Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei K. J. V., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. J. V. ieškinį atsakovui K. V., tretieji asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, AB „Kauno energija“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus.

Atsakovas K. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuotas viešo paskelbimo būdu paskelbus pranešimą specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt (CPK 130 str.). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo iš atsakovo negauta. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja O. D. A., kuri yra šalių kaimynė ir 10 metų pažįsta šalių šeimą, patvirtino, jog atsakovas K. V. stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, liudytoja yra girdėjusi šalių namuose keliamus ginčus, kurių metu atsakovas mušdavo ieškovę.

Tretieji asmenys šalių kreditoriai antstolis Raimundas Stanislauskas, AB „Kauno energija“ apie bylos nagrinėjimą informuoti ieškovės siųstais pranešimais (b. l. 22-23,), teismo siųstais procesiniais dokumentais, teismo šaukimais (b. l. 30-31). Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, antstolis R. Stanislauskas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1965(duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šalių sūnus A. V. yra pilnametis. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtavo prieš ieškovę. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimo nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovas K. V. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi, priimta byloje Nr. M1-2170-923/2013, buvo pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis. Šioje nutartyje teismas nustatė, jog atsakovas 2013-04-20, apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus stumdamas sutuoktinę K. J. V., dėl ko pastaroji tris kartus nukrito ant grindų ir patyrė sužalojimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, ir tyčia sukdamas dešinę ranką, K. J. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio mėnulinio kaulo lūžiu.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Kaip nurodė ieškovės atstovas, atsakovas jau seniai išėjo iš namų, nebeveda su ieškove bendro ūkio, girtavo bei smurtavo prieš ieškovę.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojos paaiškinimu, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, smurtavo ieškovės atžvilgiu, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Tai, kad atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu ir nesirūpino šeima pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės vardu nuo 1999-06-14 yra registruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turtas antstolio Raimundo Stanislausko 2011-04-07 arešto aktu Nr. 0211-001712 yra areštuotas. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog 1999-06-03 ieškovė ir atsakovas pasirašė sutartį, kuria atsakovas padovanojo savo sutuoktinei K. J. V. atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis faktas patvirtina, jog atsakovas yra išreiškęs valią perleisti jo turėtą turtą ieškovei, atsakovas pretenzijų į butą byloje nereiškė, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas šį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

Šalių kreditoriai yra antstolis Raimundas Stanislauskas, AB „Kauno energija“. Ieškovė nurodė, jog skola AB „Kauno energija“ yra 7586,87 Lt (b. l. 12), antstoliui Raimundui Stanislauskui ieškovė yra skolinga vykdymo išlaidas. Antstolio R. Stanislausko pateikta pažyma patvirtina, jog ieškovės skola AB „Kauno energija“ yra 8775,92 Lt.

Atsižvelgiant į tai, jog 1999-06-03 dovanojimo sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog dovanos gavėja – ieškovė, yra įspėta, kad esant įsiskolinimams, jai teks prievolė mokėti už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus pagal apskaitos prietaisų parodymus, ieškovei tenkantys mokesčiai, susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, laikytini ieškovės asmenine prievole ir po santuokos nutraukimo šių prievolių pobūdis nekeistinas (CK str. 3.126, 3.109 str. 3 d. ).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – V., atsakovui – V.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-13 Sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13t-4246-4968 ieškovei buvo teikiama 50 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2014-02-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 72 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. 2014-04-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma patvirtina, jog valstybė byloje patyrė 146,80 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės K. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo K. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. J. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui K. V. – V..

Pripažinti, kad butas su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei K. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai antstoliui Raimundui Stanislauskui ir AB „Kauno energija“ yra asmeninė ieškovės K. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš ieškovės K. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 146,80 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 80 ct) išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.