Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-634-1053/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-12-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
1A-634-1053/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18230-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrė Telksniene, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis
P. K.
Advokatai
Vladimiras Buslovičius
Kategorijos
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-634-1053/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18230-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Čaplikaitei,nuteistajam P. K., jo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjo advokato V. Buslovičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 51 MGL (2 550 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. K. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas P. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 19 d., 21.56 val., iki 2023 m. gegužės 20 d., 22.17 val., (2 paros), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą, ir nustatytas galutinis P. K. skirtinos bausmės dydis – 30 MGL (1500 Eur). P. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 20 d.; iš P. K. valstybės naudai išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 6 210 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 19 d., apie 21.56 val., Vilniuje, Fabijoniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 2A (Igno Šeiniaus st.), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistojo P. K. gynėjas pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl P. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki vienerių metų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš P. K. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 120 Eur; P. K. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.1. Gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nusprendė išieškoti iš P. K. valstybės naudai 6 210 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Gynėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog byloje taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti suma. Teismo sprendimas išieškoti minėtą sumą yra nepagrįstas, neteisėtas ir perteklinis. Teismas neatsižvelgė į turto konfiskavimo paskirtį ir tikslus, jų sampratos ir turinio Lietuvos baudžiamojoje teisėje kitimą. Gynėjo nuomone, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas –negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo bei pasiekti visų šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, išskyrus kaltininko nubaudimą.

2.2. Gynėjas skunde teigia, kad 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – LTSR BK) visos bausmės pagal paskirtį buvo skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos bausmės buvo skiriamos, kai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į kaltininko asmenybę, buvo tikslinga sustiprinti atsakomybę, prie pagrindinės bausmės prijungiant tą ar kitą papildomąja. Nors papildomos bausmės turėjo stiprinti nubaudimo poveikį, padėti siekti geresnių rezultatų, norint pataisyti nuteistąjį, tačiau neretai jų skyrimas tik iškreipdavo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą ir dirbtinai sunkindavo nusikaltimą padariusio asmens padėtį: praktikoje dažnai pasitaikydavo, kad turto konfiskavimas kaip papildoma bausmė buvo griežtesnė, nei bauda, skirta nuteistajam kaip pagrindinė bausmė. Tai keldavo abejones dėl draudimo bausti du kartus už tą patį (non bis in idem) principo pažeidimo. LTSR BK turto konfiskavimas buvo viena iš bausmės rūšių. Jo kaip bausmės turinį sudarė viso ar dalies kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto paėmimas valstybės nuosavybėn. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo dabartinis BK, kuriame pasikeitė ne tik turto konfiskavimo koncepcija, bet ir teisinė turto konfiskavimo prigimtis bei turinys. Naujajame BK atsisakyta buvusių papildomų bausmių, kurios anksčiau buvo privalomai arba teismo nuožiūra skiriamos kartu su pagrindine bausme, o turto konfiskavimo taikymas susietas su nusikalstamu būdu gauto ar nusikalstamas veikas darant naudoto turto konfiskavimu. Taip buvo atsisakyta turto konfiskavimo kaip bausmės suvokimo, savo ruožtu priskiriant šią prievartos priemonę prie baudžiamojo poveikio priemonių.

2.3. Gynėjas skunde pažymi, kad tarptautiniu mastu suformuluotas turto konfiskavimo turinys savo paskirtimi bei skyrimo ypatumais skiriasi nuo tradicinės bausmės paskirties. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra nurodyta BK 67 straipsnio 1 dalyje – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi baudžiamojo poveikio priemonės savo turiniu tiesiogiai nedubliuoja bausmių, kaip buvo papildomų bausmių atveju, bet padeda įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą. Šių teiginių kontekste vertinant BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, kurią turi padėti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės, galima daryti išvadą, kad konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemones bei įrankius siekiama tokius daiktus išimti iš civilinės apyvartos, kad šiais daiktais nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais, t. y. iš esmės siekiama prevencinių tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

2.4. Skunde teigiama, kad kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010 akcentavo, jog turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį, savo turiniu negali turėti nubaudimo bruožų; konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei būtų konstatuojama, kad kelių tūkstančių litų dydžio baudos paskirties įgyvendinimui turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – keliasdešimt kartų baudos dydį viršijančios pinigų sumos konfiskavimas.

2.5. Gynėjas pažymi, kad vertindamas, ar turto konfiskavimas buvo proporcinga priemonė teisės pažeidėjui, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje, jo kilmę ir paskirties teisėtumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį, konfiskuojamo turto reikšmę tam asmeniui, padarytą arba potencialiai sukeltą turtinę žalą valstybei, asmeniui paskirtą kitą bausmę, jos griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslų įgyvendinimo požiūriu. Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekimo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje.

2.6. Skunde gynėjas teigia, jog vertinant skundžiamą nuosprendį aptartos jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad nusikaltimo priemonės konfiskavimu siekiama iš esmės prevencinių tikslų, t. y. kad daiktas, padėjęs padaryti nusikaltimą, būtų išimtas iš civilinės apyvartos, kad šiuo daiktu nebūtų galima dar kartą pasinaudoti teisei priešingais tikslais. Neabejotina, kad tai yra teisėti ir visuotinai svarbūs tikslai, tačiau šių tikslų siekimas neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju nėra loginio pagrindimo, kokiu būdu automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš P. K. padėtų pasiekti prevencinių baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, turto konfiskavimo skyrimas atliktų tik nubaudimo funkciją, ir būtų suartėjama su aptarta sovietmečiu galiojusia turto konfiskavimo paskirtimi nubausti asmenį.

