Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-532-493/2015

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-2-00001-2010-7

2015 m. rugsėjo 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nuteistajai A. S. ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. B., jų gynėjams advokatams Aušrai Ručienei ir Vincui Pacevičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus ir asmens, kuriam byla nutraukta, A. B. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 200 MGL (26000 Lt, tai yra 7530,12 Eur) bauda; pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 120 MGL (15600 Lt, tai yra 4518,07 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos baudos subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajai A. S. paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (26000 Lt, tai yra 7530,12 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dalis dėl A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

A. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dalis dėl A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civiliniai ieškiniai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos, tai yra būdama (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 7d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdama užtikrinti įstaigos turto efektyvų valdymą, organizuoti ir kontroliuoti buhalterinę-finansinę atskaitomybę, dokumentacijos įforminimą ir pateikimą laiku, tvirtinti darbo laiko ir apmokėjimo apskaitos žiniaraščius, sudaryti darbo sutartis, kontroliuoti darbo krūvius, pasirašyti įsakymus, organizuoti ir kontroliuoti atsiskaitymus su biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, šių pareigų savanaudiškais tikslais neatliko tinkamai, o taip pat diskredituodama pagrindinius valstybės tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, klastojo dokumentus bei juos panaudojo bei sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra:

2006-2009 metais, suklastotos darbo sutarties, kurioje žinomai melagingai buvo nurodyta, jog N. U. dirba (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedės-sandėlininkės pareigose, pagrindu, o taip pat savo suklastotų įsakymų - 2008 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. PK-36 „Dėl laikino vadavimo G. S. atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks dveji metai, laikotarpiu“ bei 2009 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. PK-20 „Dėl laikino vadavimo L. M. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu“, pagrindu klastodama darbo užmokesčio žiniaraščius, o taip pat suklastoto įsakymo 2007-10-07 Nr. AK-14 pagrindu, kuriame buvo melagingai nurodyta, jog N. U. už nuosavo transporto naudojimą išmokėta 700 Lt, sukčiavimo būdu per 2006-2009 metus įgijo 52796,46 Lt, priklausančius Šakių rajono savivaldybės biudžetui.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2007-2008 metais, A. S., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo dokumentus - 2007-08-31 įsakymą Nr. PK-27 dėl B. A. K. darbo krūvio padidinimo, 2007-09-01 darbo sutartį Nr. 42, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis, jog B. A. K. nuo 2007-09-01 pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ 0,25 etato kasininkės pareigose, 2007-12-29 direktorės įsakymą dėl buhalterės A. B. laikino vadavimo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks dveji metai, 2008-01-04 įsakymą Nr. PK-9A dėl B. A. K. darbo krūvio padidinimo, 2008-02-11 įsakymą Nr. PK-15 dėl B.A. K. darbo krūvio padidinimo, 2008-02-29 įsakymą Nr. PK-22, „Dėl priemokos prie kovo mėnesio atlyginimo skyrimo B. A. K.“, 2008-04-08 įsakymą Nr. PK-22 A „Dėl priemokos prie balandžio mėnesio atlyginimo skyrimo B. A. K.“, 2008-05-22 įsakymą Nr. PK-25, „Dėl laikino vadavimo V. A. mokymosi atostogų laikotarpiu“, 2008-05-26 įsakymą Nr. PK-32 „Dėl laikino vadavimo A. P. ligos laikotarpiu“, 2008-06-09 įsakymą Nr. PK-35, „Dėl buhalterės A. B. vadavimo laikino nedarbingumo laikotarpiu “, 2008-10-08 įsakymą Nr. PK-49 „Dėl buhalterės A. B. vadavimo laikino nedarbingumo laikotarpiu“, bei šių suklastotų įsakymu pagrindu, klastodama darbo užmokesčio žiniaraščius, sukčiavimo būdu per 2007-2008 metus įgijo 22 760,78 Lt, priklausančius Šakių rajono savivaldybės biudžetui.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2007-2009 metais A. S., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo dokumentus - 2007-12-29 įsakymą Nr. PK-44 „Dėl D. V. darbo krūvio padidinimo“, 2009-11-02 įsakymą Nr. PK-57 „Dėl D. V. darbo krūvio padidinimo“, 2009-11-02 darbo sutartį Nr. 50, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis, jog D. V. nuo 2009-11-02 pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ 0,5 etato ūkvedės-sandėlininkės pareigose, bei šių suklastotų įsakymu pagrindu, klastodama darbo užmokesčio žiniaraščius, sukčiavimo būdu per 2007-2009 metus įgijo 1665,69 Lt, priklausančius Šakių rajono savivaldybės biudžetui.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą, 2006-2007 metai A. S., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo dokumentus - 2006-04-03 darbo sutartį Nr.32, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis, jog D. E. nuo 2006-04-03 pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose 0,75 etato darbo krūviu, 2006-04-03 darbo sutartį Nr. 33, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis, jog D. E. nuo 2006-04-03 pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ skalbėjos pareigose 0,5 etato darbo krūviu, 2006-04-04 įsakymą Nr. PK-10 „Dėl laikino vadavimo“, 2006-04-04 įsakymą Nr.PK-10A, 2006-09-29 įsakymą Nr. PK-28 „Dėl D. E. darbo krūvio padidinimo“, 2006-12-22 įsakymą Nr. PK-33 „Dėl priedo prie atlyginimo“, 2007-01-02 įsakymą Nr. PK-2A „Dėl pareiginės algos priemokų nustatymo“, 2007-02-01 įsakymą Nr. PK-7 „Dėl pareiginės algos priemokų nustatymo“, 2007-02-01 įsakymą Nr. PK-8 „Dėl pareiginės algos priemokų nustatymo“, 2007 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. PK-12 „Dėl priemokos už skubiai atliktą darbą“, bei šių suklastotų įsakymu pagrindu klastodama darbo užmokesčio žiniaraščius, o taip pat suklastotų įsakymų (2006-04-03 Nr. AK-2, 2006-06-06 Nr. AK-6, 2007-01-02 Nr. AK-2, 2007-06-26 Nr. AK-9, 10) pagrindu, kuriuose buvo melagingai nurodyta, jog D. E. už nuosavo transporto naudojimą išmokėta 4475,00 Lt, sukčiavimo būdu per 2006-2007 metus įgijo 24322,02Lt, priklausančius Šakių rajono savivaldybės biudžetui.