Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nukentėjusiajai K. J. V., K. V. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, teismo psichiatrei ekspertei Sandrinai Šakavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2013-04-20, apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, V. (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia tris kartus stumdamas sutuoktinę K. J. V., dėl ko pastaroji tris kartus nukrito ant grindų ir patyrė sužalojimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, ir tyčia sukdamas dešinę ranką, K. J. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio mėnulinio kaulo lūžiu.

Nukentėjusioji K. J. V. parodė, kad K. V. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena 48 metus, jis piktnaudžiauja alkoholiu ir naudoja smurtą jos atžvilgiu, nes išgėręs būna agresyvus. 2013-04-20 vyras grįžo girtas, sutikusi jį laiptinėje, norėjo įvesti į butą, tačiau jis ją pradėjo stumdyti. Įėjęs į kambarį, griebė už televizoriaus staliuko, ji pasakė kad sudaužysi televizorių ir tada jis ją pastūmė, ji nugriuvo. Negalėjo atsikelti, priėję vyras griebė už dešinės rankos, ją pasuko, trakštelėjo riešo kaliukas, lūžo ranka. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, grasino. Apie vyro ligą – demenciją, ji nieko nežino, tačiau žino, kad jau 12 metų jis turi problemų su nervais, ji pirkdavo vaistus, bet jis jų nevartodavo, piktnaudžiavo alkoholiu.

Liudytojas A. V. parodė, kad gyvena kartu su tėvais. 2013-04-20 buvo išėjęs į parduotuvę, grįždamas pamatė, kad greitoji medicinos pagalba išveža jo mamą. Pastaroji sakė, kad jai lūžo ranka. Jis išvažiavo kartu su mama į ligoninę, o tėvą paliko namuose. Tą dieną tėvas buvo neblaivus. Kai būna neblaivus, jis būna agresyvus. Mama papasakojo, kad 2013-04-20 girtas tėvas ją tris kartus pastūmė ir užsuko ranką. Dėl psichikos ligų tėvas niekada nesigydė, nuo alkoholizmo taip pat.

Liudytoja G. V. M. parodė, kad kaimynas K. V. girtauja, miega laiptinėje, šlitinėja prie parduotuvės. Girdi kaip su savo žmona K. J. V. rėkia vienas ant kito. Pavasarį matė, kad kaimynei K. J. V. buvo sugipsuota ranka.

Be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, K. V. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

2013-04-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-8).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1072/13(02), nurodyta, kad K. J. V. konstatuotas dešinio mėnulinio kaulo lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl dešinio mėnulinio kaulo lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 19).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-219/2013 nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu K. V. sirgo nepatikslinta kraujagysline demencija (F01.9). Nusikaltimo padarymo metu K. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su K. V. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti teisiamas. Dėl K. V. psichinės būsenos rekomenduojame taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis (b.l. 76-77).

Teismo psichiatrė ekspertė Sandrina Šakavičienė teismo posėdyje patvirtino 2013-06-11 ekspertizės aktą, paaiškino, jog K. V. buvo nustatyta nepatikslinta kraujagyslinė demencija. Tokiam asmeniui gali pasireikšti agresija. Surinkus anamnezinius duomenis iš paties tiriamojo bei įvertinus visą pateiktą medicininę dokumentaciją ekspertai nustatė, kad nuo 2011 m. ėmė progresuoti atminties, orientacijos sutrikimai, atsiranda mastymo, elgesio sutrikimai. Įvertinus anamnezinius duomenis matėsi, kad tiriamasis gausiai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Šitas faktorius galėjo įtakoti šitą sutrikimą. Atsirado epilepsijos priepuoliai. Ekspertizės metu jis buvo nepilnos orientacijos, atmintis defektinė. Asmenybė degraduojanti. Jis negali pilnai, kritiškai vertinti savo poelgio pasekmių. Jis negali būti apklausiamas teisme. Jam rekomenduojama taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūras centro sąlygomis. Jeigu žmona ar sūnus palydės tėvą pas psichiatrą, jeigu šeimos nariai bus suinteresuoti, kad jis gydytųsi, ir jei jis vartos vaistus, tikėtina jo būklė pagerės. Sergant tokia, pasveikti nėra galimybės, bet būklė gali gerėti. Jei nepagarės, tada reiktų keisti gydymo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad 2013-04-20, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, K. V. tyčia tris kartus pastūmė sutuoktinę K. J. V. ir suko jos dešinę ranką, tuo padarydamas dešinio mėnulinio kaulo lūžį, sukėlusį jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios K. J. V. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nes jie nuoseklūs, išsamūs, be to, jos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojai A. V. bei G. V. M., sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Kadangi K. V. nesunkiai sužalojo savo šeimos narę, tokie jo veiksmai atitinka požymius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad K. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, konstatuotina, jog jis veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali jų suprasti bei juos valdyti ir šiuo metu, todėl yra įstatyminis pagrindas K. V. pripažinti nepakaltinamu (LR BK 17 str. 1 d.). Nepakaltinamas asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertų, įvertinusių K. V. ligos diagnozę, jo socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, skiria jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis.

Civilis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 240,49 litų civilinį ieškinį, nes tiek kainavo nukentėjusiosios K. J. V. konsultacijos gydymo įstaigose, už kurį buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (b.l. 31). LR BPK 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis LR BPK 109 straipsnio nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuri padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. K. V. įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra nusikaltimas ir nėra baudžiama. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 17 str., 98 str. 1 d., 2 p., LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

nutaria:

K. V., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.