Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. P. palaikė pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais ir papildomai paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, o žemės sklypas buvo jos ir mirusio vyro R. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po vyro mirties praėjus dvejiems metams ji norėjo perrašyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą jaunesniajai dukrai R. P., ir tik tada sužinojo, kad nėra sutvarkyti palikimo dokumentai. Dukra R. P. neprieštarauja, kad nurodytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas būtų perrašyti R. P.. Po vyro mirties minėtą žemės sklypą ji ir toliau prižiūri, nuomoja ūkininkui grūdinių pasėlių sėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja D. P. yra R. P., mirusio 2018 m. birželio 16 d., sutuoktinė. R. P. ir R. P. yra pareiškėjos ir mirusiojo R. P. dukros. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui iki mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei mirusiojo R. P. dukros per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl mirusiam R. P. priklausiusio turto paveldėjimo nesikreipė. Siekdama ir toliau rūpintis likusiu sutuoktiniui priklausiusiu žemės sklypu, kuriuo faktiškai naudojasi, gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusio sutuoktinio turto, priklausiusio jam mirties dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodinėdama, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Teismui patenkinus pareiškimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja neturi ir negali gauti kitu būdu dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

CK 5.50 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po sutuoktinio R. P. mirties pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti likusį mirusio sutuoktinio turtą, priėmė jo palikimą, naudodamasi jos sutuoktiniui priklausančiu žemės sklypu, jį prižiūrėdama ir tvarkydama, mokėdama žemės mokesčius, pagrindžia pareiškėjos paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – mirties liudijimas, santuokos liudijimas, gimimo liudijimai, valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašai, Telšių rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Žarėnų seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir mokėjimo kvitai, R. P. ir R. P. pareiškimai apie palikimo nepriėmimą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusios pareiškėjos paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja po sutuoktinio R. P. mirties visą sutuoktinio paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise palikėjo R. P. turtą. Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teismui pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio R. P. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.