Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-718/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
1-542-718/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06298-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. M., M. B.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Diana Vaitkevičienė, Asta Mačernytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-718/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06298-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo atstovui J. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu atliekantis laivės atėmimo bausmę ir dirbantis, teistas:

1) 2010-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 2011-05-26 išbrauktas iš Klaipėdos m. pataisos inspekcijos įskaitos;

2) 2011-05-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. 2011-07-19 išbrauktas iš Klaipėdos m. pataisos inspekcijos įskaitos;

3) 2011-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalimi - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2011-05-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2012-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

4) 2015-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Taikytas BK 64(1) straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta - laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2011-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Bausmę atliko 2016-09-22;

5) 2020-04-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72(1) straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – įpareigojant A. M. 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu;

6) 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2020 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, nuo 2021-06-10 atlieka bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2012-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme;

2) 2013-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2012-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 60 parų arešto bausme;

3) 2015-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 MGL (228 Eur) bauda. 2017-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 3 parų areštą. Bausmę atlikęs 2017-07-03;

4) 2018-09-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

5) 2019-01-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.Vadovaujantis BK 70 straipsnio 1 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos turi atlikti per 8 mėnesius nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendžio įsiteisėjimo;

6) 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuopsrendžio įsiteisėjimo, įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-08-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiuo metu atlieka bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. M., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suklastojo dokumentus bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą:

kaltinamasis A. M. (buvęs (duomenys neskelbtini)), veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, savo (A. M.) vardu iš (duomenys neskelbtini) filialo gauti 15 000 eurų vartojimo kreditą, Klaipėdos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2019-03-07, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad jam pateiks savo asmens duomenis netikriems dokumentams pagaminti ir panaudojus jo (A. M.) asmens duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagamins A. M. vardu netikrą darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą, kuriuos jie vėliau pateiks (duomenys neskelbtini) filialui, tikslu gauti vartojimo kreditą, kurį gavus pasidalins.

Taip A. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo pasą, gyvenamosios vietos adresą, prisijungimo prie banko sąskaitos kodus. Tada ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas nenustatyta kompiuterine technika, pagamino netikrą A. M. vardu darbo sutartį su bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio banko ,,(duomenys neskelbtini)" sąskaitos išrašą, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. M. nuo 2017-08-10 dirba įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, o banko sąskaitos ,,(duomenys neskelbtini)" išraše, įrašė A. B. vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo atlyginimą į ,,(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2018-08-24 - 1189,89 £, 2018-09-25 – 1285,20 £, 2018-10-25 – 1436,40 £, 2018-11-23 – 1224,07 £, 2018-12-17 – 1779,36 £, 2019-01-25 – 1354,30 £, 2019-02-25 1391,94 £. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2019-03-07 15.58 val. A. M. nuvyko į Luminor banką, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), kur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 5 eurus tam, kad galėtų atlikti vieno cento pavedimą į (duomenys neskelbtini) filialą, kaip sutikimą, kad (duomenys neskelbtini) filialo atstovai galėtų tikrinti A. M. asmens duomenis.

Po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas bendrai su A. M., 2019-03-07 iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino trumpuoju numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) filialą, ir telefonu, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tariamą A. M. darbovietę užsienyje ir iš jos gaunamas pajamas, užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti. Po ko, gavęs iš (duomenys neskelbtini) filialo nuorodą į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir A. M., prisijungę prie kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), ir kurio prieiga yra įrengta (duomenys neskelbtini), prisijungę 2019-03-07 17.15 val. prie A. M. Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieno cento pavedimą į (duomenys neskelbtini) filialo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) filialui netikrą darbo sutarties su bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“ nuorašą ir banko sąskaitos ,,(duomenys neskelbtini)" išrašą. Remiantis pateiktais dokumentais (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą bei 2019-03-08, A. M. pasirašius (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), į nurodytą A. M. Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 eurų, kuriuos 2019-03-08 A. M. išėmęs iš banko sąskaitos pasidalijo su tyrimo nenustatytu asmeniu, perduodamas jam 6 000 Eur.

Tokiu būdu, A. M., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino ir pateikė netikrus duomenis ir dokumentus, taip suklaidino (duomenys neskelbtini) filialo atstovus bei apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 15 000,00 eurų.

Kaltinamasis M. B., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suklastojo dokumentus bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą:

kaltinamasis M. B. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, savo (M. B.) vardu iš (duomenys neskelbtini) filialo gauti 15 000 eurų vartojimo kreditą, Klaipėdos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2019-03-19, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad jam pateiks savo asmens duomenis netikriems dokumentams pagaminti, ir panaudojus jo (M. B.) asmens duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagamins M. B. vardu netikrą darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą, kuriuos jie vėliau pateiks (duomenys neskelbtini) filialui, tikslu gauti vartojimo kreditą, kurį gavus pasidalins.

Taip M. B., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo pasą, gyvenamosios vietos adresą, prisijungimo prie banko sąskaitos kodus. Tada ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas nenustatyta kompiuterine technika, pagamino netikrą M. B. vardu darbo sutartį su bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio banko ,,(duomenys neskelbtini)" sąskaitos išrašą, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad M. B. nuo 2017-02-14 dirba įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, o banko sąskaitos ,,(duomenys neskelbtini)" išraše įrašė M. B. vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo atlyginimą į ,,(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2018-08-24 – 1189,89 £, 2018-09-25 – 1285,20 £, 2018-10-25 – 1436,40£, 2018-11-23 – 1224,07 £, 2018-12-17 – 1779,36 £, 2019-01-25 – 1354,30 £, 2019-02-25 1391,94 £. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2019-03-19 13.25 val. M. B. nuvyko į Luminor banką, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), kur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 5 eurus tam, kad galėtų atlikti vieno cento pavedimą į (duomenys neskelbtini) filialą, kaip sutikimą, kad (duomenys neskelbtini) filialo atstovai galėtų tikrinti M. B. asmens duomenis.

Po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas bendrai su M. B., 2019-03-19 iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino trumpuoju numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) filialą ir telefonu, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą M. B. darbovietę užsienyje ir iš jos gaunamas pajamas, užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti. Po ko, gavęs iš (duomenys neskelbtini) filialo nuorodą į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir M. B., prisijungę prie kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), ir kurio prieiga yra įrengta adresu (duomenys neskelbtini), prisijungę 2019-03-19, 16.31 val., prie M. B. Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieno cento pavedimą į (duomenys neskelbtini) filialo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) filialui netikrą darbo sutarties su bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“ nuorašą ir banko sąskaitos ,,(duomenys neskelbtini)" išrašą. Remiantis pateiktais dokumentais (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą bei 2019-03-20 M. B. pasirašius (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), į nurodytą M. B. Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 eurų, iš kurių, 14820,00 eurų 2019-03-20 M. B. išėmė iš banko sąskaitos ir pasidalijo su tyrimo nenustatytu asmeniu, perduodamas jam 8 820 eurų.

Tokiu būdu, M. B., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino ir pateikė netikrus dokumentus bei duomenis, taip suklaidino (duomenys neskelbtini) filialo atstovus ir apgaule savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 15000,00 eurų.