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2006-2007 metais A. S., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodama jog O. U. darželyje nedirba kasininke, suklastojo dokumentus - 2006-01-27 įsakymą Nr. 4F „Dėl darbuotojų tarifikacijos sąrašo patvirtinimo 2006 metams“, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis, jog O. U. dirba kasininke 0,25 etato darbo krūviu, 2006-11-20 įsakymą Nr. PK-31 „Dėl darbuotojų tarifikacijos sąrašo patvirtinimo pakeitimo 2006 metams“, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis, jog 2006 m. O. U. dirba kasininke 0,25 etato darbo krūviu, bei šių suklastotų įsakymu pagrindu, klastodama darbo užmokesčio žiniaraščius, sukčiavimo būdu per 2006-2007 metus įgijo 2532,27 Lt, priklausančius Šakių rajono savivaldybės biudžetui.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, A. S., veikdama bendrai su A. B. bei padedant O. R., suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, tai yra 2009 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), O. R. parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną O. R. pasirašė darbo sutartį su darželio direktore A. S., iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog šio darbo realiai O. R. nedirbs, bei sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 16041,76 Lt, kuriuos O. R. už tariamai atliekamą buhalterės darbą darželyje nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, o ji iš savo asmeninės sąskaitos visus šiuos gautus pinigus iš darželio, už tariamai atliekamą darbą, pervesdavo į darželyje dirbusios buhalterės, tačiau tuo metu buvusios nėštumo ir gimdymo atostogose, A. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, A. S. ir G. K., veikdamos bendrai, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei bendromis nusikalstamomis pastangomis sukčiaujant įgijo svetimą turtą, tai yra 2007 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. K. pasirašė darbo sutartį su darželio direktore A. S., jog ji priimama dirbti į darželį remonto darbininke 0,25 etato bei bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etato, iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog G. K. šių darbų realiai nedirbs, 2007 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė darbo sutartį su darželio direktore A. S., jog ji priimama dirbti į darželį sargu 1 etatu, iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog G. K. šio darbo realiai nedirbs. Šių suklastotų dokumentų bei neteisėtai už tariamą darbą išmokėtų G. K. pinigų pagrindu, (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui apie G. K. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai bei pati G. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, turėdama tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, pateikė prašymus skirti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą, tokiu būdu sukčiavimo būdu, veikdama bendrai su G. K., įgijo svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 8468,30 Lt, kuriuos G. K. už tariamai atliekamą darbą darželyje nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į asmeninę sąskaitą, bei sukčiavimo būdu įgijo 41716,89 Lt, priklausančius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuruos G. K. išmokėjo Šakių skyrius, kaip motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, A. S. ir L. S., veikdamos bendrai, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei sukčiaujant įgijo svetimą turtą, tai yra 2008 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), L. S. pasirašė darbo sutartį su darželio direktore A. S., jog ji priimama dirbti į darželį pavaduotoja ūkio reikalams - 0,5 etato, sargu 1,0 etato, kūriku sezonui, skalbėja 0,25 etato, iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog L. S. (M.) šių darbų realiai nedirbs. Šių suklastotų dokumentų bei neteisėtai už tariamą darbą išmokėtų L. S. pinigų pagrindu, (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui apie L. S. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai bei pati L. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, turėdama tikslą įgyti svetimą turtą, pateikė prašymus skirti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą, tokiu būdu sukčiavimo būdu, veikdama bendrai su L. S., įgijo svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 10117,01 Lt, kuriuos L. S. už tariamai atliekamą darbą darželyje nuo 2008-12-01 iki 2009-03-02 kaip atlyginimą, pervesdavo į asmeninę sąskaitą, bei sukčiavimo būdu įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančius 5460,27 Lt, kurie L. S. buvo išmokėti papildomai Šakių skyriuje, neteisėtai padidinus draudžiamąsias pajamas.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, A. S. ir R. S., suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei bendromis nusikalstamomis pastangomis sukčiaujant įgijo svetimą turtą, tai yra R. S. nuo 2005 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio direktorės A. S. tariamai buvo įdarbintas sargu (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto abiem žinant, bei suprantant, jog R. S. šio darbo realiai nedirbs, ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 17506,40 Lt, kuriuos R. S., kaip darbo užmokestį išmokėjo nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 11d.

