- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-182-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00168-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkintas E. M. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bylą grąžinant atlikti administracinio nusižengimo tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo registruotas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidūrė du dviratininkai ir vienas iš dalyvių šalinosi iš eismo įvykio vietos.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G.–G. (toliau – vyresnioji specialistė) 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendimas motyvuotas tuo, kad atlikus objektyviai galimus veiksmus administraciniam nusižengimui ištirti, nustatyti kurio asmens ir kokie Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra galimybės. Nesant eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Šalies argumentai
3. 2020 m. sausio 6 d. skundu E. M. vyresniosios specialistės nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu buvo prašoma panaikinti nutarimą, nes administracinio nusižengimo byla nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, visapusiškai neištyrus visų svarbių aplinkybių.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi tenkintas E. M. skundas ir panaikintas vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartimi nutarta administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad skundžiamas vyresniosios specialistės nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių ir nepasisakius dėl visų galimų nusižengimų. Eismo įvykio aplinkybės gali būti įrodinėjamos ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais įrodymais, t. y. ir pačių eismo įvykio dalyvių bei su jais kartu buvusių liudytojų parodymais.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundu taip pat prašoma apeliantui priteisti advokato paslaugų, surašant apeliacinį skundą, apmokėjimo išlaidas.
6. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to joms pritaikė netinkamą teisinį kvalifikavimą. Eismo įvykio vieta gali būti kelias, vieša arba privati teritorija, kurios nepriskiriamos keliui. Tai reiškia, kad eismo įvykis gali kilti skirtingą teisinį statusą, eismo reguliavimo aspektu, turinčiose vietose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas kelio sąvokos apibrėžimo nenurodo, nes kelio, kaip specialaus teisinio reguliavimo teritorija, reglamentuojama Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) upės krantinėje. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 29 d. raštą, vietovė prie pat (duomenys neskelbtini) upės yra viešoji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas. Teisinis reglamentavimas ir savivaldybės informacija patvirtina, kad krantinės statinys tikrai nėra kelias ar jo sudedamoji dalis, kaip tą reglamentuoja įstatymai ir KET.
7. Skunde pabrėžiama, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog krantinės teritorija nebuvo pažymėta specialiaisiais ženklais ar paviršiaus ženklinimu, kad ji visa ar jos dalis yra specialusis kelio elementas – dviračių takas. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) krantinėje galimiems eismo įvykiams tirti ir kvalifikuoti negali būti taikomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymai bei KET. Nesant teisinio pagrindo upės krantinę laikyti keliu ir tai teritorijai nesant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymų bei KET jurisdikcijoje, aptariamam dviračių susidūrimui negali būti taikomos ir ANK nuostatos, paminėtos skundžiamoje nutartyje. Šios bylos atveju negali būti taikoma įstatymo analogija, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymai bei KET yra specialūs teisės aktai, skirti saugaus eismo užtikrinimui būtent keliuose, o ne apskritai bet kurioje vietoje. Asmuo, kuris mano, kad jam padaryta žala dėl kito asmens kaltės, gali kreiptis civiline tvarka į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas jo pagrindą ir dalyką.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. M. prašo apelianto skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą; taip pat priteisti advokato paslaugų, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidas.
9. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pateiktas vertinimas dėl KET reikalavimų netaikymo ginčo atveju yra teisiškai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde pateiktas pažodinis aiškinimas ir kontekstinis teisės aktų citavimas neturi jokio pagrindo, yra neprotingas ir neteisingas. Nepagrįsta teigti, kad dviračių vairuotojams netaikomos KET normos ir reikalavimai ar reglamentavimas taikytinas tik keliuose įvykstantiems eismo įvykiams. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktui, KET 62 punkto normoms, apibrėžiančioms, kas yra eismo įvykis, kur jis gali įvykti bei tiesiogiai tam tikrų eismo dalyvių (dviračių vairuotojų) teises ir pareigas apibrėžiančioms teisės normoms. Pažodinis apeliaciniame skunde pateiktas teisės normų apie „kelią, kelius“ citavimas neturi pagrindo ir yra kontekstinis, nes teisės normoms tiesiogiai numatant eismo įvykių galimybę ne tik keliuose, t. y. nebaigtinį eismo įvykių sąrašą, teisinę reikšmę įgyja būtent eismo sąvoka ir jam keliami reikalavimai.
10. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas neneigia, jog dviračių eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) upės krantinėje, kuri pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 29 d. raštą yra vieša erdvė, kurioje leidžiamas (gali vykti) nemotorinio transporto eismas. Minėta krantinė yra tinkamai įrengta ir būdama 4–6 metrų pločio yra tinkama nemotoriniam eismui. Pripažįstant faktą, kad dviračių eismas krantinėje vyko ir vyksta, nes ši tam tinkama ir tą leidžia savivaldybė, neigti reikalavimus eismo dalyviams (dviratininkams) nėra jokio pagrindo.
11. Atsiliepime nurodoma, kad pati kelio sąvoka pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą nėra baigtinė. Keliu bendrine prasme galima laikyti eismui tinkamą vietą. (duomenys neskelbtini) upės krantinė tokia ir yra – statinys, tinkamas nemotoriniam eismui. Apeliaciniame skunde pateiktas vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) upės krantinė negali būti laikoma keliu, neturi pagrindo. Apelianto vadovavimasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu apeliacinio skundo išvadų nepatvirtina, pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo niekaip nepaneigia.
12. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliantas, būdamas neblaivus, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ši aplinkybė tiriant eismo įvykio aplinkybes ir darant išvadas, taip pat turi būti įvertinta. Kita vertus, negalima sutikti su nutartyje nurodomais teiginiais, kad susidūrimas įvyko dėl abipusės dviratininkų kaltės. Jeigu apeliantas su V. B. būtų važiavę pagal KET reikalavimus laikydamiesi dešinės pusės, t. y. vienas paskui kitą dešine krantinės puse, susidūrimas nebūtų įvykęs. Eismo įvykio priežastis yra akivaizdžiai dėl apelianto (ir V. B.) veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
13. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 591 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Vienas iš šiame straipsnyje numatytų pagrindų – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
14. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad dviratininkų susidūrimas (duomenys neskelbtini) upės krantinėje įvyko ne kelyje, todėl šioje nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomos KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymai, taip pat ANK nuostatos, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai interpretuodamas teisės aktus, dviratininkų susidūrimą (duomenys neskelbtini) upės krantinėje įvertino kaip eismo įvykį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apylinkės teismo išvados dėl dviratininkų susidūrimo traktavimo kaip eismo įvykio.
15. Iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža esančioje (duomenys neskelbtini) krantinėje susidūrė du dviratininkai, t. y. apeliantas V. Ž. ir E. M.. Pastarasis susidūrimo metu nukentėjo ir buvo apgadintas jo dviratis. Susidūrimo fakto apeliantas neneigia.
16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio straipsnio 12 punkte nurodoma, kad dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Iš šių teisės normų analizės akivaizdu, kad dviratis yra prilyginamas transporto priemonei ir su juo galima padaryti eismo įvykį, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Taip pat nustatyta, kad susidūrimo metu kilo minėto įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyti padariniai – buvo sužeistas E. M. ir sugadinta jo transporto priemonė – dviratis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento eismo organizavimo skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) esanti krantinė prie (duomenys neskelbtini) upės yra „<...> viešoji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas“ (b. l. 49). Teismo vertinimu, analizuojamo įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) upės krantinė, iš esmės atitinka eismo įvykio vietos apibrėžimą, kaip tai nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad šioje teritorijoje leidžiamam nemotorinių transporto priemonių eismui galioja teisės aktai, reglamentuojantys transporto eismo saugumą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra įvykęs eismo įvykis, dėl ko turi būti taikomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei KET nuostatos.
17. Tiek apeliantas, tiek atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs E. M. teismo prašo jiems priteisti turėtas procesines išlaidas, susijusias su advokatų suteiktomis paslaugomis. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Jame nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nei apeliantas V. Ž., nei E. M. nėra patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. ir E. M. prašymai dėl procesinių išlaidų atlyginimo paliekami nenagrinėti. Išaiškintina, kad toks sprendimas neatima iš jų teisės prašyti atlyginti turėtas procesines išlaidas byloje vėlesnėje stadijoje, jeigu atlikus papildomus tyrimo veiksmus, būtų nustatyta, kad padarytas administracinis nusižengimas, taip pat jį padaręs asmuo.
18. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta šioje nutartyje, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju įvyko eismo įvykis, o administracinių nusižengimų teisena yra galima. Kadangi apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.