Kaltinamasis A. M. kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 metais dirbo Olandijoje. Grįžęs iš Olandijos, asmuo, su kuriuo kartu atlikinėjo bausmę, pasiūlė pasiskolinti pinigų. Kaip vėliau iš bylos duomenų sužinojo, tai buvo V. C.. Tuo metu finansinė situacija buvo sunki, todėl ieškojo iš ko pasiskolinti pinigų. Kadangi pačiam užpildžius kredito paraišką jam paskolos nesuteikdavo, nepažįstamas asmuo pasiūlė padėti gauti paskolą. V. C. sakė, kad paims jo vardu 15 000 Eur dydžio paskolą, tačiau jis realiai gavo tik 9 000 Eur. Maždaug 6 000 Eur V. C. pasiėmė sau už tai, kad padėjo gauti paskolą, apie tai buvo susitarę iš anksto. Jam, kaltinamajam, kilo klausimas, iš kur jis gaus tuos pinigus, kuomet paskolą reikės grąžinti kreditoriams. V. C. atsakė, jog kai jis atidavinės paskolą, jam gražins ką gavo. Jis nelabai juo tikėjo, tačiau buvo beviltiškoje situacijoje ir pinigų labai reikėjo, todėl jis sutiko. V. C. paprašė jo asmens dokumento ir banko sąskaitos dokumentų tam, kad jis matytų kada pinigai bus pervesti į banko sąskaitą, bei, kad jis, kaltinamasis, nepabėgtų su visais pinigais. Teikiant paraišką bankui dėl paskolos gavimo viskuo rūpinosi V. C.. Dokumentų, kad jis nėra skoloje antstoliams, kur dirba, kiek uždirba, pats neturėjo, tačiau V. C. juos pateikė jo vardu. Tuose dokumentuose nurodyta informacija neteisinga. Nurodyto atlyginimo negaudavo, telefono numeris bei elektroninis paštas taip pat buvo ne jo. Iš kur tokius dokumentus V. C. gavo, nežino. V. C. jį įtikinėjo, jog jis gaus paskolą, kad nieko neatsitiks. Tuo metu nepagalvojo, kad bus vykdomas nusikaltimas, kad padarys kažkam žalą, nes pinigų labai reikėjo. Į viską žiūrėjo aplaidžiai, neįsigilino į situaciją. Jam buvo pasakyta, kad sąskaitoje turi būti šiek tiek pinigų, todėl įnešė į sąskaitą 5 Eur. Sąskaitą buvo atsidaręs pats, savo vardu. Įnešti į sąskaitą 5 Eur kartu vyko ir V. C. ir jo draugas. Taip pat padarė 1 ct pavedimą iš V. C. kompiuterio, esančio pastarojo namuose. Atliekant pavedimą su jais kartu buvo dar vienas asmuo. Pavedimą atliko V. C., nes jis žinojo tiksliai kur, kam ir kiek pervesti. Jis, kaltinamasis, V. C. kompiuteriu nesinaudojo. Pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini) vyko į Lietuvos paštą, sutartį skaitė iš dalies, visos neperskaitė. Kai pinigai buvo pervesti į sąskaitą, V. C. ir dar vienas asmuo važiavo iki bankomato kartu išgryninti gautus pinigus. Dalį išgrynintų pinigų atidavė V. C. „Akropolio“ picerijoje. Ar tas kitas asmuo gavo dalį pinigų, nežino. Tada V. C. jam gražino dokumentus. Gautus pinigus atidavė motinai, kadangi buvo skoloje. Prašė V. C. grąžinti duotus pinigus, tačiau jis dabar jį ignoruoja, nebendrauja su juo. Civilinį ieškinį pripažįsta, ruošiasi jį atlyginti. Pradėjo dirbti su renginių organizavimu, mano, kad sugebės sumokėti ieškinį.

Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad dėl paskolos į banką ne kartą buvo kreipęsis ir žinojo, kad jam bankas paskolos neišduos. Dirbdamas pavėžėju pagal individualią veiklą nerodė pajamų, todėl bankai nesuteikdavo paskolos. Jis ieškojo žmogaus, galinčio padėti gauti paskolą. Šį tarpininką rado internete, jo vardo nežino. Kas buvo nurodyta skelbime, neprisimena. Susitikus su tuo žmogumi, šis jam pasakė, kokių dokumentų reikės norint gauti paskolą, o jis, kaltinamasis, pateikė visus dokumentus. Ką tiksliai tarėsi su tarpininku, kokiomis sąlygomis jam padėjo gauti paskolą, neprisimena. Tarpininkas buvo tamsaus gymio, su barzda. Atpažinti negalėtų, nes praėjo 2-3 metai. Jis pats jokių dokumentų nepateikinėjo, tuo rūpinosi tarpininkas, kurio dėka gavo paskolą. Vėliau nuvažiavo į banką, padarė pavedimą. O ką tiksliai tas asmuo darė, nežino. Jis bankui neteikė jokių dokumentų. Buvo įnešęs į sąskaitą 5 Eur. Buvo nuvykęs į banką ir į „Paypost“, pasirašė, kad gauna 15 000 Eur paskolą. Visur važiavo vienas, to asmens su juo kartu nebuvo. Gavęs 15 000 Eur paskolą, susitiko su tarpininku, šis jam gražino dokumentus, o tarpininkui atidavė voką su pinigais, ir tada tarpininkas pasiemė dalį pinigų. Su tarpininku iš anksto nebuvo susitarę kokią dalį paskolos jam reikės sumokėti. Grįžęs namo pastebėjo, jog nėra didžiosios dalies pinigų. Jam liko apie 6 000 Eur. Tuo metu labai norėjo išplėsti verslą, tam, kad galėtų užsidirbti, išlaikyti save. Jis vykdė individualią veiklą, norėjo pavėžėjo darbą vykdyti, nusipirkti keletą automobilių, surasti vairuotojų, tačiau nepavyko. Įsigytos mašinos buvo techniškai netvarkingos, todėl jas pridavė į metalo supirkimo įmonę ir pardavė dalimis. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis nesigilino, kokiu būdu bus gauta paskola, įtarė, kad gali būti neteisėtai gautas kreditas, tačiau tikėjosi, kad viskas bus teisėta, pasitikėjo žmogumi. Pasirašant sutartį jos neskaitė, nesigilino. Gavęs pinigus apsidžiaugė, kad galės įsigyti automobilius ir vykdyti veiklą. Žinojo, kad reikės atiduoti pinigus, kad bus palūkanos, bet neskaitė sąlygų, nesidomėjo kokias įmokas reikės atlikti. Elektroninio pašto adresų įvairių yra turėjęs, žaidimus žaisdavo internete. (duomenys neskelbtini) el. paštu nesinaudojo, nėra su savo vardu ir pavarde kūręs el. pašto. Luminor banke turėjo sąskaitą, į šią sąskaitą ir gavo paskolą. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, gavęs pranešimą apie įtarimą, susisiekė su (duomenys neskelbtini) banku, bandė tartis kokias sumas gali įnešti, tačiau jo pasiūlytos sumos banko atstovui netiko. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios bankas jo neieškojo, negavo jokių pranešimų. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Planuoja įsidarbinti pataisos namuose, kol atlikinės bausmę.Nori mokytis, įgyti dar vieną specialybę. Jei įdarbins pataisos namuose, mokės, taip pat išėjęs į laisvę dirbs ir grąžins skolą.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo atstovas J. R. parodė, kad dėl A. M. padarytos turtinės žalos yra pareikštas civilinis ieškinys, kuris siekia 20 347,21 eurą. Bankas buvo suklaidintas pateikiant netikrus dokumentus, tai patvirtino ir pats kaltinamasis A. M.. Dėl tos priežasties bankas išmokėjęs 15 000 Eur kreditą, patyrė žalą. Žalą sudaro 15 000 Eur negrąžinta paskolos dalis, 349,85 Eur sutarties sudarymo mokestis, 4 609,09 Eur mokėjimo palūkanos, 388,27 Eur sutarties administravimo mokestis. Prašo priteisti ne tik kreditą, bet ir negautas pajamas, tai yra paskolos palūkanas, administravimo mokestį, kurie yra sutartyje numatyti ir kuriuos civilinis ieškovas tikėjosi gauti, jei būtų sutartis vykdoma iki pabaigos. Pažymi, kad A. M. atliko 4 mokėjimus, iš viso 900 Eur. Kas darė už A. M. mokėjimus, nematė, kadangi mokėta buvo per „Perlo“ terminalą. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą sumokėjo įmokas. Dėl M. B. padarytos veikos, dėl pateiktų netikrų dokumentų, kuriais bankas buvo suklaidintas, ir išmokėjo 15 000 Eur kreditą, taip pat yra pateiktas 19 070,28 Eur civilinis ieškinys. Ieškinį sudaro 15 000 Eur negražinta kredito dalis, 585 sutarties sudarymo mokestis, 3 226,28 euro palūkanos ir 259 euro sutarties administravimo mokestis. M. B. mokėjimų neatliko. Į rankas pinigai nebuvo išduoti, buvo pervesta į bankines sąskaitas. Tuo metu pateiktus dokumentus bankas priėmė kaip tikrus, neįtarė, kad tai netikri dokumentai, ir buvo suklaidinti.

Kadangi kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų visiškai kaltais prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:

2019-05-02 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo su priedais patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) filialas kreipėsi su pareiškimu į policiją pareikšdamas apie tai, kad 2019-03-07 A. M. (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir 2019-03-19 M. B., kreipdamiesi su paraiškom dėl kreditų suteikimo, pateikė suklastotas darbo sutartis ir banko sąskaitų išrašus bei apgaule įgijo po 15 000 Eur kreditus, kurių negrąžina (t. 1., b. l. 1-16).

2021-03-12 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. C. atžvilgiu (t. 1., b. l. 115-117).

2021-03-16 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl tyrimo nenustatyto asmens (t. 8., b. l. 174-175).

Liudytojas, (duomenys neskelbtini) atstovas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 m. gruodžio 6 d. dirba banke (duomenys neskelbtini) filialas, jo pareigos šioje įstaigoje yra Teisminių ginčų skyriaus vadovas, yra atsakingas už skolų išieškojimą ir banko interesų atstovavimą. Dėl banko paslaugų teikiant paskolas parodė, kad paskolos nėra išduodamos asmenims, kurie paraiškas teikia elektroniniu paštu, paraiškos dėl paskolos suteikimo yra įforminamos banko darbuotojui bendraujant su klientu telefonu, pačiam klientui atvykus į paštą (mūsų banko partneris) arba klientui pildant paskolos gavimo paraišką internete įstaigos tinklapyje (duomenys neskelbtini). Asmuo, kurio darbo vieta yra užsienyje, norintis gauti paskolą, turi pateikti (gali pateikti el. paštu, pildant prašymą tinklapyje įkeliant dokumentus arba atsiųsti dokumentus paprastu paštu) darbo sutarties kopiją arba užsienio darbdavio pažymą, taip pat privalo pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame būtų matoma, jog yra gaunamos pajamos iš jo nurodytos darbovietės. Šie dokumentai gali būti teikiami ir ne lietuvių kalba. Gavę šiuos dokumentus ne valstybine kalba, jie atskirai nėra verčiami į lietuvių kalbą, kadangi dauguma minėtų dokumentų yra anglų kalba ir yra suprantami. Asmuo, teikiantis paraiškas dėl paskolos gavimo nuotoliniu būdu, yra identifikuojamas per banką atlikdamas vieno cento pavedimą, t.y. asmeniui registruojantis savitarnos portale yra siunčiama nuoroda su specialiu kodu, kurią gavęs asmuo padaro bankinį pavedimą arba asmuo yra identifikuojamas naudojant mobilųjį parašą (t. 1., b. l. 174-175).

Dėl A. M. kredito liudytojas J. R. parodė, kad 2019-03-07 A. M. (buvęs (duomenys neskelbtini)), paskambinęs telefonu (duomenys neskelbtini), užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti. Paraiškoje nurodė šiuos duomenis:

• Vardas, Pavardė: A. B.

• Asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

• Gimimo data (duomenys neskelbtini)

• Tel. numeris (duomenys neskelbtini);

• Atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)

• El. paštas: (duomenys neskelbtini)

• Adresas: (duomenys neskelbtini)• Šeimyninis statusas: išsiskyręs;

• Prašoma kredito suma: 15 000 Eur.

• Paskolos terminas: 60 mėnesiai;

• Pajamų tipas: Darbo užmokestis;

• Pajamų dydis: 1 450 Eur;

• Skolos: Neturi;

• Paskolos tikslas: Būsto renovacijai;

• Paskolos grąžinimo šaltiniai: atlyginimas.

Taip pat, J. R. apklausos metu nurodė tokią bendravimo telefonu su A. M. chronologiją:

2019-03-07 • 17.00 val. – A. M. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini);

2019-03-08 • 12.04 val. - A. M. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini).

„(duomenys neskelbtini)“ AS filialo vadybininkas 2019-03-07, į A. M. nurodytą el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti, reikalingas sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo. Greičiausias būdas tai padaryti - 0,01 EUR pavedimas per elektroninę bankininkystę, pervedant 0,01 EUR mokėjimo pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodant sutikimo unikalų kodą. 2019-03-07 A. M. atliko 1 ct. pavedimą (iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl asmens duomenų tikrinimo. 2019-03-07 A. M. pagal Banko nusiųstą nuorodą įkėlė netikrą 2017-08-10 darbo sutartį su (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą. Pateiktus dokumentus bankas įvertino kaip tikrus, ko pasekoje priėmė klaidingą sprendimą suteikti paskolą A. M.. 2019-03-08 minėtas asmuo fiziškai atvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) (prie PC "(duomenys neskelbtini)"), Klaipėda, ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo A. M. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Papildomos apklausos metu J. R. parodė, kad 2019-03-19 M. B., paskambinęs telefonu (duomenys neskelbtini), užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti. Paraiškoje nurodė šiuos duomenis:

• Vardas, Pavardė: M. B.;

• Asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

• Gimimo data (duomenys neskelbtini);

• Tel. numeris (duomenys neskelbtini);

• Atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini);

• El. paštas: (duomenys neskelbtini);

• Adresas: (duomenys neskelbtini);

• Šeimyninis statusas: nevedęs;

• Prašoma kredito suma: 15 000 Eur;

• Paskolos terminas: 36 mėnesiai;

• Pajamų tipas: Darbo užmokestis;

• Pajamų dydis: 1 500 Eur;

• Skolos: Neturi;

• Paskolos tikslas: Būsto renovacijai;

• Paskolos grąžinimo šaltiniai: atlyginimas;

Taip pat, J. R. apklausos metu nurodė tokią bendravimo telefonu su M. B. chronologiją: 2019-03-19

• 15.25 val. – M. B. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini);

• 15.41 val. – M. B. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini)

• 16.13 val. – M. B. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini)

• 16.22 val. – darbuotoja E. D. skambino M. B. skambino į numerį (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) filialo vadybininkas 2019-03-19 į M. B. nurodytą el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti, reikalingas sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo. Greičiausias būdas tai padaryti - 0,01 EUR pavedimas per elektroninę bankininkystę, pervedant 0,01 EUR mokėjimo pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodant sutikimo unikalų kodą. 2019-03-19 M. B. atliko 1 ct. pavedimą (iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl asmens duomenų tikrinimo.