Tokiu būdu A. S. 2005-2009 metais, būdama (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, piktnaudžiaudama tarnyba siekiant turtinės naudos, klastojo dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 156325,20 Lt, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančius 47177,16 Lt.

A. S. šiais veiksmais pripažinta padariusi BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, o bylos dalis dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Be to, A. S. išteisinta dėl to, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t.y. būdama Šakių rajono (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei pažeidžiant to paties įstatymo 12 str. 1 punkto reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, apskaitos dokumentais, t.y. darbo laiko žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, neatitinkančiais tikrovės, registruose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas: 2006-2009 metais pildydama darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio žiniaraščius nurodė neteisingus duomenis, jog N. U. dirbo ūkvede-sandėlininke 0,5 etato, sargu 1 etatu, skalbėja 0,25 etato, remonto darbininke 0,25 etato, pavaduotoja ūkio reikalams 0,5 etato bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, O. U. dirbo 0,25 etato kasininke bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šį darbą, R. S. dirbo 1 etatu sargu, remonto darbininku, D. E. dirbo skalbėja 0,5 etato, buhaltere 0,75 etato bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, B. A. K. dirbo kasininke 0,25 etato, buhaltere 0,75 etato, skalbėja 0,25 etato, remonto darbininke 0,125 etato, auklėtoja bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, G. S. (K.) dirbo sargu 1 etatu, remonto darbininku 0,25 etatu, bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etatu, skalbėja 0,5 etatu, D. V. dirbo kasininke 0,25 etato, ūkvede sandėlininke 0,5 etato bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, L. M. dirbo pavaduotoja ūkio reikalams 0,5 etato , sargu 1 etatu , skalbėja 0,25 etato, kūrike 1 etato, O. R. dirbo buhaltere. Tokiu būdu neatitinkančiais tikrovės darbo laiko žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo skiriami papildomi darbai, kurių jie neatliko, taip pat buvo forminami darbuotojai, kurie iš viso nedirbo vaikų darželyje, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotas priskaičiuotas darbo užmokestis ir registruose dėl to buvo fiksuotos neįvykusias ūkines operacijas, o būtent:

N. U. 2006-2009 metais darželio oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas 72322,63 Lt (2006 m. – 5350,01 Lt, 2007 m. – 13869,70 Lt, 2008 m. – 31142,25 Lt, 2009 m. – 21960,67 Lt) už neatliktą darbą, ir dėl to buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota darbo užmokesčio išmokėjimas 52210,97Lt;

B. A. K. 2007-2008 m. oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas 39540,62 Lt (2007 m.- 1906,13 Lt, 2008 m. – 37634,49 Lt) ir išmokėjimas 29082,88 Lt (26456,23+2626,65) Lt už darbus, kurių ji nedirbo;

D. V. 2008-2009 m. oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas 2141,60 Lt (2008m. – 531,20 Lt, 2009 m. – 1610,40 Lt) ir išmokėjimas 1665,69 Lt už kasininkės ir ūkvedės darbą, nors tokio darbo ji nedirbo;

O. U. 2006-2007 m. už kasininkės darbą, kurio ji nedirbo, buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 3703,03 Lt (2006 m. 1966,37 Lt, 2007 m. 1736,66 Lt), išmokėjimo suma – 2532,27 Lt,

R. S. oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo priskaičiuota darbo užmokesčio nuo 2005-02-01 iki 2007-09-11 21769,84 Lt (2005m. – 6499,05 Lt, 2006 m. – 8010,32 Lt, 2007 m. – 7260,47 Lt), išmokėta 17506,40 Lt. už sargo darbą, nors nustatyta, kad jis nedirbo darželyje;

D. E. darželio oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota, priskaičiuota darbo užmokesčio 28544,57 Lt (2006 m. – 13763,99 Lt, 2007 m. – 14780,58 Lt) ir išmokėjimo suma 20144,75 Lt už papildomus darbus, kurių ji neatliko;

A. S. 2009 m. birželio – liepos mėn. buvo priskaičiuota ir oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota 3581,44 Lt priemokos už ūkvedės – sandėlininkės N. U., kuri nedirbo ūkvede – sandėlininke, vadavimą laikino nedarbingumo laikotarpio ir nemokamų atostogų metu;

