Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-19 · Administracinė byla Nr. eI2-12606-816/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
eI2-12606-816/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12606-816/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09127-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. B.,dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovams advokato padėjėjams U. K. ir A. S.,atsakovo atstovui D. J.,vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. (A. L.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 23S181843, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 13 d. spendimą Nr. 23S183251 uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2028 m. spalio 12 d. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi lėmė ne Migracijos departamento atliktas pareiškėjo gyvenimo aplinkybių vertinimas, o būtent Migracijos departamente gautas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštas. VSD raštas per se (pats savaime) nėra absoliutus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimų dėl išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo priėmimas yra priskirtas būtent Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Migracijos departamentas, konkrečiu atveju gavęs VSD raštą dėl asmens keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, neturėtų automatiškai panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad pareiškėjo praeityje buvę darbo santykiai, nesant kitų pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių rodyti aplinkybių, nėra pagrindas automatiškai panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023). Pareiškėjo pareigos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) nebuvo susijusios su valdžios struktūrų funkcijų vykdymu, be to, darbo santykiai su nurodyta įmone truko trumpai ir tik tuo laikotarpiu, kai valstybėje buvo visai kitokia geopolitinė situacija. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi ir tai, kad tas pats pareiškėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) pareiškėjo darbo Bendrovėje laikotarpiu gamino ir tiekė gaminamus produktus šiai dienai taikiomis ar net nuo Rusijos ir Baltarusijos agresyvių veiksmų nukentėjusiomis laikomomis valstybėms (pvz., Ukrainai). Todėl vien tai, kad pareiškėjas dirbo Bendrovėje, niekaip nereiškia, kad pareiškėjas yra lojalus šiandieninei vykdomai agresyviai (duomenys neskelbtini) politikai. Nurodytos Migracijos departamento aplinkybės dėl Rusijos ir Baltarusijos Respublikos priešiškumo, agresyvios vykdomos užsienio ir vidaus politikos bei šių valstybių grėsmės Lietuvos Respublikai yra neabejotinos ir pareiškėjas jų nekvestionuoja. Tačiau tokia šių valstybių keliama grėsmė neturi būti pagrindu neatsižvelgti į individualias su pareiškėjo asmens gyvenimu susijusias aplinkybes, kuris į Lietuvos Respubliką, būtent, ir persikelia, bėgdamas nuo neteisėtos ir agresyvios (duomenys neskelbtini) valdžios. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo bendrovėje nebuvo slepiama, pareiškėjas šiuos buvusius darbo santykius deklaravo visuose Migracijos departamentui teiktuose dokumentuose.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo aktyvus protestų (duomenys neskelbtini) dalyvis. Pareiškėjas dalyvavo ir pasaulyje žinomuose 2020 m. protestuose prieš neteisėtai išrinktą Baltarusijos Respublikos prezidentą. Pareiškėjas dalyvavo ir kituose protestuose, kurie dabar pagal dabartinio neteisėtai išrinkto Baltarusijos Respublikos prezidento vertinimą laikytini nusikalstamais. Pareiškėjo sutuoktinė Instagram paskyroje yra pasidalinusi nuotrauka, kurioje pažymėtas ir pareiškėjas, iš jų dalyvavimo protestuose. Pažymi, kad neturi galimybių pateikti daugiau įrodymų, kadangi tokių nuotraukų, susirašinėjimo komunikacijos ar kitų įrodymų laikymas yra įrodymai, sudarantys pagrindą pareiškėjui būti suimtam Baltarusijos Respublikoje. Be to, pareiškėjas remia protestuose dalyvaujančius asmenis, priešinasi (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pavyzdžiui, pareiškėjas yra teikęs paramą nuo gaisro nukentėjusiai šeimai, asmenims su negalia ir už Ukrainą kariaujantiems asmenims.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių Migracijos departamentą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais bei visapusiškais duomenimis (faktais) ir taikomas poveikio priemones motyvuoti. Migracijos departamentas nesiėmė veiksmų visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo individualaus atvejo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, UTPĮ 4 straipsniu VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

Pažymi, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Atsakovo vertinimu pareiškėjas pasirinkdamas darbą nuo 2018–2021 m. (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri gamina taikinių aptikimo, ugnies valdymo ir informacijos apdorojimo prietaisus Rusijos ir Baltarusijos karinei technikai, žinojo, kad Bendrovės personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška ir dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, t. y. jis privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Be to, pareiškėjo darbas 3 metus Bendrovėje, kuris baigtas 2021 m., leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Ginčijamame sprendime buvo įvertinos šios aplinkybės, geopolitinė situacija, VSD išvadoje minima kontržvalgybinė informacija, todėl padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų išrašų iš bankų (Priedas Nr. 8 ir Nr. 9), padarytų po Migracijos departamento sprendimo priėmimo, t. y. 2023 m. spalio 12 d. ir 2023 m. spalio 17 d., o skirta parama 2013 m. rugpjūčio 3 d. (Priedas Nr. 7), niekaip nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui.

Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką (pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023, LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023, LVAT 2023 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023) grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (sutuoktinei išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio). Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijas.

Pažymi, kad pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant ginčijama sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi ne tik VSD išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje analogiškose bylose (žr. pvz., LVAT 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-602/2023).

Teigia, kad pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento sprendimų neteisėtais.