2019-03-19 M. B. pagal Banko nusiųstą nuorodą įkėlė netikrą 2017-02-14 darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)‘ ir „(duomenys neskelbtini)‘ banko sąskaitos išrašą. Pateiktus dokumentus bankas įvertino kaip tikrus, ko pasekoje priėmė klaidingą sprendimą suteikti paskolą M. B.. 2019-03-20 minėtas asmuo fiziškai atvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) (prie viešbučio "(duomenys neskelbtini)"), Klaipėda, ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo M. B., 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Papildomai J. R. parodė, kad A. M., ir M. B. dokumentus (duomenys neskelbtini) filialui pateikė iš IP (duomenys neskelbtini). Taip pat, J. R. parodė, kad M. B. pagal kredito sutartį neatliko nei vienos įmokos, A. M. pagal kredito sutartį atliko keturias įmokas: 1. 2019-11-05 atliko 400 eurų įmoką; 2. 2019-11-22 atliko 400 eurų įmoką; 3. 2019-12-23 atliko 50 eurų įmoką; 4. 2020-02-21 atliko 50 eurų įmoką.Visas įmokas atliko per partnerius, kas tiksliai mokėjo negali pasakyti, tačiau pamena, kad tuo metu buvo bendrauta su A. M. mama, kuri nurodė, kad žada padengti sūnaus įsiskolinimą (t. 1, b. l. 178-185).

2019-06-19 reikalavimas (duomenys neskelbtini) ir 2019-06-25 atsakymai į reikalavimą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) el. paštu pateikė telefoninius garso įrašus, kurie daryti A. M. ir M. B. kreipiantis su paraiškomis dėl kreditų suteikimo, A. M. ir M. B. vardais netikras darbo sutartis bei sąskaitos išrašų nuorašus, patvirtinančius, kad 2019-03-07 A. M., 2019-03-19 M. B., pervedė po 0,01 cnt. dėl asmens duomenų tikrinimo (t. 2., b. l. 7-14).

2019-09-03 (duomenys neskelbtini) atsakymas į užklausą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) raštu atsakydamas į užduotus klausimus nurodė, kad A. M. ((duomenys neskelbtini)) ir M. B. 2019-09-03 duomenimis neatliko nei vienos įmokos pagal vartojimo kredito sutartį, ir 2019-09-03 dienai kiekvieno negrąžinto kredito suma yra po 15 000 Eur, todėl yra skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną. Taip pat rašte nurodoma, kad tiek A. M. ((duomenys neskelbtini)), tiek M. B. vartojimo kredito dieną nebuvo mokūs, kadangi negavo oficialių, tvarių pajamų. Panaudodami apgaulę ir pateikdami netikrus dokumentus suklaidino pareiškėją dėl savo mokumo, A. M. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad gauna 1 450 Eur mėnesines pajamas, o M. B. 1 500 Eur. Rašte taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)suteikia galimybę pasiskolinti LR piliečiams, dirbantiems užsienyje, tačiau turi būti pateiktos tikros darbo sutarčių kopijos bei tikri banko sąskaitų išrašai, tam kad tinkamai bankas galėtų įvertinti kredito gavėjo mokumą. Rašte taip pat, nurodoma, kad priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo suteikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį. Bankas vertina visas klientų pajamas (atlyginimas pagal darbo sutartį, individuali veikla, neįgalumo arba senatvė pensija ir kt.) Šiuo konkrečiu atveju M. B. tvarių pajamų šaltinį grindė ne individualia veikla, o iš užsienio gaunamomis pajamomis, kurių realiai negavo (t. 2., b. l. 19-21).

2019-07-18 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti prie (duomenys neskelbtini) pareiškimo atstovo pateikti A. B. ir M. B. vartojimo kredito sutarčių, mokėjimo grafikų nuorašai, bendrosios sutarties sąlygos, standartinė informacija apie vartojimo kreditą (t. 4., b. l. 102-105).

2021-03 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 nei A. M., nei M. B. išmokų negavo ir nebuvo socialiai drausti (t. 2., b. l. 36-37).

2019-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. B. nuo 2018-10-03 yra įregistravęs individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), taksi veiklai, tačiau metinių pajamų deklaracijų nėra pateikęs, nors pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 punktą privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net ir tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo (t. 2., b. l. 40-41).

2021-01-23 valstybinės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažyma dėl duomenų apie registruotas transporto priemones patvirtina, kad M. B. vardu įregistruotų ir išregistruotų transporto priemonių nuo 2019-01-01 iki 2019-06-06 nėra (t. 2., b. l. 44).

2021-03-05 antstolių A. S. ir S. S. kontoros raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad antstolio A. S. žinioje yra nuo 2013-01-08 ir nuo 2013-03-15 pradėtos dvi vykdomosios bylos dėl 1 453,89 Eur ir 1 979,26 Eur išieškojimo iš M. B. (t. 2., b. l.68).

M. B. vardu darbo sutartis su vertimu, kuri buvo pateikta (duomenys neskelbtini)teikiant paraišką kreditui gauti patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)buvo pateikti suklastoti, netikri duomenys apie tariamą M. B. darbovietę (t. 2., b. l. 76-89).

A. M. ((duomenys neskelbtini)) vardu darbo sutartis su vertimu, kuri buvo pateikta (duomenys neskelbtini) teikiant paraišką kreditui gauti patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateikti suklastoti, netikri duomenys apie tariamą A. M. darbovietę (t. 2., b. l. 104-117).

2020-01-28 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos prie (duomenys neskelbtini) pareiškimo pateiktos A. M. ir M. B. darbo sutartys, išverstos į lietuvių kalbą (t. 4., b. l. 1-3).

2019-07-17 Luminor Bank AS raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-25 Nr. raštu (duomenys neskelbtini) ir 2019-08-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, kad bankas pateikė A. M. ((duomenys neskelbtini)), M. B. banko sąskaitų sutartis, duomenis apie prisijungimo IP bei filmuotą medžiagą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. M. ( (duomenys neskelbtini)) 2019-03-07 15.58 val. į savo sąskaitą įnešė 5 Eur; 2019-03-07 17.15 val. prisijungęs iš IP (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 cnt. į (duomenys neskelbtini) filialą; 2019-03-08 13.55 val. į savo sąskaitą banke gauna 15 000 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ pagal kredito sutartį, o 14.13 val. iš savo sąskaitos išsiima 15 000 Eur grynais.

Taip pat, iš pateiktų duomenų matyti, kad M. B. 2019-03-19 13.25 val. į savo sąskaitą įnešė 5 Eur; 2019-03-19 16.31 val. prisijungęs iš IP (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 cnt. į „(duomenys neskelbtini)“ filialą; 2019-03-20 13.57 val. į savo sąskaitą banke gauna 15 000 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ pagal kredito sutartį, o 15.29 val. iš savo sąskaitos išsiima 14 820 Eur grynais (t. 2., b. l. 131-160).

2019-09-02 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti Luminor Bank AS pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2019-03-07 A. M. kartu su V. C. ir tyrimo nenustatytu asmeniu įneša pinigus (5 Eur) į banko sąskaitą, taip pat užfiksuota, kaip 2019-03-19 M. B. įneša pinigus (5 Eur) į banko sąskaitą (t. 2., b.l. 166-169).

2019-08-09 apžiūros protokolas, patvirtina, kad apžiūrėti iš Luminor Bank AS gauti A. M. ((duomenys neskelbtini)) ir M. B. banko sąskaitų išrašai bei filmuota medžiaga. Apžiūros metu nustatyta, kad 2019-03-07 17.15 val. A. M. ((duomenys neskelbtini)) vardu buvo atliktas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 0,01 cento pavedimas, (duomenys neskelbtini) filialui, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimas atliktas iš kompiuterio, kurio IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad IP adreso (duomenys neskelbtini) prieiga yra įrengta (duomenys neskelbtini). Taip pat, nustatyta, kad 2019-03-08 13.55 val. (duomenys neskelbtini) filialas pagal kredito sutarties numerį (duomenys neskelbtini) A. M. pervedė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 eurų. Banko išraše nurodoma, kad 2019-03-08 14.13 val. buvo atliktas 15 000 eurų grynųjų pinigų išmokėjimas banke.

Banko vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. M. išmokami pagal kredito sutartį pervesti pinigai (ekrane rodomas laikas 2019-03-08 d. 14.17 val.). Matosi, kaip moteris, sėdinti prie kasos, suskaičiuoja pinigus ( pinigų sumos nustatyti nėra galimybės), juos įdeda į baltą voką ir paduoda A. M..Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad 2019-03-19 13.25 val. M. B. vardu buvo atliktas iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 0,01 cento pavedimas, (duomenys neskelbtini) filialui, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimas atliktas iš kompiuterio, kurio IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad IP adreso (duomenys neskelbtini) prieiga yra įrengta (duomenys neskelbtini). Banko sąskaitos išraše matyti, kad 2019-03-20 15.29 val. buvo atliktas 14 820 eurų grynųjų pinigų išmokėjimas banke.Vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. B. 2019-03-20 išmokami pagal kredito sutartį pervesti pinigai (b.t. 2, b.l. 170-173).

A. M. ((duomenys neskelbtini)) vardu „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas su vertimu, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) teikiant paraišką kreditui gauti, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateikti suklastoti, netikri duomenys apie tariamas A. M. ((duomenys neskelbtini)) pajamas iš užsienio įmonės (t. 3., b. l. 4-63).

M. B. vardu „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas su vertimu, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) teikiant paraišką kreditui gauti, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateikti suklastoti, netikri duomenys apie tariamas M. B. pajamas iš užsienio įmonės (t. 3., b. l. 64-123).

2019-08-21 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. M. ((duomenys neskelbtini)) turi banko sąskaitas: 1. (duomenys neskelbtini), AB "Swedbank", atsiskaitomoji sąskaita (LTL, EUR); 2. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" Lietuvos skyrius, atsiskaitomoji sąskaita (EUR); M. B. turi banko sąskaitas: 1. (duomenys neskelbtini), AB "Swedbank", atsiskaitomoji sąskaita (EUR); 2. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bank" Lietuvos skyrius, atsiskaitomoji sąskaita (EUR). Gavus minėtų asmenų banko sąskaitų išrašus su informacija iš kokio IP adreso ir kada buvo prisijungta prie minėtų banko sąskaitų, buvo atlikta banko sąskaitų išrašų analizė ir nustatyta, kad 2019-03-07 prie A. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas", 2019-03-19 prie M. B. banko sąskaitos Nr (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" buvo prisijungta iš to paties IP adreso, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmens duomenų patvirtinimui atlikti 0,01 euro cento pavedimai į AS „(duomenys neskelbtini)". Nustatyta, kad minėtas IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas (duomenys neskelbtini), D. C. vardu. Registro centro duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016-06-10 iki šiol priklauso A. M..

Taip pat atlikus kitų IP adresų analizę, iš kurių buvo prisijungta prie A. M. ((duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas", M. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" ir atliktos bankinės operacijos, nustatyta, kad IP adresai yra kintantys ir priklausantys mobilaus ryšio operatoriams Telia, Bite ir Tele2. Atlikus minėtų IP adresų priklausomybių analizę nustatyta, kad prie A. M. ((duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" buvo prisijungta iš IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-08 nuo 11.28 val. iki 12.30 val., nuo 13.25 val. iki 15.11 val., 2019-03-09 nuo 01.24 val. iki 02.24 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-10 nuo 08.51 val. iki 09.58 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-13 nuo 16.29 val. iki 17.15 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-15 nuo 21.44 val. iki 22.44 val., buvo prisijungta iš MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstino paslaugos vartotojo). Prie M. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" buvo prisijungta iš IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-19 nuo 10.56 val. iki 11.54 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-20 nuo 11.52 val. iki 12.52 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-20 nuo 13.05 val. iki 15.46 val., IP (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-29 nuo 17.39 val. iki 18.39 val., buvo prisijungta iš MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstino paslaugos vartotojo) (t. 4., b. l. 15-19).

2019-12-16 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimo metu nustatyta, jog prie A. M. ((duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" buvo prisijungta iš IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-08 nuo 11.28 val. iki 12.30 val., nuo 13.25 val. iki 15.11 val., 2019-03-09 nuo 01.24 val. iki 02.24 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-10 nuo 08.51 val. iki 09.58 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-13 nuo 16.29 val. iki 17.15 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-15 nuo 21.44 val. iki 22.44 val., buvo prisijungta iš MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo).

Prie M. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas", buvo prisijungta iš IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-19 nuo 10.56 val. iki 11.54 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-20 nuo 11.52 val. iki 12.52 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-20 nuo 13.05 val. iki 15.46 val., IP (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-29 nuo 17.39 val. iki 18.39 val., buvo prisijungta iš MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo).

Susipažinus su informacija iš ryšio operatorių, telekomunikacijų bendrovių apie telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius, sujungimus (įeinančius/išeinančius/praleistus skambučius, rinktus/praleistus numerius, SMS) sujungimų datas, trukmę, interneto prieigos duomenis, retransliacijos bokštų numerius, laikotarpyje nuo 2019-02-21 iki paklausimo dienos, buvo atlikta informacijos analizė.

Išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo), iš kurio buvo prisijungta prie A. M. ((duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" naudojosi pats A. M. ((duomenys neskelbtini)). 2019-03-07, kai A. B. vardu buvo pateikta paraiška ir atliktas 1 cento pavedimas, MRT Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nuo 19.55.40 iki 21.13.25 buvo prisijungęs prie GSM celių ((duomenys neskelbtini)). Celių ((duomenys neskelbtini)) veikimo sritis apima (duomenys neskelbtini). Taip pat išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo), iš kurio buvo prisijungta prie M. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas", naudojosi pats M. B.. 2019-03-19, kai M. B.vardu buvo pateikta paraiška ir atliktas 1 cento pavedimas (pagal AB "Luminor Bankas" pateiktus lėšų judėjimo duomenis nustatyta, kad 1 cento pavedimo į (duomenys neskelbtini) filialo banko sąskaitą operacijos laikas yra 2019-03-19 16 val. 31 min.). MRT Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-19 laiku nuo 15.19.13 iki 16.13.25 buvo prisijungęs prie GSM celių ((duomenys neskelbtini)). Celių ((duomenys neskelbtini)) veikimo sritis apima (duomenys neskelbtini) (t. 4., b. l. 25-28).

2019-10-09 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad susipažinus su informacija iš ryšio operatorių, telekomunikacijų bendrovių apie telefono abonentų: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir įeinančius ir išeinančius skambučius, sujungimus (įeinančius/išeinančius/praleistus skambučius, rinktus/praleistus numerius, SMS) sujungimų datas, trukmę, interneto prieigos duomenis, retransliacijos bokštų numerius, laikotarpyje nuo 2019-02-21 iki paklausimo dienos, buvo atlikta informacijos analizė.

Išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo), iš kurio buvo prisijungta prie A. M. ((duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas", buvo prisijungta iš IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-08 nuo 11.28 val. iki 12.30 val., nuo 13.25 val. iki 15.11 val., 2019-03-09 nuo 01.24 val. iki 02.24 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-10 nuo 08.51 val. iki 09.58 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-13 nuo 16.29 val. iki 17.15 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2) 2019-03-15 nuo 21.44 val. iki 22.44 val., 2019-03-12 laikotarpyje nuo 20.07 iki 20.12 val., kontaktavo (įeinantys/išeinantys SMS) su MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. K. R. vardu), taip pat 2019-03-22 12.01 val., ir 2019-03-24 22.55 val., kontaktavo (įeinantys SMS) su MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo vardu). Taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai A. B. išgrynino pinigus Luminor banke, esančiame PC ,,Akropolis“, (duomenys neskelbtini), t. y. 2019-03-08 apie 14.13 val., 2019-03-09 apie 13.27 val., ir 2019-03-27 apie 09.25val., MRT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie GSM celės ((duomenys neskelbtini)), laiku 2019-03-08 14.11 val., 2019-03-09 apie 12.54 val., 2019-03-27 apie 10.21val., kas leidžia manyti, kad MRT Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ir turėjo su savimi A. M. ((duomenys neskelbtini)).

Taip pat išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. išankstinės paslaugos vartotojo), iš kurio buvo prisijungta prie M. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Luminor Bankas" per IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-19 nuo 10.56 val. iki 11.54 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-20 nuo 11.52 val. iki 12.52 val., IP Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-20 nuo 13.05 val. iki 15.46 val., IP (duomenys neskelbtini) (Bitė) 2019-03-29 nuo 17.39 val. iki 18.39 val., naudojosi M. B.. Tai parodo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimai (25 kartai) su MRT (duomenys neskelbtini), kuris registruotas M. B. tėvo V. B. vardu. Taip pat nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019-03-19 iki 2019-03-20 su MRT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti sujungimai su MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris su Olandijos šalies kodu) ir MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) vardu) (t. 4., b. l. 29-33).

2019-07-16 UAB “Splius“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra susietas su prieiga, įrengta (duomenys neskelbtini), interneto paslaugų sutartis sudaryta su D. C. (t. 4., b. l. 35).

2019-07-22 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti pagal reikalavimą (duomenys neskelbtini) filialas 2019-06-25 pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai (duomenys neskelbtini) banko atstovų su asmeniu, prisistačiusiu M. B. ir A. M. ((duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nustatyta, kad pateiktas failas pavadinimu ,,2019-03-19 16_13 val. M. B.", kuriame yra įrašytas asmenų pokalbis, pokalbio trukmė - 1 minutė ir 17 sekundžių. Atidarius failą girdisi moters balsas, kuri prisistato (duomenys neskelbtini) darbuotoja, vardu (duomenys neskelbtini). Tada pasigirsta vyro balsas, kuris klausia dėl užpildytos paraiškos bei nurodo, kad negauna atsakymo iš (duomenys neskelbtini) banko.Tada moteris, vardu (duomenys neskelbtini), paprašo pasakyti pavardę ir vardą bei asmens kodą, vyras prisistato M. B. vardu ir padiktuoja asmens kodą. Tada moteris, vardu (duomenys neskelbtini), pasako, kad neatsidaro sistema ir perskambins vėliau.

Pateiktas failas pavadinimu ,,2019-03-19_15_25 val. M. B.", kuriame yra įrašytas asmenų pokalbis, pokalbio trukmė - 4 minutės ir 46 sekundės. Atidarius failą girdisi moters balas, moteris prisistato (duomenys neskelbtini) darbuotoja, vardu (duomenys neskelbtini). Tada pasigirsta vyriškas balsas, vyras nurodo, kad nori užpildyti paraišką, ir gauti paskolą, moteris klausia, ar vyras dirba.Vyras nurodė, kad dirba užsienyje, Šiaurės Airijoje, dirba virš dviejų metų, darbo sutartis neterminuota. Moteris nurodo, kad reikia pateikti darbo sutartį ir banko išrašą už pusės metų laikotarpį bei moteris nurodo, kad dėl duomenų tvarkymo sutikimo vyras turi nuvykti į Paypost skyrių parašyti sutikimą, arba atlikti vieno cento pavedimą. Tada moteris paprašo padiktuoti asmens kodą, vyras padiktuoja asmens kodą. Moteris, vardu (duomenys neskelbtini) sako, kad vyras nėra pateikęs paraiškos, tada paprašo vyro pasakyti savo vardą ir pavardę. Vyras prisistato M. B. vardu. Moteris paklausia, ar vyras yra vedęs.Vyras atsako, kad nevedęs. Moteris klausia, kam bus reikalinga paskola.Vyras nurodo, kad būsto remontui. Vyras ir moteris toliau kalba apie paskolos sąlygas, apie vyro gaunamas pajamas. Vyras nurodo, kad jo pajamos yra apie 1 500 eurų, nurodo, kad aplinkybių, dėl kurių galėtų sumažėti gaunamos pajamos, nėra.Taip pat vyras nurodo, kad įsipareigojimų bankams, lizingams, kreditams neturi. Vyras nurodo, kad giminaičių, pagalbininkų, kurie užimtu aukštas viešąsias pareigas, neturi, ir pats tokių pareigų neužima. Asmenys susitaria, kad vyrui moteris į elektroninį paštą atsiųs nuorodą dėl 1 cento pavedimo ir tolesnę informaciją dėl vartojimo kredito.

Pateiktas failas pavadinimu ,,2019-03-19_15_41 val. M. B.", kuriame yra įrašytas asmenų pokalbis, pokalbio trukmė - 44 sekundės. Atidarius failą girdisi moters balsas, kuri prisistato (duomenys neskelbtini) darbuotoja, vardu (duomenys neskelbtini). Tada pasigirsta vyro balsas, kuris nurodo, kad ką tik pas juos užpildė paraišką paskolai gauti, ir nurodo, kad negauna į elektroninį paštą nuorodos, kad pervesti vieną centą. Moteris parašo vyro pasakyti savo asmens kodą, vyras pasako. Tada paprašo vyro pasakyti vardą ir pavardę.Vyras prisistato M. B. vardu. Tada moteris paaiškina, kad nuorodą turėtų gauti 30 minučių laikotarpyje, kadangi paraišką užpildė visai neseniai, prieš 12 minučių, todėl ir negavo dar nuorodos į elektroninį paštą.

Pateiktas failas pavadinimu ,,2019-03-19_16-22 val. M. B.", kuriame yra įrašytas asmenų pokalbis, pokalbio trukmė - 2 minutės ir 23 sekundės. Atidarius failą girdisi vyro balsas, vyras pasisveikina, tada pasigirsta moters balsas, moteris pristato (duomenys neskelbtini) vardu ir nurodo, kad skambina iš (duomenys neskelbtini) ir informuoja, kad pokalbis bus įrašomas. Tada moteris vyro, kurį vadina (duomenys neskelbtini), klausia, ar gavo elektroninį laišką.Vyras atsako, kad laiško negavo. Tada moteris diktuoja vyro elektroninio pašto adresą ir vyras nurodo, kad elektroninio pašto adresas yra blogas, bei padiktuoja teisingą elektroninio pašto adresą ,, (duomenys neskelbtini)".Tada asmenys sutikrina anksčiau nurodytą informaciją, bei nurodo, kad tuoj pat išsiųst elektroninį laišką.