A. B. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo priskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2006-01-03 iki 2006-01-28 už neatliktą auklėtojos padėjėjos – virėjos A. P. vadavimą, laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2006-03-31 – už virėjos A. A. vadavimą, laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-03-06 - auklėtojos R. V. vadavimą, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-07-05 – už nedirbusios pavaduotojos ūkio reikalams – sandėlininkės L. M. vadavimą, viso priedų už vadavimą 5269,55 Lt (1063,75 Lt – 2006 m., 2009 m. – 4205,80 Lt);

O. R. nuo 2009-06-30 iki 2009-11-30 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 21107,59 Lt, o išmokėta 16041,76 Lt. už buhalterės darbą, nors ji darželyje realiai nedirbo;

L. M. (S.) (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008-12-01 iki 2009-03-02 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 13987,27 Lt (2008 m. – 5254,94 Lt, 8732,33 Lt) ir išmokėta 10472,67 Lt. už darbus (2009 m. lapkričio mėn. priskaičiuota už nepanaudotas atostogas 467,97 Lt ir išmokėta 355,66 Lt), kurių ji nedirbo;

G. S. (K.) (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, už darbus, kurių ji nedirbo, nuo 2007-09-11 iki 2008-02-11 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 12903,52 Lt (2007 m. – 7760,38 Lt, 2008 m. – 3499,68 Lt, 2009 m. – 1643,46 Lt) ir išmokėta 9735,33 Lt.

(duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje fiksavo žinomai melagingus duomenis, jog N. U. ir D. E. už nuosavų automobilių tarnybos tikslams naudojimą, 2006-2008 metais buvo išmokėta 5175 Lt.

Dėl nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2006-2009 metų (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl šios nusikalstamos veikos A. S. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

A. B. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t.y. būdama Šakių rajono (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei pažeidžiant to paties įstatymo 12 str. 1 punkto reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, apskaitos dokumentais, t.y. darbo laiko žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, neatitinkančiais tikrovės, registruose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas: 2006-2009 metais pildydama darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio žiniaraščius nurodė neteisingus duomenis, jog N. U. dirbo ūkvede-sandėlininke 0,5 etato, sargu 1 etatu, skalbėja 0,25 etato, remonto darbininke 0,25 etato, pavaduotoja ūkio reikalams 0,5 etato bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, O. U. dirbo 0,25 etato kasininke bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šį darbą, R. S. dirbo 1 etatu sargu, remonto darbininku, D. E. dirbo skalbėja 0,5 etato, buhaltere 0,75 etato bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, B. A. K. dirbo kasininke 0,25 etato, buhaltere 0,75 etato, skalbėja 0,25 etato, remonto darbininke 0,125 etato, auklėtoja bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, G. S. (K.) dirbo sargu 1 etatu, remonto darbininku 0,25 etatu, bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etatu, skalbėja 0,5 etatu, D. V. dirbo kasininke 0,25 etato, ūkvede sandėlininke 0,5 etato bei jai buvo išmokėtas atlyginimas už šiuos darbus, L. M. dirbo pavaduotoja ūkio reikalams 0,5 etato, sargu 1 etatu, skalbėja 0,25 etato, kūrike 1 etato, O. R. dirbo buhaltere. Tokiu būdu neatitinkančiais tikrovės darbo laiko žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo skiriami papildomi darbai, kurių jie neatliko, taip pat buvo forminami darbuotojai, kurie iš viso nedirbo vaikų darželyje, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotas priskaičiuotas darbo užmokestis ir registruose dėl to buvo fiksuotos neįvykusias ūkines operacijas, o būtent:

N. U. 2006-2009 metais darželio oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas 72322,63 Lt (2006m. – 5350,01 Lt, 2007 m. – 13869,70 Lt, 2008 m. – 31142,25 Lt, 2009 m. – 21960,67 Lt) už neatliktą darbą, ir dėl to buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota darbo užmokesčio išmokėjimas 52210,97 Lt;

B. A. K. 2007-2008 m. oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas 39540,62 Lt (2007 m. – 1906,13 Lt, 2008 m. – 37634,49 Lt) ir išmokėjimas 29082,88 Lt (26456,23+2626,65) Lt už darbus, kurių ji nedirbo;

D. V. 2008-2009 m. oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas 2141,60 Lt (2008m. -531,20 Lt, 2009 m. – 1610,40 Lt) ir išmokėjimas 1665,69 Lt už kasininkės ir ūkvedės darbą, nors tokio darbo ji nedirbo;

O. U. 2006-2007 m. už kasininkės darbą, kurio ji nedirbo, buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 3703,03 Lt (2006 m. 1966,37 Lt, 2007 m. 1736,66 Lt), išmokėjimo suma – 2532,27 Lt,

R. S. oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo priskaičiuota darbo užmokesčio nuo 2005-02-01 iki 2007-09-11 21769,84 Lt (2005m. – 6499,05 Lt, 2006 m. – 8010,32 Lt, 2007 m. – 7260,47 Lt), išmokėta 17506,40 Lt. už sargo darbą, nors nustatyta, kad jis nedirbo darželyje;

D. E. darželio oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota, priskaičiuota darbo užmokesčio 28544,57 Lt (2006 m. – 13763,99 Lt, 2007m. – 14780,58 Lt) ir išmokėjimo suma 20144,75 Lt už papildomus darbus, kurių ji neatliko;

A. S. 2009 m. birželio – liepos mėn. buvo priskaičiuota ir oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduota 3581,44 Lt priemokos už ūkvedės – sandėlininkės N. U., kuri nedirbo ūkvede – sandėlininke, vadavimą laikino nedarbingumo laikotarpio ir nemokamų atostogų metu;

A. B. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo priskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2006-01-03 iki 2006-01-28 už neatliktą auklėtojos padėjėjos – virėjos A. P. vadavimą, laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2006-03-31 – už virėjos A. A. vadavimą, laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-03-06 - auklėtojos R. V. vadavimą, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-07-05 – už nedirbusios pavaduotojos ūkio reikalams – sandėlininkės L. M. vadavimą, viso priedų už vadavimą 5269,55 Lt (1063,75 Lt – 2006 m., 2009 m. – 4205,80 Lt);

O. R. nuo 2009-06-30 iki 2009-11-30 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 21107,59 Lt, o išmokėta 16041,76 Lt už buhalterės darbą, nors ji darželyje realiai nedirbo;

L. M. (S.) (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008-12-01 iki 2009-03-02 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 13987,27 Lt (2008 m. – 5254,94 Lt, 8732,33 Lt) ir išmokėta 10472,67 Lt už darbus (2009 m. lapkričio mėn. priskaičiuota už nepanaudotas atostogas 467,97 Lt ir išmokėta 355,66 Lt), kurių ji nedirbo;

G. S. (K.(duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, už darbus, kurių ji nedirbo, nuo 2007-09-11 iki 2008-02-11 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 12903,52 Lt (2007 m. – 7760,38 Lt, 2008 m. – 3499,68 Lt, 2009 m. – 1643,46 Lt) ir išmokėta 9735,33 Lt.

(duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje fiksavo žinomai melagingus duomenis, jog N. U. ir D. E. už nuosavų automobilių tarnybos tikslams naudojimą, 2006-2008 metais buvo išmokėta 5175 Lt.

Dėl nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2006-2009 metų (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl šios nusikalstamos veikos A. B. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrai su A. S. bei padedant O. R., įgijo svetimą turtą, tai yra 2009 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), O. R. parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną O. R. pasirašė darbo sutartį su darželio direktore A. S., iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog šio darbo realiai O. R. nedirbs. O. R. už tariamai atliekamą buhalterės darbą darželyje nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., kaip darbo užmokestis, į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, buvo pervesta 16041,76 Lt, kuriuos ji pervesdavo A. B., tuo metu buvusios nėštumo ir gimdymo atostogose, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke. Tokiu būdu A. B., kartu su A. S. ir O. R. sukčiavimo būdu įgijo svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 16041,76 Lt.

Dėl šios nusikalstamos veikos bylos dalis buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla dalyje dėl A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal 182 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Pripažinti A. B. kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkinti pilnai.

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas A. S. švelnesnes bausmių rūšis, negu tos, kurios numatytos BK 182 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies sankcijose, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalį. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Apeliantas pabrėžia, kad tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normą, o skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Aplinkybės, kad A. S. yra 55 metų amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, rūpinasi neįgaliu asmeniu, administracine tvarka nebausta ir neteista, nėra išimtinės, todėl nėra pagrindo skirti jai neįprastą bausmę už padarytą sunkų ir apysunkį nusikaltimą. Teismo padarytos išvados, kad A. S. padaryti nusikaltimai yra atsitiktinio, situacinio pobūdžio, kad iš dalies paties įstatymo netobulumas sudarė sąlygas padaryti šias nusikalstamas veikas, yra klaidingos ir prieštaraujančios byloje nustatytiems faktams. Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad A. S. ilgą laiką (2005-2009 metais) naudojosi savo pareigomis savanaudiškais tikslais. Tokį ilgą laiką trunkančios veikos niekaip negali būti vertinamos kaip atsitiktinio ar situacinio pobūdžio. Visiškai neaišku, kokį įstatymą teismas turėjo mintyje, teigdamas, jog įstatymo netobulumas sudarė sąlygas padaryti šias nusikalstamas veikas, taip pat neaiškus teismo teiginys, jog kaltinamajai galėjo susiformuoti įspūdis, jog jos atliekami veiksmai nėra neteisėti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su kaltinimo dalies dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pašalinimu iš kaltinimo tiek A. S., tiek A. B. atžvilgiu, taip pat A. S. paskirta bausme bei civilinių ieškinių išsprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais ir išklausęs prokuroro baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenustatė pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentais dėl dalies kaltinimo A. S. ir A. B. pašalinimo neteisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras savo skundo rezoliucinėje dalyje ir neprašo pripažinti A. S. kalta dėl nusikalstamos veikos, kuri pašalinta iš kaltinimo, nors skundo motyvai leidžia daryti tokią išvadą dėl prokuroro prašymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. ir A. B. buvo kaltinamos tuo, kad turėdamos tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2006-2009 metais A. S. suklastojus dokumentus – 2006-01-03 įsakymą Nr. 1A „Dėl laikino vadovavimo A. P. išvykimo mokytis laikotarpiu“, 2006-03-21 įsakymą Nr. 5 „Dėl laikino vadavimo A. A. nedarbingumo laikotarpiu“, 2008-08-29 įsakymą Nr. PK-44 „Dėl A. B. tarnybinio atlyginimo koeficiento nustatymo“, 2008-12-01 įsakymą Nr. PK-52 „Dėl priedo prie tarnybinio atlyginimo skyrimo A. B.“, 2009-01-05 įsakymą Nr. PK-5 „Dėl A. B. tarnybinio atlyginimo koeficiento nustatymo“, 2009-03-02 įsakymą Nr. PK-16 „Dėl laikino vadavimo L. M. nėštumo iš gimdymo atostogų laikotarpiu“, 2009-03-02 įsakymą Nr. PK-17 “Dėl priemokos prie kovo mėn. atlyginimo skyrimo A. B.“, bei šių suklastotų dokumentų bei neteisėtai už tariamai atliekamus papildomus darbus išmokėtų A. B. pinigų pagrindu, (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui apie A. B. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai bei pati A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, turėdama tikslą įgyti svetimą turtą, pateikė prašymus skirti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą, tokiu būdu sukčiavimo būdu, veikiant bendrai, A. B. įgijo svetimą turtą – 33561,93 Lt, priklausančius Šakių rajono savivaldybės biudžetui bei sukčiavimo būdu įgijo svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančius 31532,06 Lt, kurie A. B. buvo išmokėti Šakių skyriuje kaip motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos.

Apylinkės teismas šią kaltinimo dalį pašalino iš kaltinimo, kadangi nenustatė A. S. ir A. B. veikoje sukčiavimo tikslo – siekio gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinimas šioje dalyje apima ir tai, kad A. B. suklastotų įsakymų pagrindu buvo neteisėtai mokamas didesnis darbo užmokestis, ir tai, kad vaikų darželio administracijai pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui apie A. B. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį, kuriuo skaičiuojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, A. B., neteisėtai padidinus pajamas, gavo didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas, nei priklausytų.

Tačiau pagrindo sutikti su prokuroro skunde pateikiamais argumentais nėra visų pirma dėl to, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. ir A. B. veikos šiame kaltinimo epizode netinkamai kvalifikuotos. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo ribų, taigi patikrina bylą tik dėl tų nusikalstamos veikos epizodų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Epizode, dėl kurio kyla ginčas, A. S. ((duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė) buvo kaltinama tuo, kad suklastojo dokumentus, susijusius su atlyginimo dydžio A. B. ((duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei) nustatymu, dėl ko A. B. gavo didesnį darbo užmokestį ir didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei priklausytų. A. B. su A. S. veikė bendrai, jų veiksmai buvo nukreipti svetimo turto – Šakių rajono savivaldybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančių lėšų – užvaldymui apgaule. Šie kaltinamųjų veiksmai, prokuroro manymu, turėtų būti kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o A. S. – dar ir kaip dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei piktnaudžiavimas tarnyba pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Vienas iš sukčiavimo objektyviųjų požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. turėjo tam tikrus įgaliojimus vaikų darželiui savivaldybės skirtų biudžeto lėšų atžvilgiu – tai yra, buvo atsakinga už įstaigos turto efektyvų valdymą, buhalterinės - finansinės atskaitomybės organizavimą ir kontroliavimą, dokumentacijos įforminimą ir pateikimą laiku, darbo laiko ir apmokėjimo apskaitos žiniaraščius tvirtinimą, darbo sutarčių sudarymą, įsakymų pasirašymą, atsiskaitymų su biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis organizavimą ir kontroliavimą ir kt.

Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, tačiau šiuo atveju neteisėtą disponavimą vaikų darželiui iš savivaldybės biudžeto skirtomis lėšomis lėmė A. S. įgaliojimai šių lėšų atžvilgiu, todėl kaltininkių veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip A. S. dėl užimamų pareigų patikėto ir jos žinioje buvusio turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis), bet ne kaip sukčiavimas. Pažymėtina, kad atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai. Tuo tarpu BK 183 ar 184 straipsniai taikomi tada, kai kaltininkui teisėtai suteikiami tam tikri įgaliojimai turto atžvilgiu ir tik po to, viršijant šiuos įgaliojimus, turtas iš teisėto kaltininko valdymo perkeliamas į neteisėtą.

