Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui Daliui Traigiui ir M. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio Daliaus Traigio 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12, kuriuo nuosavybės teisė į J. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) buvo perleista M. K.; taikyti dvišalę restituciją: J. S. sugrąžinant nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o iš J. S. - jai 2016 m. birželio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžintą 1031,14 Eur sumą. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir ieškovės bei jos atstovės patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė 2016 m. birželio 6 d. atsitiktinai sužinojo, kad antstolis Dalius Traigys, vykdydamas išieškojimą iš ieškovės išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai, pardavė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl šio turto pardavimo iš varžytinių, kuris 2016 m. birželio 17 d. pateikė patvarkymą, jog su skundu nesutinka, tuo pačiu 2016 m. birželio 14 d., neišnagrinėjęs ieškovės skundo, surašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12, kuriuo nuosavybės teisė į ieškovei priklausiusį turtą buvo perleista atsakovui M. K.. Ieškovės nuomone, neteisėti yra jos atžvilgiu uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta" naudai priimti teismo sprendimai už akių, kuriais iš ieškovės priteista skola, dėl kurių priverstinio vykdymo yra kilęs šis ginčas, kadangi teismas išnagrinėjo bylas ieškovei nedalyvaujant, jai tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė antstolio Daliaus Traigio nebuvo tinkamai informuota apie sprendimą pradėti išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto - nors antstolis nurodo, kad formaliai siuntė pranešimus ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau faktiškai nesiėmė visų įmanomų priemonių informuoti skolininkę apie priverstinio vykdymo priemonės pakeitimą. Skelbimas apie varžytynes ant paties nekilnojamojo turto taip pat nebuvo iškabintas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 706 straipsnio 2 dalis, kas sutrukdė platesniam potencialių pirkėjų ratui sužinoti apie galimybę įsigyti iš varžytinių ginčo turtą, o taip pat sutrukdė pritraukti į varžytines daugiau dalyvių, o kartu parduoti turtą už didesnę kainą. Vykdant priverstinį išieškojimą pažeista išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, nes nepavykus visa apimtimi išieškoti skolos iš ieškovės pajamų, nebuvo bandoma nukreipti išieškojimo į ieškovės kilnojamuosius daiktus. Ginčo name, kuris antstolio buvo parduotas iš varžytinių, gyveno ieškovės dukra I. S. S., kuri buvo Kauno medicinos universiteto studentė, todėl tai buvo turtas, būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui ir mokymuisi, t. y. tokiu būdu atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatytą turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Kadangi ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie išieškojimo nukreipimą į turtą, todėl ji neturėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėją, reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Be to, ginčo turtas negalėjo būti parduotas iš varžytinių, kadangi skolos suma neviršijo 2030,00 Eur, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis.