Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra P. D. sesuo. P. D. mirė (duomenys neskelbtini) Nors mirties metu P. D. santuokos sudaręs nebuvo, tačiau jau daugelį metu gyveno kartu su sugyventine, vedė su ja bendrą ūkį. Jos santykiai su broliu ir jo šeima buvo geri, jos žiniomis, P. D. iki savo mirties teisės aktų nustatyta tvarka jam priklausiusį turtą buvo perleidęs savo šeimos nariams, t. y. sugyventinei ir jos vaikams. Dėl šios priežasties ji manė, kad visus klausimus, susijusius su turtu, P. D. buvo išsprendęs iki savo mirties, o kito turto, jos žiniomis, brolis neturėjo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties ji nesikreipė. Apie tai, kad jis turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų įmonių akcijų, P. D. jai nebuvo minėjęs. Ši aplinkybė jai tapo žinoma neseniai, kai su ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. vardu susisiekė advokatas.

7. Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir VMI atstovai į teismo posėdį netavyko, gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad A. D. ir A. D. susilaukė vaikų – pareiškėjos A. T. (anksčiau – D.), P. D. ir S. D.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis P. D.. Juridinių asmenų registro duomenimis, P. D. nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, (duomenys neskelbtini) jam priklausė 20 942 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Testamentų registro duomenimis, palikimą, atsiradusį po P. D. mirties, priėmė valstybė. (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, notarinio registro Nr. 5799, valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, likęs po P. D. mirties: 1) piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. D-121; 2) neišmokėta senatvės pensijos suma; 3) teisė į Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas už priverstinai išpirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 16 327 vnt., 4 898,10 Eur vertės.

9. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis). Pareiškėjai privalėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo P. D. mirties dienos, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

10. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

11. Pareiškėja nurodo, kad iki savo mirties P. D. teisės aktų nustatyta tvarka jam priklausiusį turtą buvo perleidęs savo šeimos nariams, t. y. sugyventinei ir jos vaikams. Dėl šios priežasties ji manė, kad visus klausimus, susijusius su turtu, P. D. buvo išsprendęs iki savo mirties, o kito turto, jos žiniomis, brolis neturėjo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties ji nesikreipė. Apie tai, kad jis turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų įmonių akcijų, P. D. jai nebuvo minėjęs. Ši aplinkybė jai tapo žinoma neseniai, kai su ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. vardu susisiekė advokatas. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo S. D., taip pat liudyjai S. D. ir A. J.. Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. paaiškino, kad P. D. buvo jos patėvis, t. y. jis apie 45 metus gyveno kartu su jos mama ir vedė su ja bendrą ūkį. Jos santykiai su pareiškėja A. T. ir suinteresuotu asmeniu S. D. yra geri. P. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iki savo mirties jis teisės aktų nustatyta tvarka jam priklausiusį turtą – nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas perleido jai ir jos broliui. P. D. buvo minėjęs, kad turi akcijų, kurias reikėtų perleisti, tačiau to padaryti nespėjo, o ji šiuo klausimu po P. D. mirties nesidomėjo. Konkrečios aplinkybės apie tai, kad P. D. turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jai paaiškėjo, kai su ja susiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. paaiškino, kad P. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jis įmonės veikloje aktyviai nedalyvavo, tačiau kartais dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose. Ilgainiui P. D. nustojo dalyvauti susirinkimuose ir prieš maždaug dvejus metus pradėjo sklisti gandai, kad jis yra miręs. Tada jis ėmėsi veiksmų surasti P. D. artimuosius. Taip jis susisiekė su P. D. podukra S. D. ir pranešė, jog P. D. turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