Šiuo atveju, A. S., būdama teisėta jai dėl užimamų pareigų patikėto ir jos žinioje buvusio turto valdytoja, priimdama kaltinime nurodytus ir kitus neteisėtus įsakymus sudarė situaciją, kai iš vaikų darželiui skirtų lėšų A. B. buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei galėjo būti mokamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tokia situacija susidarė ne dėl apgaulės savivaldybės atžvilgiu, kadangi biudžeto lėšos jau būdavo skirtos darželiui sudarant savivaldybės biudžetą, tačiau dėl to, kad A. S., turėdama atitinkamus įgaliojimus disponuoti tomis lėšomis, priiminėjo įsakymus, kuriuos priimti ji taipogi turėjo įgaliojimus. Pažymėtina, jog A. S. priimti įsakymai buvo neteisėti ne dėl to, kad priimti viršijant įgaliojimus, tačiau dėl paties jų turinio – teisės aktų neatitinkančių atlyginimo priedų ir koeficientų nustatymo, dėl vadavimo paskyrimo, kai vadavimas nebuvo vykdomas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1-2014) jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau jų taikymas paminėtoje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Šioje byloje prokuroro apeliaciniame skunde nėra išreikštas prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, tokio prašymo BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka jis nepareiškė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras ir tokiu būdu ištaisyti teismo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, apeliacinės instancijos teismas esamoje teisinėje situacijoje neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti A. S. ir A. B. kaltomis dėl sukčiavimo, pasireiškusio tuo, kad A. S. klastojo įsakymus, susijusius su darbo užmokesčiu A. B., ir šių suklastotų įsakymų pagrindu 2006-2009 metais A. B. neteisėtai buvo išmokėtas darbo užmokestis, nėra pagrindo, kadangi jų veikoje yra ne sukčiavimo, bet kitos nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo – požymių.

Kita prokuroro skunde nurodoma kaltinimo dalis, apelianto manymu, kvalifikuotina kaip motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų įgijimas apgaule, taipogi neatitinka BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai buvo fiktyvūs, ar jis realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti, ir pan. Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. B. dirbo buhalterės darbą, už kurį jai buvo mokamas darbo užmokestis, ir nors jis neteisėtais A. S. įsakymais buvo padidintas, nenustatyta, kad tai buvo daroma būtent tuo tikslu, kad A. B. gautų didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip savo skunde teigia ir pats prokuroras, A. B. atlyginimo dydis kito per visą kaltinime nurodytą laikotarpį, taigi konstatuoti, kad tai buvo tiesiogiai susiję su siekiu gauti didesnes motinystės (tėvystės) išmokas, nėra pagrindo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodytas laikotarpis nuo 2006 iki 2009 m., tuo tarpu padaryta žala apima tik 2008 ir 2009 m. laikotarpį, taigi ir pats kaltinimas nėra tikslus.

Apeliaciniame skunde prokuroras kelia ir bausmės, paskirtos A. S. klausimą, kadangi, jo manymu, skiriant bausmę nuteistajai nepagrįstai buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmė nuteistosios A. S. atžvilgiu pritaikyta tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuoti paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

Vienas iš svarbiausių bausmės skyrimo principų reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, ją tinkamai individualizuotų ir bausmė būtų teisinga. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą A. S. atžvilgiu, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad ji padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą; atlygino dalį žalos, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė; dalį nusikalstamų veikų padarė bendrininkų grupėje, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe; kaltinamosios asmenybę: yra 55 metų amžiaus, rūpinasi neįgaliu asmeniu, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebausta ir neteista; tai, kad per visą nusikalstamos veikos darymo laikotarpį darželyje atliekant patikrinimus darbo trūkumų nebuvo nustatyta, konstatavo, kad A. S. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybei.

Pažymėtina, kad bausmė turi būti tokia, kad ja būtų galima įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirtis sunkius nusikaltimus padariusiam asmeniui gali būti įgyvendinama tik paskyrus teisingą, adekvačią nusikaltimo sunkumui bausmę, kuri pakankamai paveiktų asmenį ir dėl jos švelnumo neskatintų naujų nusikaltimų darymo. Šiuo atveju individualizuodamas bausmę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad izoliuoti ją nuo visuomenės yra netikslinga, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas.

