Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybės įmonė Turto banko atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-606-780/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų.

P. P. butas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01387, t. y. turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų uždėjęs areštą skolininkui priklausiusiam turtui vykdydamas išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0127/14/01387. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad numatytu terminu buvo išviešintas areštas AB „Lesto“ naudai ir taip įpėdinė buvo informuota dėl šios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo.

Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Nagrinėjamu atveju turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesiu terminą. Šiuo atveju, turto areštas vykdant minėtą išieškojimą išieškotojo naudai nebuvo atliktas. Be to, nei pareiškėjas, nei AB „Lesto“ po skolininko mirties per tris mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Pareiškėjas neprašo pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių, tad nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumo.

Nurodo, kad Turto bankas nesinaudoja Antstolių informacine sistema ir negauna duomenų iš paminėtos sistemos, todėl antstolio duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Apie mirusio asmens skolą buvo išviešinta per palikimą tvarkiusią notarę S. V.. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), o pranešimas apie esamas skolas notarei buvo pateiktas 2015 m. spalio 5 d., t. y. nepraleidus CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino. Skolų buvimo išviešinimas per notarą yra tinkamas skolos buvimo išviešinimas.

Apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą, dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys buvo palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo. Dokumentas, įrodantis šį teiginį – valstybės valdomi duomenys antstolių informacinėje sistemoje, bei teismui pateikta vykdomoji byla su joje esančiais procesiniais dokumentais. Taip pat skolos buvimas buvo išviešintas kitomis priemonėmis, kurių dokumentai saugomi teismui perduotoje vykdomojoje byloje. Antstoliui nežinoma, ar tiesioginis paveldėtojas valstybė suteikė prieigą prie šių duomenų savo įgaliotam asmeniui VĮ Turto bankui, tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės skolininko pakeitimo santykiuose, kadangi pagrindinė užduotis buvo įvykdyta – apie skolos buvimą išviešinta paveldėtojai valstybei. VĮ Turto bankas nėra mirusio asmens turto ir pareigų paveldėtojas. Ši institucija yra tik paveldėtojos valstybės įgaliotas asmuo, todėl VĮ Turto banko susitapatinimas su paveldėtoja, kai ji yra tik paveldėtojos įgaliotas asmuo, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012 ir kt.).

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Iš šios civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0127/14/01387 medžiagos nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-374-393/2014 dėl 67,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojos AB „Lesto“ (po reorganizacijos AB „Energijos skirstymo operatorius“) naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2014 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu. Skolininkas P. P. (duomenys neskelbtini) mirė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 6 d. Vykdomojoje byloje esantis 2017 m. kovo 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad po P. P. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

Apeliantė teigia, kad antstolis nurodydamas konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo tai atlikti per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesiu terminą. Šiuo atveju, turto areštas vykdant išieškojimą iš P. P. turto išieškotojo naudai nebuvo uždėtas. Todėl palikėjo įpėdinė valstybė nebuvo tinkamai per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą informuota apie palikėjo skolas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01387 esančio antstolio S. V. 2015 m. spalio 5 d. patvarkymo Dėl informavimo apie mirusio asmens skolas Nr. S-15-22716 nustatyta, kad minėtu patvarkymu antstolis informavo Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarę S. V., jog jo kontoroje yra vykdomas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. L2-374-393/2014 dėl 67,31 Eur išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojos AB „Lesto“ naudai. Taip pat šiuo patvarkymu antstolis informavo notarę apie skolininko mirtį bei tai, kad pagal vykdomąjį dokumentą skola yra nepadengta. Nors Turto arešto aktų registro išraše ir nebuvo išviešintas areštas skolininko P. P. turtui, vykdant išieškojimą kreditorės AB „Lesto“ naudai, tačiau, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu yra laikomas ir pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas, nes palikėjo P. P. įpėdinė valstybė buvo tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie palikėjo skolinį įsipareigojimą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolio prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo skundžiamojoje nutartyje ir nurodė kitus motyvus (antstolis viešame registre išviešino palikėjo P. P. turto areštą dar iki jo mirties), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu priėmė teisingą sprendimą, kuriuo pagrįstai vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01387 mirusį skolininką P. P. pakeitė nauju skolininku valstybe, nes įpėdinė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolinį įsipareigojimą (CP 5.63 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.