Pateiktas failas pavadinimu ,,2019-03-07_17_00 val. M. B.", kuriame yra įrašytas asmenų pokalbis, pokalbio trukmė - 5 minutės ir 50 sekundžių. Atidarius failą girdisi moters balsas, kuri prisistato (duomenys neskelbtini) darbuotoja, vardu (duomenys neskelbtini). Tada girdisi vyro balsas, kuris nurodo, kad susidomėjo (duomenys neskelbtini) ir nori gauti paskolą. Moteris paklausia, ar vyras dirba.Vyras nurodo, kad dirba užsienyje, Airijoje, virš dviejų metų, registruotas yra Lietuvoje.Vyras nurodo, kad turi lietuvišką sąskaitą. Moteris nurodo, kad reikia pateikti darbo sutartį, kuri turi būti neterminuota, ir banko išrašą už pusės metų laikotarpį bei nurodo, kad dėl duomenų tvarkymo sutikimo vyras turi nuvykti į Paypost skyrių parašyti sutikimą, arba atlikti vieno cento pavedimą. Tada moteris paprašo padiktuoti asmens kodą, vardą ir pavardę. Vyras padiktuoja, bei prisistato A. B. vardu. Moteris paklausia, ar vyras yra vedęs.Vyras atsako, kad nevedęs, tiksliau yra išsiskyręs. Moteris klausia, kam bus reikalinga paskola.Vyras nurodo, kad būsto remontui. Vyras ir moteris toliau kalba apie paskolos sąlygas. Moteris klausia vyro, koks yra jo elektroninio pašto adresas.Vyras nurodo elektroninio pašto adresą ,, (duomenys neskelbtini)" Moteris klausia apie vyro gaunamas pajamas.Vyras nurodo, kad jo pajamos yra apie 1 300 – 1 400 eurų, nurodo, kad aplinkybių, dėl kurių galėtų sumažėti gaunamos pajamos, nėra, taip pat vyras nurodo, kad įsipareigojimų bankams, lizingams, kreditams neturi. Vyras nurodo, kad giminaičių, pagalbininkų, kurie užimtų aukštas viešąsias pareigas, neturi, ir pats tokių pareigų neužima. Asmenys susitaria, kad vyrui moteris į elektroninį paštą atsiųs nuorodą dėl 1 cento pavedimo ir tolesnę informaciją dėl vartojimo kredito.

Pateiktas failas pavadinimu ,,2019-03-08_12_04 val. M. B.", kuriame yra įrašytas asmenų pokalbis, pokalbio trukmė - 1 minutė ir 3 sekundės. Atidarius failą girdisi moters balsas, moteris prisistato (duomenys neskelbtini) darbuotoja, vardu (duomenys neskelbtini). Tada girdisi vyro balsas, kuris nurodo, kad vakar užpildė paraišką paskolai gauti ir šiandien pasirašė Pay post sutartį. Tada moteris paprašė vyro padiktuoti asmens kodą ir vardą, pavardę. Vyras prisistatė A. B. vardu ir nurodė gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Tada moteris nurodė, kad bankinis pavedimas yra padarytas ir pinigus turėtų gauti šiandien vakare arba rytoj, kadangi yra tarp bankinis pavedimas (t. 4, b. l. 106-109).

2021-01-27 specialisto išvada patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pokalbiuose A. M. ir M. B. vardu, nėra užfiksuota nei M. B., nei A. M., nei V. C. balsai. Šiuose pokalbiuose yra užfiksuotas vieno ir to paties vyro balsas ir kalba (t. 4., b. l. 140-150).

Duomenys iš „Credit info“ apie A. M. ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad A. M. 2011-2012 metais buvo pasiėmęs paskolas ir kreditus iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB“ (duomenys neskelbtini)“ (t. 7., b. l. 33).

Įrodymų vertinimas.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017).

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo sunki finansinėi padėtis. Žinojo, kad bankai jam nesuteiks paskolos. Nepažįstamas asmuo pasiūlė padėti gauti paskolą. Šiam nepažįstamam asmeniui pateikė savo asmens duomenis netikriems dokumentams pagaminti, kuriuos vėliau pateikė (duomenys neskelbtini) filialui tikslu gauti vartojimo kreditą. Gavus 15 000 Eur paskolą, dalį sumos, t. y. 6 000 Eur, atidavė asmeniui, kuris padėjo gauti paskolą.

Be kaltinamojo A. M. visiško prisipažinimo jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – liudytojo parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, tarnybinių pranešimų duomenimis, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui nėra pagrindo.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. M., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino ir pateikė netikrus duomenis ir dokumentus, taip suklaidino (duomenys neskelbtini) filialo atstovus bei apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 15 000,00 eurų. Kaltinamojo veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, kaltinime nurodytais veiksmais – kaltinamajam, veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą (pinigines lėšas) ir pagaminus netikrus dokumentus – darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, ir to pagrindu užpildžius paraišką kreditui gauti, taip suklaidinus kreditą išdavusią įmonę, kadangi kaltinamasis užsienio bendrovėje nedirbo, su ja sutarties nebuvo sudaręs ir negavo pajamų – apgaulės būdu buvo užvaldytas svetimas didelės vertės turtas. Ši tikrovės neatitinkanti informacija iš esmės nulėmė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo apsisprendimą patvirtinti kaltinamojo pateiktą paraišką gauti kreditą, ką bankas padarė įvertinęs kaltinamojo A. M. kartu su paraiška pateiktus melagingus, pagrindžiančius pastarojo mokumą, duomenis, t. y. netikrus dokumentus su duomenimis apie tariamai kaltinamojo A. M. su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti duomenys laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio ir 2019 m. vasario mėn. apie gautas kasmėnesines pajamas iš „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis A. M. pripažino, kad paskolos gavimo metu nedirbo, turto, pajamų neturėjo, turėjo skolų, bankas jam pačiam kreipiantis paskolų nesuteikdavo, todėl su nenustatytu asmeniu bendrininkaudami, pagaminę ir pateikę netikrus dokumentus, taip suklaidinę banką, apgaule gavo 15 000 Eur kreditą, o gautus iš banko pinigus pasidalino. Kaltinamasis nurodė, kad gavęs banko paskolą grąžino skolas, įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį nevykdė. Byloje nustatyta, kad netikri dokumentai buvo pagaminti turint tikslą juos panaudoti darant kitą iš anksto suplanuotą nusikaltimą- sukčiavimą.

Kaltinamasis A. M., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą, tyčia, kartu su nenustatytu ikiteisminio tyrimo asmeniu pagaminęs netikrus dokumentus ir atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui priklausančias pinigines lėšas – 15 000 eurų. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. M. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užvaldė (duomenys neskelbtini) filialui priklausančias 15 000 eurų pinigines lėšas, kurios atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės vertės požymį, bei į tai, kad abi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti padarytos atliekant bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų (BK 182 straipsnio 2 dalies atveju – apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą, o BK 300 straipsnio 1 dalies atveju – pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus) konstatuotina, kad visų surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. M. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam bankas paskolos nesuteikdavo, todėl internete rado asmenį, kuris skelbime nurodė, kad gali padėti gauti paskolą. Šiam nepažįstamam asmeniui pateikė savo asmens duomenis netikriems dokumentams pagaminti, kuriuos vėliau pateikė (duomenys neskelbtini) filialui tikslu gauti vartojimo kreditą. Gavus 15 000 Eur paskolą dalį sumos atidavė asmeniui, kuris padėjo gauti paskolą.

