Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotieji asmenys išieškotoja J. J., antstolė D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas S. S. pateikė 2016 rugsėjo 19 d. skundą prašydamas panaikinti antstolės 2016-08-16 patvarkymą Nr. 1-605-203; tuo atveju, jeigu pagal minėtą patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, prašo šias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Antstolė D. P. 2016 m. spalio 4 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. spalio 5 d.). Nurodė, kad antstolė, vykdydama skolos išieškojimą, vadovavosi CPK 688 str. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad iš lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, negalima išieškoti. Tiek CPK normos, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos. Pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įkalinimo įstaiga piniginių lėšų nepervedė. Pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies ir CPK LI skyriaus straipsnių netinkamo taikymo konkrečioje byloje. Suinteresuotas asmuo išieškotoja J. J. atsiliepimo į pareiškėjos antstolės D. P. skundą nepateikė.2016 m. spalio 24 d. teisme gauti rašytiniai paaiškinimai, pareiškėjas pažymėjo, kad jo gaunamos pajamos iš artimųjų yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Gaunamos pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą patenkino. Panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0027/07/00136 priimtą 2016 m. rugpjūčio 16 d. antstolės patvarkymą Nr. 1-665-203 „Vykdyti išieškojimą skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“.Teismas nurodė, kad antstolė, skundžiamu patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Teismas sutiko su pareiškėju, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi. Pažymėjo, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama 2016-08-16 patvarkymą Nr. 1-665-203 „Vykdyti išieškojimą skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų. Todėl minėtą patvarkymą pripažino neteisėtu ir naikintinu. CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolė D. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolių veiksmų, kaip nepagrįstą įstatymu, atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai išanalizavo vykdomąją bylą bei neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. priimtas ir kitas patvarkymas t.y. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, apie kurį teismas nutartyje net nepasisako. Minėtame patvarkyme išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka.Pažymėjo, kad atlikus išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo, likusi skolininkui išmokėtina suma nepervedama į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, kurioje yra skolininkui priklausančios trečiųjų asmenų pervedamos lėšos, o išmokama skolininkui. Būtent iš šios sumos skolininkas gali įsigyti papildomų maisto produktų ir būtiniausių priemonių.Apeliantės manymu CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, šiuo atveju netaikytinos.Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad į sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 dalys, 338 str.).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, o CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį skundžiamoje dalyje, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika.Pareiškėjas pateikė skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymo Nr. 1-665-203 „Vykdyti išieškojimą skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, todėl tą pačią dieną antstolės priimtas kitas patvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pagrįstai nevertintas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, apeliantė antstolė D. P. nenurodė ir todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.