- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-281-440/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00206-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- KONTUR Sp, Kontur Sp
- Kategorijos
- 3.2.9.9Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės KONTUR Sp.z.o.o. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kontur Sp.z.o.o ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste –UAB) „Brosta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kontur Sp.z.o.o kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Brosta“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 37012,69 Eur skolos, 1998,69 Eur delspinigių, taip pat procesines palūkanas – 8,00 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Brosta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartimi teismas ieškovės Kontur Sp.z.o.o ieškinį atsakovei UAB „Brosta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtu.
4. Teismas nurodė, kad rengdamasis nagrinėti civilinę bylą ir dar kartą susipažinęs su šalių pateiktais dokumentais, nustatė, jog ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš dviejų subrangos sutarčių, t. y. atsakovės UAB „Brosta“ 2020 m. spalio 1 d. sudarytos su Baltarusijos bendra ribotos atsakomybės bendrove „Bresto statybinė kompanija“ subrangos sutarties Nr. 721-2 ir atsakovės UAB „Brosta“ 2021 m. kovo 24 d. sudarytos su Baltarusijos bendra ribotos atsakomybės bendrovė „STiM-Fabr“ subrangos sutarties Nr. 756-3. Ieškovės reikalavimai reiškiami dėl netinkamo atsiskaitymo už atliktus subrangos darbus.
5. Teismas rėmėsi 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. kovo 24 d. subrangos 7.6. papunkčių nuostatomis, kuriose numatyta, jog jeigu šalims nepavyksta susitarti per vieną mėnesį nuo kitos šalies pretenzijos gavimo, kiekviena šalis gali kreiptis su ieškiniu į Arbitražo teismą, kad būtų priimtas sprendimas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nesant duomenų apie tai, kad arbitražinis susitarimas (susitarimai) neturėtų būti taikomas, taip pat siekiant išvengti byloje priimto sprendimo panaikinimo, papildomų šalių bylinėjimosi išlaidų, intelektualinių ir laiko sąnaudų, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį, ieškovė KONTUR Sp.z.o.o. prašo ją panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsakovė UAB „Brosta“ sutinka dėl bylos nagrinėjimo teisme ir neprašo taikyti arbitražinio susitarimo. Atsakovė neprieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai. Teismas, priimdamas ginčo nutartį, šio klausimo nesiaiškino.
6.2. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus: Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutartį; atsakovės UAB “Brosta” nuomonę/prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme; c) Vilniaus komercinio arbitražo teismo sistemos ekrano vaizdą, kurie patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamas ginčas yra teismingas būtent teismui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Brosta” prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė su subrangovais sudarytose subrangos sutartyse nesusitarė/neišreiškė savo valios dėl ginčo nagrinėjimo Arbitražo teisme pagal Arbitražo teismo procedūros reglamentą ir apskritai nesusitarė/neišreiškė valios dėl arbitražinės išlygos. Sutarčių, iš kurių kildinamas ginčas, arbitražinėse išlygose (subrangos sutarčių 7.6. p.) šalys nenumatė arbitražo institucijos ar arbitražo taisyklių, kurioje ar pagal kurias nagrinėtinas ginčas. Šalys nesusitarė (nesitarė) dėl arbitrų skaičiaus, jų paskyrimo tvarkos, proceso kalbos ir pan. Tai patvirtina, kad šalys neturėjo ketinimo kilus ginčui kreiptis į arbitražo teismą. Iš subrangos sutarčių 7.6 p. matyti, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl sutartims taikytinos teisės, t. y. – Lietuvos Respublikos teisės.
7.2. Subrangos sutarčių projektus rengė patys subrangovai, sutartys yra dvikalbės, todėl iš pradžių sutartys buvo parengtos rusų kalba, o vėliau išverstos į lietuvių kalbą. Esant tokiai subrangos sutarčių 7.6 p. formuluotei, atsakovė „arbitražo teismą“ suprato ne kaip arbitražinę išlygą, o kaip ginčo perdavimą „arbitrui“, „trečiajai šaliai“ bendrąja prasme. Aptariamu atveju, „arbitras bendrąja prasme“ atsakovei yra teismas. Jei atsakovė būtų turėjusi ketinimą tarp šalių kilusius ginčus spręsti arbitraže, neabejotinai būtų numačiusi arbitražo instituciją ir ginčo sprendimo vietą, kas, esant ginčui su užsienio šalies kontrahentu, yra esminiai svarbu (proceso kaina, galimi pasirinkti arbitrai, kt.).
7.3. Atsakovė jau anksčiau yra pareiškusi nuomonę dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme, kai tarp šalių kilus ginčui, ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui, jog ieškovės ieškinys yra neteismingas arbitražo teismui ir prašė nutraukti bylos nagrinėjimą. Vilniaus komercinio arbitražo teismas priėmė nutartį, kuria nutarė, kad atsižvelgiant į tai, kad arbitražinėse išlygose šalys nenumatė arbitražo institucijos ar arbitražo taisyklių, kurioje ar pagal kurias nagrinėtinas ginčas bei atsakovui pareiškus, jog atsakovas prieštarauja dėl ginčo nagrinėjimo pagal Arbitražo teismo procedūros reglamentą, nusprendė, kad ginčui netaikoma arbitražinė išlyga, todėl paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė atskirojo skundo išnagrinėjimui pateikia naujus įrodymus: Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutartį; atsakovės UAB “Brosta” prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme; Vilniaus komercinio arbitražo teismo sistemos ekrano vaizdą.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).
12. Apeliantė nurodžiusi, jog neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, nenurodė objektyvių tai padaryti sukliudžiusių aplinkybių ir priežasčių. Tačiau akcentuotina, kad pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai tokią svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju turi reikšmę vertinant dėl šalių arbitražinio susitarimo fakto. Įvertinus tai, kad apeliantė neturėjo galimybės šių duomenų teikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad šie duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant dėl to ar pagrįstai ieškinys paliktas nenagrinėtu, pateikti papildomi įrodymai priimtini.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
14. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Vis dėlto teismas gali atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (taip pat ir dėl to, kad nepasinaudota įstatyme nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka) tik tada, kai teismas patikimai nustato aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą, o kylančios abejonės šiuo klausimu turi būti vertinamos teikiant pirmenybę teisės į teisminę gynybą užtikrinimui. Priešingu atveju asmens teisė į teisminę gynybą būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota.
15. Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir KAĮ) 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže.
16. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
17. Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš šalių (arbitražinio susitarimo kontrahentų) reikalavimui jį taikyti, ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas apsispręsti dėl ginčo arbitruotinumo, t. y. išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo turinį (objektyvusis arbitruotinumo aspektas) ir kokia yra kitos bylos šalies pozicija dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), turi dar ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Analogiška nuostata nustatyta KAĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas, teismas tokį ieškinį turi palikti nenagrinėtą.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinio reikalavimus dėl netinkamo atsiskaitymo už darbus kildina iš dviejų subrangos sutarčių, t. y. atsakovės UAB „Brosta“ 2020 m. spalio 1 d. sudarytos su Baltarusijos bendra ribotos atsakomybės bendrove „Bresto statybinė kompanija“ subrangos sutarties Nr. 721-2 ir atsakovės UAB „Brosta“ 2021 m. kovo 24 d. sudarytos su Baltarusijos bendra ribotos atsakomybės bendrovė „STiM-Fabr“ subrangos sutarties Nr. 756-3. Šių sutarčių 7.6. papunkčiuose numatyta, jog jeigu šalims nepavyksta susitarti per vieną mėnesį nuo kitos šalies pretenzijos gavimo, kiekviena šali gali kreiptis su ieškiniu į Arbitražo teismą, kad būtų priimtas sprendimas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, vertinant arbitražinius susitarimus, būtina nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. Flight Test Aerospace INC; bylos Nr. 3K-3-431/2013).
20. Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio teismas turi susitarimą išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, būtent: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).
21. Iš ieškovės su atskiruoju skundu pateiktos Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria ieškovės KONTUR Sp. z.?.?. ieškinys atsakovei UAB „Brosta“ dėl 37 012,69 EUR skolos, 1998,69 delspinigių, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visų patirtų arbitražo išlaidų paliktas nenagrinėtu, matyti, kad ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu todėl, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą perduoti ginčą nagrinėti būtent Vilniaus komercinio arbitražo teismui arba nagrinėti jį pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą, taip pat nėra duomenų apie šalių susitarimą, suteikiantį įgaliojimus Vilniaus komercinio arbitražo teismui organizuoti ar administruoti ginčo nagrinėjimo procedūrą ar atlikti skiriančiosios institucijos funkcijas ad hoc arbitraže.
22. Konstatuotina, kad sutarčių, iš kurių kildinamas ginčas, arbitražinėse išlygose šalys nenumatė arbitražo institucijos ar arbitražo taisyklių, kurioje ar pagal kurias nagrinėtinas ginčas. Nors sutarčių 7.6. papunkčiuose ir numatyta kiekvienos šalies teisė, šalims nepavykus susitarti per vieną mėnesį nuo kitos šalies pretenzijos gavimo, kreiptis su ieškiniu į arbitražo teismą, nenurodant konkretaus arbitražo teismo, tačiau toks susitarimas negali būti vertinamas kaip aiškus susitarimas dėl arbitražinės išlygos. Atsakovei nuo pat ginčo inicijavimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme pradžios nesutinkant su tuo, kad šalys sutartimi apskritai susitarė dėl arbitražinės išlygos, Vilniaus komercinio arbitražo teismui ieškinį palikus nenagrinėtu nenustačius šalių susitarimo perduoti ginčą Vilniaus komercinio arbitražo teismui, ieškovei inicijavus ginčą bendrosios kompetencijos teisme bei atsakovei dėl to neprieštaraujant bei pateikiant atsiliepimą į ieškinį, laikytina, kad abi šalys susitarė dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą abi šalys nedviprasmiškai išreiškia poziciją dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme, tad laikytina, kad šalys nereikalauja taikyti arbitražinės išlygos, todėl ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. iš naujo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.