2.7. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas kildinamas iš principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Natūralu, kad kai kaltininkas, iš nusikalstamos veikos gavęs turtinės naudos, šią naudą (plačiąja prasme) paslepia ar perleidžia sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltininko tokias kaltininko pastangas padaro beprasmėmis ir leidžia įvykdyti teisingumą. Iš kaltininko neišieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tai būtų pagrindas jam gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kadangi disponuodamas neteisėtu būdu gautu ir vėliau tik jam vienam žinomoje vietoje paslėptu turtu, taip pat disponuodamas nauda, gauta sąžiningiems tretiesiems asmenims perleidus neteisėtu būdu gautą turtą, jis iš savo neteisėtos veikos gautų naudos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nuostatos įtvirtintos siekiant išvengti tokių situacijų, tuo tarpu šiuo atveju šios teisės normos taikymas yra nepagrįstas ir prieštarauja minėtiems tikslams.

2.8. Gynėjas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš P. K. 6 210 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes taikyti BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra. Gynėjo nuomone, taikant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis artimas minimaliam, bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. P. K. patirs neigiamus baudžiamosios atsakomybės padarinius tokia apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Šalies argumentai

2.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

2.10. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai, formalizuotais teiginiais, nustatė P. K. 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminą, kadangi, pasisakydamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, nenurodė jokių motyvų, kodėl nuteistojo atžvilgiu pritaikytas būtent 2 metų terminas yra laikytinas adekvačiu ir proporcingu. Skirdamas P. K. bausmę, teismas padarė išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta P. K. paskyrus sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas sutrumpinamas iki vienerių metų.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo, nuteistojo kaltės ir paskirtos bausmės neginčija, o tik nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju P. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejų) metų laikotarpiui; taip pat iš P. K. nuspręsta valstybės naudai išieškoti automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 210 Eur. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

6. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.‏‏‎

7. Atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių ryšį su skiriama bausme, aktualus yra ir teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šis išaiškinimas analogiškai taikytinas ir vertinant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

8. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai, formalizuotais teiginiais, nustatė 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminą. Gynėjo teigimu, teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl būtent 2 metų terminas yra laikytinas adekvačiu ir proporcingu. Gynėjas pažymi, kad skirdamas bausmę, teismas padarė išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta P. K. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliai ribai.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas tiek skirdamas bausmę, tiek ir nustatydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, įvertino tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad P. K. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Taigi, priešingai nei skunde teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatė 2 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, kuris yra trumpesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis. Nors nuteistasis transporto priemonę vairavo vakare, tačiau iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje daryto vaizdo įrašo matyti, kad transporto priemonių eismas vienoje iš judriausių Vilniaus gatvių buvo pakankamai intensyvus, stabdomas policijos pareigūnų nuteistasis nesuvaldė vairuojamo automobilio – užvažiavo ant bortelio, vėliau nesugebėjo automobilio pastatyti saugiai – automobilis pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad savo veiksmais nuteistasis sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Nuteistajam tikrinimo metu buvo nustatytas 2,61 promilės neblaivumas, kas ženkliai viršija 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma rodo, kad 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas yra proporcingas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir jo asmenybei. Todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra.

Dėl turto konfiskavimo

12. Gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam skirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Iš apeliacinio skundo teiginių matyti, kad gynėjas iš esmės prašo turto konfiskavimą pakeisti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui – UAB „P“, todėl nutarė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ „E“ duomenis yra 6 210 Eur.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

16. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Iš aptartų teisės normų ir jų aiškinimo nuostatų seka, kad asmeniui, kuris yra pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, turto konfiskavimas (plačiąja prasme) yra taikomas privalomai. Toks sprendimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos, o yra imperatyviai numatytas baudžiamajame įstatyme. Todėl nėra ir teisinės galimybės šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita, pvz., gynėjo siūloma įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas išieškoti iš P. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

18. Gynėjas apeliaciniame skunde pateikia iš esmės teorinio pobūdžio argumentus, kuriais yra akcentuojama tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šių priemonių tikslams pasiekti, tačiau pastebėtina, kad jokių argumentų, kaip konkrečiai skirta baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai suvaržo P. K. teises, gynėjas skunde nepateikia. Gynėjas skunde teigia, jog transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš P. K. neatitinka šia baudžiamojo poveikio priemone siekiamo tikslo – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir apriboti jiems galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.

19. Atsakant į minėtus gynėjo argumentus pažymėtina, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Ir nors išieškant iš nuteistojo transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, galimybės pasinaudoti šia transporto priemone darant naujas nusikalstamas veikas ir nėra apribojamos – asmuo turi galimybę tą patį automobilį vairuoti neblaivus, tačiau neabejotina, kad kaltininkas nėra suinteresuotas netekti turto vertę atitinkančios sumos, taigi automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas sulaiko asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.

20. Kaip minėta, nuteistasis P. K. dirba. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad įmonės, kurioje jis dirba, direktorius sutiko, kad automobilis būtų konfiskuotas, o nuteistasis po to įmonei grąžintų automobilio vertės sumą. Iš šių nuteistojo parodymų seka, kad teisinė situacija, kuomet jam tektų atlyginti natūra konfiskuoto automobilio vertę, jį tenkina. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kuriais būtų ginčijama VšĮ „E“ nustatyta automobilio „Mercedes-Benz“ vertė. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta bauda tik 1 MGL viršija baudos, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimumą. Paskirta bauda taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas yra sumažinta vienu trečdaliu, įskaitytas nuteistojo laikinojo sulaikymo laikas. Vertinant šias aplinkybes kartu su jau aptartomis teismo išvadomis dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nuteistojo asmenybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – nuteistojo teisių neapribos labiau negu reikia šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti. Todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra. Gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksniene