Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Alinai Žilionienei.

dalyvaujant pareiškėjams A. Š., jo atstovei (globėjai) R. N., Jasiuliškių socialinės globos namų specialistei Liudai Bražiskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š., Jasiuliškių socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., Vilniaus miesto 5-asis notarų biuro notarui Laurynui Žukui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojas A. Š. 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2YT-559-981/2018 pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykiu srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.). A. Š. globėju paskirti Jasiuliškių socialinės globos namai, srityje dėl kurių A. Š. pripažintas ribotai veiksniu, veikia kaip rūpintojas.

Pareiškėjo gaunamos pajamos buvo ir šiai dienai yra 83,38 Eur netekto darbingumo pensija, 32 Eur vienišo asmens išmoka, papildomų socialinių draudimo išmokų jis negavo. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas nuosavybės teise neturėjo ir iki šiolei neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito registruotino turto, taipogi jis neturėjo ir neturi jokių santaupų ir indėlių, pareiškėjas niekada nevykdė ir nevykdo jokios individualios ar kitokios panašios veiklos. Vertinama ir tai, jog palikimo atsiradimo metu neegzistavo ir dabar neegzistuoja jokios aplinkybės, kad pareiškėjas pats kokiais nors kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtą turtą ar pan.). Pareiškėjas socialinės globos namuose gyvena nuo 2005 m. sausio 6 d. ir visą tą laiką yra išlaikomas valstybės. 2002 m. rugsėjo 23 d. jam išduotas darbingumo lygio pažyma DL- 1 Nr. 0225509 ir buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, kuris buvo peržiūrėtas ir nustatytas 25 proc. darbingumo lygis nuo 2022-03-24 iki 2028-11-17. Pareiškėjui taip pat nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 5-asis notarų biuro notaras Laurynas Žukas prašė pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Teismui nėra žinoma jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad . (duomenys neskelbtini) mirė G. O. Š.. Pareiškėjas A. Š. yra mirusiosios G. O. Š. sūnus, taigi turinti teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalį.

Palikėja G. O. Š. 2014-06-30 testamentu, patvirtintu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. (notarinio registro Nr. 5973), turtą paliko kitiems asmenims.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.

CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017; kt.)

Tuo atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka.

Kasacinio teismo praktika dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir išlaikymo reikalingumo pagal CK 5.20 straipsnį yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams, kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjo pajamas sudaro 83,38 Eur netekto darbingumo pensija, 32 Eur vienišo asmens išmoka, papildomų socialinių draudimo išmokų negauna. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas nuosavybės teise neturėjo ir iki šiolei neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito registruotino turto, taipogi jis neturėjo ir neturi jokių santaupų ir indėlių, pareiškėjas niekada nevykdė ir nevykdo jokios individualios ar kitokios panašios veiklos. Pareiškėjas socialinės globos namuose gyvena nuo 2005-01-06 ir visą tą laiką yra išlaikomas valstybės. 2002-09-23 jam išduotas darbingumo lygio pažyma DL- 1 Nr. 0225509 ir buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, kuris buvo peržiūrėtas ir nustatytas 25 proc. darbingumo lygis nuo 2022-03-24 iki 2028-11-17. Pareiškėjui taip pat nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Pareiškėjas jau iki palikėjos mirties 2018-02-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas ribotai veiksniu turtinių santykiu srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir pan.).

Taigi, palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo nedarbinga dėl ligos (jo darbingumas sudarė 35 proc., o nuo 2022-03-24 – 25 proc.); byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas pats kokiais nors kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtą turtą ar pan.), todėl darytina išvada, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo motinos G. O. Š. (gimusios . (duomenys neskelbtini)) mirties dieną – . (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.