12. Taigi tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo S. D. ir liudytoja S. D. patvirtino, jog iki savo mirties P. D. jau daugelį metų gyveno kartu su sugyventine, vedė su ja bendrą ūkį, tačiau jie santuokos sudarę nebuvo, todėl P. D. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas iki savo mirties išspręsti klausimus, susijusius su jam priklausančiu turtu, t. y. jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir pan. perleido savo sugyventinei ir jos vaikams. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad mirties metu P. D. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. D. paaiškino, kad apie jam priklausančias bendrovių akcijas P. D. jiems nebuvo minėjęs. Liudytoja S. D. taip pat patvirino, kad po P. D. mirties su pareiškėja ir suinteresuotu asmeniu S. D. apie tai, kad P. D. galbūt turėjo jam priklausančių bendrovių akcijų, nekalbėjo. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. patvirtino, kad po P. D. mirties nei jo šeimos nariai, nei artimieji giminaičiai į įmonę dėl P. D. akcijų nesikreipė. Liudytojas paaiškino, kad P. D. nustojus lankytis įmonės akcininkų susirinkimuose ir sklindant gandams, jog šis yra miręs, būtent jis prieš kelerius metus ėmėsi veiksmų P. D. artimiesiems surasti ir pranešė jiems, įskaitant pareiškėją, apie tai, kad P. D. turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

13. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad P. D. mirties metu pareiškėja galėjo pagrįstai manyti, jog pastarasis paveldimo turto neturi, šiuos klausimus išsprendė iki savo mirties, todėl pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys neginčija pareiškėjos nurodytų priežasčių, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, svarbos.

14. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju palikimą, atsiradusį po P. D. mirties yra priėmusi valstybė. Vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, bus pažeisti kitų įpėdinių interesai. Visų pirma, po P. D. mirties valstybė, kaip įpėdinė, paveldėjo šį turtą: 1) 666,64 Eur pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. D-121; 2) 18,76 Eur neišmokėtą senatvės pensijos sumą; 3) teisę į Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas už priverstinai išpirktas 16 327 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 4 898,10 Eur vertės. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad P. D. taip pat priklausė 20 942 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Byloje duomenų apie tai, kad būtų priimtas šis paveldimas turtas, nėra. Taigi nagrinėjamu atveju valstybė nėra priėmusi viso P. D. palikimą sudarančio turto.

15. Antra, suinteresuotas asmuo VMI pareiškimui, t. y. pareiškėjos teisei priimti palikimą, atsiradusį po brolio P. D. mirties, iš esmės neprieštarauja, tačiau nurodo, jog prašymas dėl termino priimti palikimui atnaujinimo negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėja, vadovaudamasi CK 5.8 straipsniu, visų pirma, turi kreiptis į teismą su ieškiniu, siekdama nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Teismas su šiais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Nurodyta taisyklė negalioja, jei prašoma nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Vien aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju valstybė nėra priėmusi viso P. D. palikimą sudarančio turto (sprendimo 14 punktas), t. y. (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, notarinio registro Nr. 5799, Valstybei paveldėjimo teise perėjo: 1) piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. D-121; 2) neišmokėta senatvės pensijos suma; 3) teisė į Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas už priverstinai išpirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 16 327 vnt., 4 898,10 Eur vertės, tačiau kitas P. D. priklausęs turtas, pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, iki šiol nėra priimtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nesiekia įgyti (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimu valstybės paveldėto turto, tačiau nori, kaip įpėdinė, priimti turtą, likusį po P. D. mirties, kurio valstybė iki šiol nėra paveldėjusi. Taigi, nors sutiktina su suinteresuotu asmeniu, jog pareiškėjai siekiant įgyti (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybės paveldėtą turtą, ji, esant įpėdinių ginčui, visų pirma, turėtų nuginčyti šio konkretaus palikimą sudarančio turto priėmimą. Tačiau tai neužkerta galimybės pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti savo, kaip P. D. įpėdinės teisių, į kitą palikėjo turtą, kurio kiti įpėdiniai iki šiol nėra priėmę ir, esant įpėdinių ginčui, vėliau (savarankiškoje byloje), reikšti reikalavimus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu paveldėtu turtu. Pareiškėja, kaip P. D. įpėdinė, turi teisę, bet ne pareigą ginčyti kito įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kaip minėta, pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad pareiškėja šiuo metu pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimu valstybės paveldėto turto neturi.

18. Taigi, esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškimo pateikimo teismui metu faktiškai egzistuoja palikėjui P. D. priklausantis turtas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra paveldėtas, darytina išvada, jog aplinkybė, kad pareiškėja neginčija (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, nesudaro pagrindo, teismui nustačius, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, pareiškimo atmesti. Kitų duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad, teismui atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų pažeisti suinteresuotų asmenų interesai, byloje nėra.

19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, per protingą terminą kreipėsi į teismą, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po P. D. mirties, priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.