Be kaltinamojo M. B. visiško prisipažinimo jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – liudytojo parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, tarnybinių pranešimų duomenimis, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui pagrindo nėra.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. B., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino ir pateikė netikrus duomenis ir dokumentus, taip suklaidino (duomenys neskelbtini) filialo atstovus bei apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 15 000 eurų. Kaltinamojo veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, kaltinime nurodytais veiksmais – kaltinamajam, veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą (pinigines lėšas) ir pagaminus netikrus dokumentus – darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas ir to pagrindu užpildžius paraišką kreditui gauti, taip suklaidinus kreditą išdavusią įmonę, kadangi kaltinamasis užsienio bendrovėje nedirbo, su ja sutarties nebuvo sudaręs ir negavo pajamų – apgaulės būdu buvo užvaldytas svetimas didelės vertės turtas. Ši tikrovės neatitinkanti informacija iš esmės nulėmė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo apsisprendimą patvirtinti kaltinamojo pateiktą paraišką gauti kreditą, ką bankas padarė įvertinęs kaltinamojo M. B. kartu su paraiška pateiktus melagingus, pagrindžiančius pastarojo mokumą, duomenis, t. y. netikrus dokumentus su duomenimis apie tariamai kaltinamojo M. B. su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti duomenys laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio ir 2019 m. vasario mėn. gautas kasmėnesines pajamas iš „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad dėl paskolos į banką ne kartą buvo kreipęsis ir žinojo, kad jam bankas paskolos neišduos. Dirbdamas pavėžėju pagal individualią veiklą nerodė pajamų, todėl bankai nesuteikdavo paskolos. Jis ieškojo žmogaus, galinčio padėti gauti paskolą. Šį tarpininką rado internete. Susitikus su tuo žmogumi, šis jam pasakė, kokių dokumentų reikės norint gauti paskolą, o jis, kaltinamasis, pateikė visus dokumentus. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis nesigilino, kokiu būdu bus gauta paskola, įtarė, kad gali būti neteisėtai gautas kreditas. Kaip matyti, kaltinamasis M. B. turėjo skolų, su nenustatytu asmeniu bendrininkaudami, pagaminę ir pateikę netikrus dokumentus, taip suklaidinę banką, apgaule gavo 15 000 Eur kreditą, o gautus iš banko pinigus pasidalino. Kaltinamasis nurodė, kad gavęs banko paskolą įsigijo automobilius ir ketino vykdyti veiklą, tačiau nepavyko, nes techniškai netvarkingas mašinas teko priduoti į metalo laužą. Pripažino, kad įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį nevykdė. Byloje nustatyta, kad netikri dokumentai buvo pagaminti turint tikslą juos panaudoti darant kitą iš anksto suplanuotą nusikaltimą- sukčiavimą.

Kaltinamasis M. B., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą, tyčia, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagaminęs netikrus dokumentus ir atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – (duomenys neskelbtini) filialui priklausančias pinigines lėšas – 15 000 eurų. Konstatuotina, kad visų surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. B. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, BK 43 straipsnio nuostatomis.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ta jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę A. M. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, po šių veikų padarymo dar du kartus nuteistas už nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 21-32), savo noru pradėjus ikiteisminį tyrimą atliko kelias įmokas atlyginant padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Už 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, kaltinamasis A. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas – tai lengvina jo atsakomybę, byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui ir požiūriui įtakos nedarė, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimų, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip sisteminio pobūdžio elgesys. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, teisingumo principo įgyvendinimo, A. M. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurio terminas nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esą kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis A. M. padarė prieš priimant 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, kuriuo jam paskirta bausmė subendrinta su 2020-04-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė bendrintina su 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (7 mėn.) 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės. Tokia bausmių dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę M. B. atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto būdams teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, po šio veikos padarymo dar 1 kartą teistas, baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 130-133), vykdė individualią veiklą (t. 6, b. l. 121, 122), nusikaltimais padarė žalą, kurios neatlygino. Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Už 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurio terminas, nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esą kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis M. B. padarė prieš priimant 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, kuriuo jam paskirta bausmė ir vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su 2019-01-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė bendrintina su 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės pridedant dalį (1 metus) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, turi teisę pasirinkti: ar reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, ar šį ieškinį reikšti baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalykas pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 347,21 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl sutarties nevykdymo, atlyginimo bei 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo A. M. (t. 1, b. l. 131-134). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas J. R. paaiškino, kad bankas buvo suklaidintas pateikiant netikrus dokumentus. Civilinį ieškinį sudaro 15 000 Eur negrąžinta paskolos dalis, 349,85 Eur sutarties sudarymo mokestis, 4 609,09 Eur mokėjimo palūkanų pagal grafiką, 388,27 Eur sutarties administravimo mokestis. A. M. atliko 4 mokėjimus, iš viso 900 Eur. Ieškinyje yra pasisakyta dėl reikalavimo teisinio pagrindo ir sumų, t. y. kad jei kreditas dar yra neišmokėtas, palūkanos ir sutarties administravimo mokestis traktuojamos kaip negautos pajamos, kurios buvo iš anksto sutartos ir aptartos sutartyje. Teismų praktika rodo, kad toks žalos atlyginimas yra priteisiamas, todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Šis civilinis ieškinys dėl 20 347,21 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 070,28 Eur turtinės žalos susidariusios dėl sutarties nevykdymo, atlyginimo bei 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo M. B. (t. 1, b. l. 136-139). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas J. R. paaiškino, kad bankas buvo suklaidintas pateikiant netikrus dokumentus. Civilinį ieškinį sudaro 15 000 Eur negrąžinta paskolos dalis, 585 Eur sutarties sudarymo mokestis, 3 226,28 Eur mokėjimo palūkanų pagal grafiką ir 259 Eur sutarties administravimo mokestis. Ieškinyje yra pasisakyta dėl reikalavimo teisinio pagrindo ir sumų. Šis civilinis ieškinys dėl 19 070,28 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Civilinio ieškovo ieškovas (duomenys neskelbtini) filialas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Sprendžiant klausimą dėl 5 proc. metinių palūkanų, svarbu paminėti, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo prašymas tenkinamas, 5 proc. metinės palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo prašo iš kaltinamųjų: iš A. M. išieškoti valstybės naudai 431, 06 Eur, o iš M. B. - 473,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 8, b. l. 87-90, l80. ).

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktų nuostatomis, šioje byloje buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkti advokatai, suteikę A. M. ir M. B. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamųjų teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos iš kaltinamųjų.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 7 vnt. CD, saugomi prie baudžiamosios bylos 1 tomo vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir dokumento - paso, paėmimas, panaikintinos.

M. B. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir A. M. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme – prie griežčiausios, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės dalį, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (venuolikai) mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir dokumento - paso, paėmimą, panaikinti.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir M. B. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme - prie griežčiausios, 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2021-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) filialui iš A. M. 20 347,21 Eur (dvidešimties tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 21 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Priteisti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) filialui iš M. B. 19 070,28 Eur (devyniolikos tūkstančių septyniasdešimties eurų 21 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus išieškoti iš A. M. ir M. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 7 vnt. CD, saugomus prie baudžiamosios bylos 1 tomo vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė