaryti kažkokį manevrą. Takas po Žaliuoju tiltu Neries krantinėje nėra toks tiesus, ten turi pasukti į dešinę, į kairę ir vėl nuvažiuoti. Privažiavus po Žaliojo tilto apačia, būtent iš to užsukimo ir išniro du žmonės. Takas yra apie 6 m pločio, V. Ž. su V. B. buvo tolygiai išsidėstę ir užėmę visą taką: apytiksliai apie 2 m nuo krašto dviratis, tada 2 m tarpas, tada dviratis ir už 2 m upė. Liudytojo teigimu, iš karto juos pamatė nelabai užtikrintai važiuojančius taku su kalnų dviračiais. Kiek įvertino situaciją, E. M. turėjo du variantus: važiuoti į upę arba važiuoti per vidurį, nes tarp jų buvo didelis tarpas ir įmanoma pravažiuoti. Liudytojo vertinimu, E. M. priėmė sprendimą pravažiuoti per vidurį. Kadangi V. Ž. nėra geras dviračių „asas“ ir tuo metu, kai E. M. pasuko ir norėjo pravažiuoti tarpu, V. Ž. irgi pasidavė į tą tarpą, t. y. suko tolyn nuo upės. Smūgis buvo toks, kad kai susiduri, krenti per vairą ir darai salto. Tokiais atvejis būna, kad raktikaulis lūžta arba smegenų sukrėtimas. Išsigandęs sakė, kad jie nemoka važiuoti, „klebezavoja“ per visą kelią, nepalieka vietos ir kvies policiją, nes dviratis naujas, brangus, virš 2 000 Eur kainuoja, padaryta materialinė žala ir V. Ž. turės atsakyti. Pasak M. J., gal ir pakeltu balsu pasibarė, bet kultūringai ir kai antrą kartą pasakė, kad kvies policiją, yra padaryta materialinė žala, matė, kad V. Ž. buvo šoke, išsigandęs atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. E. M. palikęs su V. Ž. draugu nuvažiavo iš paskos V. Ž.. Važiuojant paskui su V. Ž. daug kalbėjosi, jis ramiai važiavo, nes jo dviratis irgi buvo pažeistas. Per Žvėryną aplink važinėjo, sutiko V. Ž. draugą. Paskambinus E. M., pastarasis pasakė, kad jis kaip ir nieko, sakė paskambino pats policijai, bet paprašė ir jo dar paskambinti.
13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. (V. S.) 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.48 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės. Nustatyta, kad tuo metu, Upės-Kalvarijų g. sankryžoje, važiuodamas dviračiu V. Ž., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,68 promilės girtumas, dviračių taku susidūrė su priešpriešais, tuo pačiu dviračių taku, važiuojančiu dviratininku E. M.. Eismo įvykio metu nukentėjo E. M., kuriam ligoninėje buvo nustatytas dešinio riešo sumušimas (b. l. 9).
14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.49 val. buvo gautas pranešimas, kad po Žaliuoju tiltu, papėdėje susidūrė du dviratininkai, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, jį su dviračiu nusivijo nukentėjusiojo draugas M. J.. Atvykus minėtu adresu, pasitikęs pranešėjas E. M. paaiškino, kad su savo draugu važiavo dviračiais šaligatviu link Žaliojo tilto, palei Neries upę. E. M. pirmas, draugas antras, vienas paskui kitą. Neprivažiavus iki Žaliojo tilto, priešais važiavo du dviratininkai, vienas šalia kito ir vingyje, kairiuoju kraštu važiavęs dviratininkas atsitrenkė į E. M. dviratį. Po susidūrimo E. M. nukrito ir susižalojo. Kai E. M. pasakė, kad reikia kviesti policiją, dviratininkas, atsitrenkęs į E. M., pasišalino kartu su savo draugu. M. J. pradėjo važiuoti paskui, paskambino į policiją ir pranešinėjo apie pasišalinusių dviratininkų buvimo vietą. Kadangi E. M. skundėsi riešo skausmais, jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes, per radijo ryšį gavo pranešimą, kad eismo įvykyje dalyvavęs dviratininkas yra sustabdytas Gedimino pr.-A. Goštauto sankryžoje. Nuvykus, M. J. įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai, kaip ir E. M.. Kaip paaiškėjo, tai V. Ž., kuris paaiškino, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir į nieką neatsitrenkė, taip pat pridūrė, kad kartu su juo kitu dviračiu važiavo jo draugas V. B., tačiau ten, kur buvo V. Ž., V. B. nebuvo. Iš V. Ž. burnos sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad nevartojo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, pastarasis sutiko ir jam nustatytas 0,68 promilių girtumas, jis pristatytas į RPLC kraujo tyrimui paimti ir vėliau pristatytas į Kelių policijos valdybą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 10).
15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiojo patrulio J. C. (J. C.) 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15.05 val. gavo pranešimą, jog Upės g., link Vingio parko šalinasi dviratininkas, kuris prieš tai sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus. Atvykus į Goštauto g., šalia Žvėryno tilto, apie 15.20 val. buvo sulaikytas dviratininkas V. Ž. (b. l. 11).
16. Iš 2019 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, pažymėta numatoma susidūrimo vieta, nurodomi atstumai. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodomi apgadinimai: V. Ž. dviračio „Merida“ apgadinta priekinio rato šakė, E. M. dviračio „Fujialtamira“ – priekinis ratas, priekinio rato šakė, priekinio rato stabdžių mechanizmas (b. l. 13-14).
Šalies argumentai
17. M. J. elektroniniame laiške nurodo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.30 val. su E. M. važiavo dviračiais nuo Vingio parko link Verkių, Neries upės krantine. Kadangi buvo nemažai žmonių, važiavo dešine krantinės puse, arčiau Neries upės vagos vorele vienas paskui kitą, E. M. važiavo pirmas, o jis per maždaug 5 metrus nuo jo. Ties Žaliojo tilto posūkiu, prieš juos išlindo 2 vyresnio amžiaus vyrai, kurie važiavo ne vorele, o užėmę visą krantinės taką mynė dviračius vienas šalia kito. Vienas iš dviratininkų mynė tiesiai prieš juos, kairiąja puse. Pastebėjo, kad vyrai vairuoja priemones ne visai užtikrintai. E. M. išvydęs prieš eismą kairiąja puse važiavęs dviratininkas, vietoje to, kad būtų sukęs link kolegos ir važiavęs glausčiau, pasuko dar kairiau. Taip E. M. nepaliko vietos pravažiuoti nei savo dešine puse, nei per tarpą tarp greta važiuojančių dviratininkų, todėl E. M. turėjo tik 2 galimybes: susidurti arba įlėkti į upę. E. M. atsitrenkė į priešais išnirusį dviratininką, vertėsi per vairą. Lūžo jo dviračio šakė, o E. M. buvo susiėmęs už peties ir riešo. Turtinė žala ir žala sveikatai buvo akivaizdi, todėl pasakė, kad reikia kviesti policiją ir greitąją. Tai išgirdęs su E. M. susidūręs dviratininkas atsisėdo ant dviračio ir pasišalino iš įvykio vietos. Nieko nelaukdamas, jis sėdo ant dviračio ir prisivijo kaltininką. Jo kolega iš pradžių liko su E. M.. Privažiavęs prie kaltininko bandė jį įkalbėti grįžti į įvykio vietą, suteikti pagalbą nukentėjusiajam ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes su policija. Kaltininkas atsakė, kad čia joks ne įvykis, nes susidūrė ne automobiliai, o tik dviratininkai. Motyvuojant, kad nukentėjusysis gali būti sužeistas ir jam reikia pagalbos, vyras atsakė, kad jis jo draugas ir tai jis turi sugrįžti bei pasirūpinti draugu. Paskambinus E. M., pastarasis pasakė, kad skauda ranką ir petį, iškvietė policiją. Kaltininkas ir toliau mynė, suko ratą pro Žvėryną, pakeliui sutiko jo kolegą, kuris nuvažiavo savo keliais. T. S. tiltu greitai atvyko policija ir sustabdė kaltininką (b. l. 16).
18. V. B. elektroniniame laiške nurodo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. važiuojant dviračiu Neries pakrante susitiko pažįstamą V. Ž. ir kartu nuvažiavo Neries krantine. Pravažiuojant Žaliąjį tiltą, iš priekio atlėkęs dviratininkas rėžėsi į V. Ž. dviratį. Mano, kad jo greitis buvo didelis, dviratis sportinis ir jis ko gero nepastebėjo jų. V. Ž. važiavo iš dešinės nuo jo (t. y. V. B.) ir tuo metu pagal esamą taką išsukinėjo į dešinę. Tuo tarpu iš priekio atlėkęs dviratininkas turėjo laikytis irgi dešiniau. Mano, kad jis nepastebėjo arba dėl greičio nesugebėjo apsilenkti per dešinę. Iš inercijos jis nuvažiavo dar kokius 7-10 metrų ir sustojo. Atsigręžęs pamatė, kad įsirėžęs dviratininkas priklaupęs ant vienos kojos, o V. Ž. kažką su juo kalba. Tuo metu iš paskos atlėkė dar vienas asmuo su sportiniu dviračiu ir užsipuolė V. Ž., kalbėjo pakeltu balsu, kaltino V. Ž.. Tuo metu jis stebėjo situaciją ir pamatė, kaip V. Ž. sėdęs ant dviračio nuvažiavo. Jam iš paskos nuvažiavo ir antrasis dviratininkas. Paklausus pirmojo dviratininko ar viskas gerai, šis atsakė, kad gerai, tik gal ranką susitrenkė. Iš jo pusės nebuvo jokių priekaištų ar pageidavimų, o jis toliau nuvažiavo namo (b. l. 17).
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad pagal medicininius dokumentus E. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).
Šalies argumentai
20. E. M. elektroniniame laiške nurodo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.30 val. su M. J. važiavo vorele vienas paskui kitą nuo Žvėryno link Verkių, Neries krantine prie Upės gatvės, laikydamiesi važiavimo krypties dešinės pusės. Jis važiavo pirmas, o M. J. paskui. Ties Žaliuoju tiltu pastebėjo priešais atvažiuojančius du dviratininkus, kurie važiavo greta vienas kito. Jie pravažiavo posūkį ir vienas dviratininkas, apsirengęs juodai, išvažiavęs iš posūkio, staiga pasuko vairą link Neries į kairę ir tokiu būdu išvažiavo priešais jį (t. y. E. M.), užkirsdamas kelią. Kadangi minėtas dviratininkas manevrą atliko staigiai, jis nespėjo nei sustabdyti dviračio, nei pasukti vairo, kad išvengtų susidūrimo. Nuo susidūrimo lūžo jo dviračio priekinė šakė, dėl to jis nukrito. Susidūrimo metu susimušė veidą ir abi rankas. Atsikėlęs nuo žemės paklausė avariją sukėlusio dviratininko, kodėl taip pasielgė išvažiuodamas priešais, bet jis nieko neatsakė. Pasakius, kad kvies policiją, sukėlęs avariją asmuo sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, nors jis ir M. J. aiškiai prašė kaltininko sustoti. Pažiūrėję, ar jam nereikia medicininės pagalbos, nutarė, kad M. J. važiuoja vytis avariją sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio dviratininko, o jis skambino policijai. Kartu su kaltininku važiavęs dviratininkas sustojo, bet kol skambino į policiją irgi pasišalino. Atvažiavo policija, greitoji, kuri nuvežė į ligoninę (b. l. 20).
21. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 15.43 val. V. Ž. buvo nustatytas 0,78 promilės girtumas (b. l. 24).
22. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7557/2019(01) matyti, kad V. Ž. kraujyje, paimtame 2019 m. lapkričio 17 d. 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,88 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
23. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota galimai susidūrimo vieta ties Neries upės krantine, apgadintas E. M. dviratis bei sustabdytas V. Ž., jo dviračio apgadinimai (b. l. 28-37).
24. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad vietovė, esanti Vilniuje, Žvejų g., prie pat Neries upės, yra viešoji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas (b. l. 49).
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo E. M. skundas tenkinamas.
25. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
26. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
27. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje apklausęs tiesiogiai įvykio metu dalyvavusius V. Ž., E. M., M. J. ir V. B. sprendžia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių, nepasisakius dėl visų galimų nusižengimų.
28. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. Vilniuje, ties Upės g. - Kalvarijų g. sankryža esančioje Neries krantinėje susidūrė du dviratininkai V. Ž. ir E. M.. Tokias aplinkybes nurodė visi teismo posėdyje apklausti asmenys, todėl plačiau dėl to nepasisakytina. Sugretinus šią aplinkybę su Institucijos atstovo pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašte nurodyta informacija, kad vietovė, esanti Vilniuje, Žvejų g., prie pat Neries upės, yra viešoji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas (b. l. 49), teismas sprendžia, kad nagrinėjama situacija laikytina eismo įvykiu, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 punktas. Atitinkamai šiuo atveju taikytinos tiek bendro pobūdžio KET normos, tiek specialiosios dviratininkų teises ir pareigas nustatančios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei KET nuostatos.
29. Šiuo atveju Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad atlikus objektyviai galimus veiksmus, nustatyti, kurio iš vairuotojų ir kokie KET pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą nėra galimybės, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kuris iš eismo įvykio dalyvių pažeidė KET reikalavimus, t. y. nevažiavo kuo dešiniau, išvažiavo į priešingą važiavimo kryptį ir susidūrė su atvažiuojančiu dviratininku, kadangi eismo įvykio vieta nefilmuojama.
30. Teismas su tokiais skundžiamo nutarimo argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Esant tokioms įrodymų sąvoką reglamentuojančioms ANK nuostatoms, teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime padaryta nepagrįsta išvada, jog reikšmingų eismo įvykio aplinkybių nėra galimybės nustatyti, nes nėra objektyvių įrodymų (pvz., vaizdo įrašo). Teismas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybės gali būti įrodinėjamos ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais įrodymais, kaip antai, pačių eismo įvykio dalyvių bei su jais kartu buvusių liudytojų parodymais. Toks įrodinėjimo būdas yra sudėtingesnis, kadangi reikalauja atlikti detalų kiekvieno apklausto asmens parodymų vertinimą, juos gretinti su kitų asmenų parodymais, analizuoti pasikeitimo priežastis ir t. t.
32. Nagrinėjamos situacijos kontekste teismas pažymi, kad tiek iš bylos medžiagoje esančių dokumentų (eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), nuotraukos (b. l. 28-31)), tiek iš teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog Neries upės krantinėje, kur ir kilo aptariamas eismo įvykis, nėra kelio žymėjimo, nubrėžiančio nemotorinių transporto priemonių judėjimo ribas krantinės pločio atžvilgiu. Taigi, šią aplinkybę vertinant kartu su savivaldybės pateikta informacija, jog šioje krantinėje nėra draudžiamas nemotorinių transporto eismas, galima spręsti, kad šis eismas leidžiamas visu krantinės pločiu, tačiau turi vykti taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems. Pažymėtina, kad KET 62 punktas nustato, jog dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, kur nustatyta, jog dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Sistemiškai analizuojant šių teisės aktų nuostatas ir vertinant jas nagrinėjamos situacijos kontekste, gretinant su savivaldybės pateikta informacija, jog šioje krantinėje nėra draudžiamas nemotorinių transporto eismas, darytina išvada, kad Neries upės krantinėje dviratininkai gali važiuoti per visą jos plotį, tačiau, kaip ir nurodyta pirmiau paminėtuose teisės aktuose, turi važiuoti kuo arčiau šios krantinės dešiniojo krašto.
33. Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad sprendžiant, kuris iš dviratininkų nesilaikė nurodyto reikalavimo, t. y. nevažiavo arčiau dešiniojo krantinės krašto ir nustatant tokio pažeidimo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. eismo įvykiu ir padaryta žala, svarbu nustatyti dviratininkų susidūrimo vietą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio vietos schemoje nurodyta susidūrimo vieta labai arti krantinės vidurio (b. l. 13). Su tokia susidūrimo vieta, teismo posėdyje apklausti asmenys sutiko iš dalies, kiekvienas ją nežymiai koreguodamas. Nepaisant to, iš esmės visi jie byloje esančiose nuotraukose (b. l. 29, 31) susidūrimo vietą pažymėjo praktiškai šalia krantinės vidurio. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas M. J. apklausiamas teisme parodė, kad prasilenkiant E. M. priėmė sprendimą pravažiuoti per vidurį tarp priešpriešais atvažiuojančių V. Ž. ir V. B., o tada, kai E. M. pasuko ir norėjo pravažiuoti tarpu, V. Ž. irgi pasidavė į tą tarpą, t. y. suko tolyn nuo upės. Taigi, gretinant tokius M. J. parodymus su iš esmės visų apklaustų asmenų nurodyta aplinkybe, kad susidūrimas įvyko praktiškai krantinės viduryje, galima daryti išvadą, kad abu dviratininkai galimai nesilaikė KET 62 punkte ir Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo – važiuoti kuo arčiau tako (šiuo atveju krantinės) dešiniojo krašto. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad liudytojas M. J. apklausiamas teisme parodė, jog jie su E. M. važiavo apie 20 km/h greičiu. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktu – dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. KET XV skyrius reglamentuoja važiavimo greitį. Šiame KET skyriuje esančiame 127 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismas sprendžia, kad šios teisės normos reikalavimai taikomi ne tik motorines transporto priemones vairuojantiems vairuotojams, bet ir dviratininkams, kadangi šiame punkte neišskirtos konkrečios transporto priemonės rūšys. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, Institucijos pareigūnai, spręsdami administracinės atsakomybės klausimą ir nustatydami teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, turėjo įvertinti ir tai, ar E. M., pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgė į visas būtinas pirmiau paminėtas sąlygas, tačiau to taip pat nepadarė.
34. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir padarinių (eismo įvykio bei žalos) atsiradimo. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nustačius, jog abu vairuotojai pažeidė eismo saugumo taisykles ir šie abu pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (abipusė kaltė), kiekvienas iš jų atsako atsižvelgiant į padarinius, kuriuos sukėlė kitam žmogui.
35. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, Institucijos pareigūnas, atlikdamas pirmiau paminėtų įrodymų vertinimą, turi atlikti ne formalų, o išsamų ir patikimą surinktų įrodymų vertinimą ir priimti išsamia įrodymų analize priimtą sprendimą. Vis tik pastebėtina, kad šiuo atveju priimant sprendimą turėtų būti laikomasi non reformato in peius principo reikalavimų.
36. Kartu pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų bei teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad pirminio pranešimo metu gauta informacija, jog vienas iš dalyvių (V. Ž.) šalinasi iš eismo įvykio vietos. Jau pirmiau nustačius, kad situacija pripažintina eismo įvykiu, V. Ž. suvokė, jog kilo eismo vykis, jis iš eismo įvykio vietos išvyko, todėl Institucijos pareigūnas privalėjo teisiškai įvertinti tokį V. Ž. elgesį, tačiau to nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KET 219 punkte nustatytos pareigos, su eismo įvykiu susijusiam vairuotojui, o ANK 426 straipsnis nustato atsakomybę asmenims, kurie pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. AV2-6454, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.