Prokuroras skunde kelia ir sprendimo dėl civilinių ieškinių teisėtumo klausimą, teigdamas, kad teismo sprendimas palikti nenagrinėtus civilinius ieškinius yra neteisėtas. Tokiai prokuroro pozicijai pritartina, kadangi, konstatavęs, kad A. S. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta, išskyrus epizodą, susijusį su darbo užmokesčio mokėjimu A. B. ir motinystės bei motinystės (tėvystės) išmokų gavimu apgaule, turėjo tenkinti civilinius ieškinius ir priteisti A. S. veikomis padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, taigi tuo atveju, jeigu kaltinamieji išskirtoje byloje, galimai darę nusikalstamas veikas bendrininkaudami su A. S., bus nuteisti, jie privalės padarytą žalą atlyginti solidariai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi, priteisiant iš nuteistosios A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai 12082,05 Eur (41716,89 Lt) valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti dėl G. K. išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, taip pat tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys, pareikštas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, dėl L. S. 1581,40 Eur (5460,27 Lt) išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tuo tarpu prokuroro civilinis ieškinys, pareikštas ginant viešąjį interesą, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš nuteistosios A. S. Šakių rajono savivaldybės administracijos naudai 45246,96 Eur (156228,69 Lt) (dėl N. U. sumokėto atlyginimo – 15290,91 Eur (52796,46 Lt), dėl B. A. K. sumokėto atlyginimo – 6591,98 Eur (22760,78 Lt), dėl D. V. sumokėto atlyginimo – 482,42 Eur (1665,69 Lt), dėl D. E. sumokėto atlyginimo ir išmokų už nuosavo transporto naudojimą – 7044,14 Eur (24322,02 Lt), dėl O. U. sumokėto atlyginimo – 733,40 Eur (2532,27 Lt), dėl O. R. sumokėto atlyginimo – 4646,01 Eur (16041,76 Lt), dėl G. K. sumokėto atlyginimo – 2457,80 Eur (8486,30 Lt), dėl L. S. sumokėto atlyginimo – 2930,09 Eur (10117,01 Lt), dėl R. S. sumokėto atlyginimo – 5070,20 Eur (17506,40 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad L. S. į Šakių rajono savivaldybės biudžetą yra grąžinusi 1705,90 Eur (5890,14 Lt), A. S. – 5018,36 Eur (17327,39 Lt), G. K. – 33,73 Eur (116,48 Lt), šiomis sumomis priteistina turtinė žala mažintina. Prokuroro civilinio ieškinio dalis dėl A. B. išmokėto atlyginimo bei dalis, viršijanti ekspertizės akte nustatytų išmokėtų atlyginimų dydžius, atmestina. Taip pat atmestinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys, pareikštas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, dėl A. B. išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų.

Prokuroro prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla dalyje dėl A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, kadangi šios veikos padarymu A. B. nebuvo kaltinama, tenkintinas, o ši teismo klaida laikytina rašymo apsirikimu.

Asmuo, kuriam byla nutraukta, A. B., taip skundžia apylinkės teismo nuosprendį, prašydama ją išteisinti dėl veikos, dėl kurios byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas įtvirtintas baudžiamajame (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas) įstatymuose. Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, jog pagal nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojančią BPK 327 straipsnio 1 punkto redakciją apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pirmesnėje šio punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad, esant toms aplinkybėms, panaikinamas apkaltinamasis nuosprendis. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, pašalindamas iš formuluotės žodį „apkaltinamasis“, specialiai pabrėžė, kad, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2013, Nr. 2K-10/2014).

Nagrinėjamoje byloje A. B. traukiama atsakomybėn už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2009 m. lapkričio 30 d. Kaltinamosios veiksmus pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ši veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, per šį laikotarpį A. B. nebuvo teista, nėra kaltinama kitomis nusikalstamomis veikomis, todėl laikytina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo. Taigi, kaip minėta, apylinkės teismas galėjo priimti vienintelį sprendimą – nutraukti bylą.

Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, iš esmės reiškiančių, kad asmuo, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Tai nepaneigia galimybės nuosprendyje konstatuoti veikos faktinių aplinkybių, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu (EŽTT byla: Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I). Dėl šios priežasties iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini teismo teiginiai apie nustatytą A. B. kaltę, nurodant, kad A. B. buvo kaltinama, jog veikdama bendrai su A. S. bei padedant O. R., įgijo svetimą turtą, taip pat pašalinant teiginį, kad šioje A. B. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, bei iš nuosprendžio aprašomosios dalies (59 psl.) pašalinant teiginį, kad „teismas laiko, kad šios byloje nustatytos aplinkybės parodo, kad A. B. padedama O. R. sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą, nes būdama nėštumo ir gimdymo atostogose gaudavo Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamą motinystės pašalpą, taip pat iš O. R. gaudavo atlyginimą už atliktą buhalterės darbą“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Asmens, kuriam byla nutraukta, A. B., apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dalis dėl A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistosios A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai 12082,05 Eur (41716,89 Lt) valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti dėl G. K. išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų.

Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytos žalos atlyginimo, tenkinti ir priteisti iš nuteistosios A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai 1581,40 Eur (5460,27 Lt) valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti dėl L. S. išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų.

Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytos žalos atlyginimo dėl A. B. išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų atmesti.

Prokuroro civilinį ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistosios A. S. Šakių rajono savivaldybės administracijos naudai 38488,96 Eur (132894,68 Lt). Kitą prokuroro civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad A. B. buvo kaltinama, jog veikdama bendrai su A. S. bei padedant O. R., įgijo svetimą turtą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad šioje A. B. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, taip pat pašalinti teiginį, kad „teismas laiko, kad šios byloje nustatytos aplinkybės parodo, kad A. B. padedama O. R. sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą, nes būdama nėštumo ir gimdymo atostogose gaudavo Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamą motinystės pašalpą, taip pat iš O. R. gaudavo atlyginimą už atliktą buhalterės darbą“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.