- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- AN2-1-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02234-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistui Vladui Miliui
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 18 d. gauta administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2569-978/2020, kurioje V. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-61529-2020 (ROIK: 20120715410, toliau – protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. 14.44 val., vairuodamas dviratį, važiuodamas Vilniuje, Upės-Kalvarijų gatvės pakrante, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su priešprieša atvažiavusiu dviratininku. Eismo įvykio metu nukentėjo dviračio vairuotojas E. M., kuriam nustatytas nežymus kūno sužalojimo mastas bei apgadintas dviratis. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, nepranešęs policijai. Įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Protokole nurodoma, kad tuo padaryti Kelių eismo taisyklių 119, 219 punktų pažeidimai bei ANK 428 straipsnio 5 dalies, 426 straipsnio 2 dalies administraciniai nusižengimai.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 nutartimi administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Teismas konstatavo, jog policija administracinio nusižengimo protokolą V. Ž. surašė nesilaikant ANK 609 str. reikalavimų. Asmens veika kvalifikuota pagal ANK 428 str. 5 d., 426 str. 2 d., tačiau nekonkretizuoti visi būtinieji veikos, numatytos ANK 428 str. 5 d., požymiai, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokole formuluojant kaltinimą V. Ž. nėra nurodyta, kokių konkrečių kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų buvo nesilaikyta. Šias aplinkybes buvo būtina nurodyti, nors ANK 428 str. 5 d. yra specialioji dalis, tačiau jos bendrieji požymiai įvardyti ANK 428 str. 1 d., o specialieji ANK 428 str. 5 d. Susiję su dviračiais vairuojančiais asmenimis, ANK 428 str. 5 d. kontekste, galėtų būti tik kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Administracinio nusižengimo protokole apsiribota teiginiu, kad V. Ž. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su priešprieša atvažiavusiu dviratininku, tačiau nepasisakyta dėl to, kokie kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai buvo pažeisti. Šiuos trūkumus teismas pripažino esminiais, užkertančiais kelią tolesniam bylos nagrinėjimui.
II. Atskirojo skundo, atsiliepimų argumentai ir prašymai
3. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 nutartimi, Institucija pateikė atskirąjį skundą (klaidingai įvardintas apeliaciniu skundu), kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti. Institucija, vadovaudamasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-58-222/2019), pažymi, kad ANK 428 str. 1 d. nustato dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais administracinę atsakomybę už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą. Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad su dviračiais vairuojančiais asmenimis ANK 428 str. 1, 5 d. kontekste galėtų būti susijęs tik kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymas, kiti ANK 428 str. 1 d. išvardyti pažeidimai, Institucija atkreipia dėmesį, kad ANK 428 str. 5 d. dispozicijoje įstatymų leidėjas yra apibrėžęs Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl kurių administracinėn atsakomybėn yra traukiami ANK 428 str. 1 d. nurodyti asmenys. Dėl to, vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai aiškino materialiąją teisės normą. Administracinio nusižengimo protokole kaltinimai V. Ž. pateikti tinkamai. Byloje nustatyta, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos V. Ž. padarė nukentėjusiajam žalą viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl kaltinimas dėl ANK 426 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo taip pat pateiktas tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo kliūčių pradėti nagrinėti V. Ž. administracinio nusižengimo bylą.
Atsiliepimas
4. Pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Ž. atstovas advokatas V. O. prašo atskirąjį skundą atmesti, mano, jog apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Atstovas pažymi, kad protokole nurodoma, jog byloje nagrinėjamas dviratininkų susidūrimas laikytinas eismo įvykiu. Kad tai eismo įvykis – neginčytina. Ginčas yra tame, ar bent kokiam eismui ir eismo įvykiui taikytinos Kelių eismo taisyklės. Atstovas, vertindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, apibrėžiančias Eismo įvykį, Eismo tvarką, „ kelio“ sąvoką teigia, jog savivaldybės informacija patvirtina, kad Neries upės krantinės statinys, kuriame įvyko dviračių susidūrimas, nėra kelias ar jo sudedamoji dalis, kaip tą reglamentuoja Kelių ir Saugaus eismo įstatymai bei Kelių eismo taisyklės (KET). Vertina, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog krantinės teritorija nebuvo pažymėta specialiaisiais ženklais ar paviršiaus ženklinimu, kad ji visa ar jos dalis yra specialusis kelio elementas – dviračių takas. Pažymi, kad Saugaus eismo įstatymo 2 str. nustato, kad „ Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu, o Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.“. Akcentuoja ir tai, kad KET 2 punkte tiesiogiai nurodoma, jog jos yra Saugaus eismo įstatymo poįstatyminis aktas, dviračiams skirtų takų ar juostų keliuose teisinis reglamentavimas yra identiškas, kaip ir aptartuose įstatymuose. Tai reiškia, kad Neries krantinė neturėjo dviračių tako ar juostos teisinio statuso, kaip kelio elemento, todėl teigia, kad eismui joje reguliuoti negalėjo būti taikomos KET, o galimiems eismo įvykiams tirti ir kvalifikuoti negali būti taikomos Saugaus eismo ir Kelių įstatymai bei KET. Pasak atstovo, šiuo atveju byloje nagrinėjamam dviratininkų susidūrimui negali būti taikomos viešosios teisės normos, reglamentuojančios eismo organizavimą keliuose bei nustatančios administracinę atsakomybę už jų pažeidimą, o asmuo, kuris laiko, kad jam padaryta žala eismo įvykio metu dėl kito asmens kaltės, gali kreiptis bendrąja civiline tvarka į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas jo pagrindą ir dalyką.
5. Pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. M. nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. vairuodamas dviratį ir su juo susidūręs, šiam (E. M.) nesuteikė jokios pagalbos ir nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos būdamas neblaivus, dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriems tiriant įvykio aplinkybes jis kaltės nepripažino, melavo pareigūnams, jog alkoholio nevartojo, tačiau jam buvo nustatytas 0,68 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje, kuri yra susijusi su ANK 656 straipsnio 2 dalimi (atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės), numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, skundo bei atsiliepimų argumentais daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai grąžino administracinio nusižengimo bylą tyrimą atlikusiai Institucijai.
7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, kuriuos pripažino esminiais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryta esminių pažeidimų, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali ar kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
8. Apygardos teismo vertinimu šiuo gi atveju teismas, nustatęs, kad administracinio nusižengimo protokole nekonkretizuoti visi būtinieji veikos, numatytos ANK 428 str. 5 d., požymiai, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad padarytas administracinis nusižengimas, o formuluojant kaltinimą V. Ž. nėra nurodyta, kokių konkrečių kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų buvo nesilaikyta, nepagrįstai juos pripažino esminiais ir kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo turinio, jame aprašytos V. Ž. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, kilusius padarinius, pagal kurias šie administraciniai nusižengimai buvo kvalifikuoti, turinį. Administracinių nusižengimų aprašymas (t.y. nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės) yra pakankamai konkretus ir aiškus, o galimų administracinių nusižengimų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta tyrimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apylinkės teismo nurodyti trūkumai nėra esminiai. Dėl šios aplinkybės aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Iš šio reguliavimo darytina išvada, kad nagrinėjantis bylą teismas, manydamas, kad administracinis nusižengimas yra įrodytas, tačiau per klaidą administracinio nusižengimo protokole yra įrašytas klaidingas KET punktas, tokią klaidą turi ištaisyti pats, apie tai pasisakydamas teismo baigiamajame akte. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nesivadovavo ANK 635 straipsnio 3 dalyje suteikta teise ir grąžino bylą Institucijai.
9. Pasisakant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo atsiliepime nurodomų argumentų, keliant klausimą dėl teisinio reguliavimo ir taikytinų nuostatų nagrinėjamu atveju (atkreipiant dėmesį, kad ir protokolą surašęs policijos pareigūnas apklausiamas teisme negalėjo užtikrintai patvirtinti, kad dviračių susidūrimas įvyko specialiais kelio ženklais paženklintame dviračių take, eismui kuriame taikomos KET taisyklės) pažymėtina, kad apylinkės teismas yra kompetentingas ir privalo nustatyti, koks teisinis reguliavimas taikytinas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo, įvertinęs ir šioje byloje priimtą neskundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020-04-20 nutartį dėl taikytinų nuostatų šio eismo įvykio metu (pridėtos bylos 83-86 lapai). Šį klausimą teismas gali išspręsti negrąžindamas bylos Institucijai dėl (ne) tinkamo veikos kvalifikavimo.
10. Vertinant kitus atsiliepimuose nurodytus argumentus, susijusius su asmens kalte ir duomenų (ne) pakankamumu kaltei grįsti, pažymėtina, kad teismas, tik išnagrinėjęs bylą ir tiesiogiai ištyręs visus byloje esančius duomenis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą, spręs, ar tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ir, ar jų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju spręstinas klausimas tik dėl 2020-10-19 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, kiti atsiliepimų argumentai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.
11. Apibendrinant konstatuotina, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyti administracinio nusižengimo protokole esantys trūkumai be pagrindo buvo pripažinti esminiais ir kliudančiais nagrinėti bylą teisme. Teismo nesutikimas su administracinio nusižengimo protokole nurodytu asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo (-ų) teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas bylą grąžinti Institucijai, o protokole suformuluota pažeidimo esmė yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.