- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4484-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00377-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane G-251.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir UAB „Vilgasta“, kuri 2015 m. balandžio 1 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro likvidavus įmonę dėl bankroto, 1996 m. gruodžio 5 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Vilgasta“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti pareiškėjui nuosavybės teise 251 numeriu pažymėtą garažo boksą garažų komplekse adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas grynaisiais pinigais sumokėjo sutartyje nustatytą įmoką garažui statyti, tačiau mokėjimo kvitas tarp teritoriniame archyve saugomų likviduotos įmonės dokumentų nėra išlikęs. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad garažas (boksas) buvo pastatytas ir faktiškai perduotas pareiškėjui naudotis, tačiau nebuvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į garažą. Pareiškėjas pažymėjo, kad bandė kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisės įregistravimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, nes 1996 m. gruodžio 5 d. sutartis nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo. Pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu garažų kompleksą administruoja Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrija, kurios išduota pažyma patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 10 d. mokėjo bendrijai administravimo mokestį už garažą, t. y. atvirai ir nepertraukiamai valdo garažą Nr. 251 daugiau nei 10 metų. Garažas (boksas), į kurį įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybę, šią dieną nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, garažą (boksą) nepertraukiamai valdo pareiškėjas. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja visos sąlygos, būtinos patalpoms įgyti pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. VĮ Turto banko teigimu, šiuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas, kuriame yra garažas, kaip nekilnojamasis daiktas yra registruotas, kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad garažas kaip nekilnojamasis daiktas yra suformuotas – atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinti savavališka statyba. Garažų bendrijos išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėjas valdo nurodytą garažą, taigi pagal byloje esančius dokumentus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo garažą.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, nuosavybės teisės į garažą (boksą) nėra registruotos nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei valstybės vardu. Papildomai informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra pradėjusi daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūros dėl šio statinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane G-251, įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Byloje nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 5 d. sutartimi UAB „Vilgasta“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti pareiškėjui J. S. nuosavybės teise 251 numeriu pažymėtą garažo boksą garažų komplekse, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties 1.2 punkte nurodyta garažo (bokso) kaina – 6 000 Lt. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.
Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023, 27 punktas). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad daiktinės teisės į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane G-251, įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į garažą (boksą) pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų (pareiškėjas yra minėto turto valdytojas vėliausiai nuo 1997 m.). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas pirkdamas garažą (boksą), sumokėjo už jį 6 000 Lt, ši suma buvo skirta garažui statyti. Garažo statybos pabaigos metai – 1997 m. Taigi darytina išvada, kad garažas (boksas) nuo 1997 m., buvo sąžiningai valdomas pareiškėjo. Pareiškėjas garažą (boksą) valdė kaip savą, mokėjo mokesčius, rūpinosi juo, t. y. elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nurodomų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog aptariamą objektą pareiškėjas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.
Taip pat nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodytas objektas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė aptariamą statinį, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek VĮ Turto bankas prieštaravimų nereiškė. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į garažą (boksą) įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir pripažintina, kad J. S. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane G-251.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. (J. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane G-251.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.