VSD vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis įsidarbino Bendrovėje dėl ekonominių priežasčių (didesnio darbo užmokesčio). Tačiau po 2020 m. (duomenys neskelbtini) vykusių protestų jis siekė pakeisti darbovietę. (duomenys neskelbtini) gyvena jo tėvai. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad atsakovas neįvertino visų individualių aplinkybių, nepagrįstai teikė prioritetą VSD išvadai, kuri grindžiama tik viena aplinkybe, t. y. pareiškėjo darbu Bendrovėje. Į Lietuvą pareiškėjas persikėlė ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl politinių priežasčių.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje nebuvo vienintelė priežastis pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau buvo įvertinta VSD surinkta kontražvalgybinė informacija apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbą. Be to, buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ryšiai Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2023 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2028 m. spalio 12 d. , teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 17 d. turėjo nacionalinę vizą. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 30 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4-1 punkto pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 5 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, kuriai Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu išdavė leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu.

VSD 2023 m. liepos 25 d. išvadoje Nr. 18-8212 nustatė, kad pareiškėjas A. L. kelia grėsmę valstybės saugumui. A. L., pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2018–2021 metais dirbo (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri gamina taikinių aptikimo, ugnies valdymo ir informacijos apdorojimo prietaisus Rusijos ir Baltarusijos karinei technikai. VSD vertinimu, A. L., dirbdamas (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taip pat nurodė, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. (duomenys neskelbtini) karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Migracijos departamentas 2023 m. spalio 11 d. sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad, VSD vertinimu, A. L. buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, panaikino A. L. išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas 2023 m. spalio 13 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 23S183251, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2028 m. spalio 12 d. vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas atskiru lydraščiu informavo pareiškėją apie priimtą Migracijos departamento sprendimą, taip pat, išaiškino pareiškėjui priimto sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą. Iš esmės pareiškėjas ginčija sprendimus tuo pagrindu, jog nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nepakankamai pagrįstos, nes remtasi vien aplinkybe, kad 2018–2021 m. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje, neatsižvelgta į pareiškėjo reiškiamą nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomai vidaus ir užsienio politikai, Ukrainos palaikymą, taip pat mano, jog administraciniai sprendimai yra nemotyvuoti.

Ginčo teisinius santykius Reglamentuoja UTPĮ.

UTPĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Remiantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi lėmė ne Migracijos departamento atliktas pareiškėjo gyvenimo aplinkybių vertinimas, o VSD išvada, kurioje pareiškėjas pripažintas keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau VSD išvada neturėtų būti pagrindu automatiškai panaikinti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais Migracijos departamento sprendimus, prieina prie išvados, kad VSD teikdamas išvadą ir (arba) Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste tinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, taip pat šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra pakankami.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada. Joje, įvertinus pačio pareiškėjo nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog jis 2018–2021 metais dirbo (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri gamina taikinių aptikimo, ugnies valdymo ir informacijos apdorojimo prietaisus Rusijos ir Baltarusijos karinei technikai, konstatuota, jog pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, neturi pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių kompetentingos institucijos VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje (duomenys neskelbtini)) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jo pareigos Bendrovėje nebuvo susijusios su valdžios struktūrų funkcijų vykdymu, kad jis Bendrovėje dirbo esant kitokiai geopolitiniai situacijai šalyje, ar tai, kad Bendrovė galimai gamino ginklus ir juos tiekė, be kita ko, ir Ukrainai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis yra taikus, nepalaiko karo, remia protestuotojus prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, galimai pats dalyvavo protestuose, Migracijos departamentui neslėpė apie darbą Bendrovėje, valstybės saugumui kylančių grėsmių kontekste negali būti vertinama pareiškėjo naudai.

Pareiškėjo su skundu pateikti pavieniai rašytiniai įrodymai apie atliktus paramos Ukrainai ar nukentėjusiems asmenims mokėjimus, darbdavio teigiama charakteristika, socialinių tinklų komunikacija nepaneigia kompetentingos institucijos atlikto grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo.

Ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. spalio 11 d. sprendimas daugiausia grindžiamas VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) karinės pramonės įmonėje 2018–2021 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šio sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinei išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai. Dėl to skundo argumentai, kad Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog formuojama lojalumo valdžiai prezumpcija nepagrįsta, praeityje eitos pareigos (duomenys neskelbtini) valdžios įstaigose ir net kariniuose padaliniuose savaime negali būti laikomos absoliučiu pagrindu konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai užsienio ir vidaus politikai, kaip išaiškinta LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023. Pažymėtina, kad remiasi sprendimu administracinėje byloje, kurioje yra skirtingos faktinės aplinkybės – nurodomu atveju vertinta tarnyba (duomenys neskelbtini) karinėse institucijose prieš 20 metų, nesant kitų individualių aplinkybių (šeimos narių dabartinis darbas valstybinėse struktūrose). Tuo tarpu pareiškėjo tarnybos santykiai su kilmės šalies institucijomis nutrūko tik prieš dvejus metus.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas 2023 m. spalio 11 d. sprendimą atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo sprendime, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jo atžvilgiu yra neproporcingas.

Iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 13 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus laikotarpius, konkrečiai 38.3 papunktyje nustatytą 10 metų draudimo atvykti laikotarpį užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat į Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, kurio pagrindu draudimo atvykti laikotarpis iš esmės sumažintas nuo 10 m. iki 5 m.. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad jo nustatytų faktinių aplinkybių apie pareiškėjo veiklą pakanka konstatuoti, kad jo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jam pagrįstai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris laikytinas adekvačiu įvertinus asmens keliamą grėsmę ir nustatytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad sprendimuose atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies motyvuotumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. L. (A. L.) kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė