Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio D. T. 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisė į J. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,06 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perleista M. K.; taikyti dvišalę restituciją: J. S. sugrąžinant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,06 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš J. S. – jai 2016 m. birželio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžintą 1 031,14 Eur sumą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji 2016 m. birželio 6 d. atsitiktinai sužinojo, jog antstolis D. T., vykdydamas išieškojimą išieškotojos UAB „F.“ naudai, pardavė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19,06 kv. m. sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl šio turto pardavimo iš varžytinių, kuris 2016 m. birželio 17 d. pateikė patvarkymą, jog su skundu nesutinka, tuo pačiu 2016 m. birželio 14 d., neišnagrinėjęs ieškovės skundo, surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisė į ieškovei priklausiusį turtą buvo perleista atsakovui M. K.. Ieškovė teigė, kad neteisėti yra jos atžvilgiu UAB „F.“ naudai priimti teismo sprendimai už akių, kuriais iš ieškovės priteista skola, dėl kurių priverstinio vykdymo yra kilęs šis ginčas, kadangi teismas išnagrinėjo bylas ieškovei nedalyvaujant, jai tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė antstolio D. T. nebuvo tinkamai informuota apie sprendimą pradėti išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto – nors antstolis yra nurodęs, kad formaliai siuntė pranešimus ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau faktiškai nesiėmė visų įmanomų priemonių informuoti skolininkę apie priverstinio vykdymo priemonės pakeitimą. Skelbimas apie varžytynes ant paties nekilnojamojo turto taip pat nebuvo iškabintas, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 706 straipsnio 2 dalis, kas sutrukdė platesniam potencialių pirkėjų ratui sužinoti apie galimybę įsigyti iš varžytinių ginčo turtą, o taip pat sutrukdė pritraukti į varžytines daugiau dalyvių, kartu parduoti turtą už didesnę kainą. Vykdant priverstinį išieškojimą pažeista išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, nes nepavykus visa apimtimi išieškoti skolos iš ieškovės pajamų, nebuvo bandoma nukreipti išieškojimo į ieškovės kilnojamuosius daiktus. Ginčo name, kuris antstolio buvo parduotas iš varžytinių, gyveno ieškovės dukra I. S. S., kuri buvo (duomenys neskelbtini) studentė, todėl tai buvo turtas, būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui ir mokymuisi, t. y. tokiu būdu atitiko CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytą turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Kadangi ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie išieškojimo nukreipimą į turtą, todėl ji neturėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėją, reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Be to, ginčo turtas negalėjo būti parduotas iš varžytinių, kadangi skolos suma neviršijo 2 030,00 Eur, kaip tai numato CPK 663 straipsnio 3 dalis.

3. Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė melagingai teigia, jog jos dukra gyveno iš varžytinių parduotame name ir, kad parduotas turtas buvo būtinas šeimos pragyvenimui ir mokymuisi, kadangi nutarime užfiksuotas dukros liudijimas policijos pareigūnams, jog sode ji nesilankė maždaug 8 metus. Sodo namas yra negyvenamasis pastatas, šiuose išvaržytuose sodo statiniuose nebuvo šildymo sistemų, elektros, jie neatitiko higienos normų ir kitų gyvenamiesiems pastatams keliamų reikalavimų – sanitarinių mazgų (geriamojo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų), stogas kiauras, seniai dengtas aplinkai kenksmingais asbesto lakštais. Iš antstolio V. Z. 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad sodo pastatai ir sklypas ilgai buvo apleisti, statinių langai išdaužyti, viduje buvo kenkėjų pėdsakų, pelėsio, sklypas apžėlęs. Pažymėjo, kad ieškovę ragino išsivežti kilnojamuosius daiktus, tačiau ji laiškų nepriėmė, į skambučius neatsiliepė. Be to, dalis varžytinėse įsigyto turto jau yra nugriauta, kita dalis – griaunama arba rekonstruojama, keičiama paskirtis, projektuojamas gręžinys, investicijos į šį turtą gerokai viršija pirkto sklypo vertę.

4. Atsakovas antstolis D. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovės reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis – skundžiamas turto pardavimo iš varžytynių aktas pasirašytas 2016 m. birželio 14 d., o ieškovės ieškinys dėl skundžiamo akto pateiktas 2018 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams. Teismo sprendimo vykdymo metu antstolis iš varžytynių pardavė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, apie turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovė buvo informuota tinkamai, o bylinėjimosi su antstoliu metu ieškovė buvo atstovaujama advokatės, todėl ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu galėjo būti pateiktas jau seniai, tad ieškinio senaties praleidimo klausimas negali būti pateisinamas. Be to, ieškovės teiginys, kad antstolis nenagrinėjo jos skundų, neatitinka tikrovės, vykdomųjų bylų duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Kadangi stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose ieškovės atžvilgiu antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo, antstolis tęsė vykdymo veiksmus ir atitinkamai suėjus procesiniams terminams surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio kontoroje pradėta 2012 m. rugsėjo 28 d., o vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) – 2015 m. gegužės 11 d. Visi procesiniai dokumentai iš vykdomųjų bylų buvo siunčiami skolininkei jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė nurodo ir 2016 m. birželio 7 d. pateiktame prašyme bei kituose teismui teiktuose dokumentuose. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirminiai procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti per darbovietę bei kurį laiką buvo vykdomi atskaitymai iš ieškovės darbo užmokesčio, ieškovė buvo pateikusi antstoliui ir prašymą grąžinti nurašytas lėšas nuo sąskaitos, todėl ieškovės teiginiai dėl atsitiktinio jos sužinojimo apie skolas, yra neatitinkantys tikrovės. Gavus darbovietės pranešimą apie ieškovės atleidimą iš darbo, atsižvelgiant į esminę aplinkybę, kad ieškovės įsiskolinimai didėjo ne tik UAB „F.“ naudai, tačiau ir kitų kreditorių atžvilgiu bei nepavykus įteikti ieškovei naujai siųstų dokumentų jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat siekiant surasti atsakovę bei informuoti apie visus vykdomosiose bylose atliekamus procesinius veiksmus, tuo pačiu ir areštuoto turto realizavimo procedūrą, 2015 m. liepos 2 d. patvarkymu buvo paskelbta ieškovės paieška. 2015 m. liepos 15 d. raštu paieškos grupė informavo, kad ieškovė apklausta nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), todėl nesant teisinio pagrindo skirti skolininko kuratorių vykdymo procese, visi procesiniai dokumentai, informuojantys apie atliekamus veiksmus vykdomosiose bylose, ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimą, patvarkymas dėl ekspertizės išvadų, buvo siunčiami ieškovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo laikomi įteiktais. Apie ieškovei priklausančio turto varžytines buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje laikantis įstatymo reikalavimų bei įstatyme įtvirtintų terminų, o siekiant papildomai informuoti ieškovę apie jai priklausančio turto paskelbtas varžytynes, ieškovei registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas patvarkymas, informuojantis apie paskelbtas varžytynes, kuris grįžo neįteiktas. Antstolis taip pat nurodė, kad jis neturi realios galimybės iškabinti skelbimų ant kiekvieno parduodamo turto, o taip pat nuolat tikrinti ir kontroliuoti, ar šie skelbimai vis dar kabo, yra nenuplėšti ar nesugadinti, tačiau tokią galimybę turėjo ieškovė, kuri, be kita ko, galėjo spaudoje ir internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose skelbti įvairaus turinio skelbimus savo nuožiūra, kreiptis į nekilnojamojo turto agentus, kurie padėtų surasti areštuoto turto pirkėją, kuriam būtų galima parduoti turtą iki varžytynių. Antstolis yra nustatęs, kad turto realizavimo iš varžytynių metu ieškovė nedirbo, jokių įplaukų iš areštuotų sąskaitų kredito įstaigose pervedama nebuvo, nuosavybės teise buvo įgijusi 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį visą laiką – tiek policijos pareigūnams vykdant paiešką, tiek procesiniuose dokumentuose teismams, nurodė savo gyvenamosios vietos adresu, o asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovas teigė, kad ieškovė siekė bet kokiu būdu vilkinti vykdymo procesą, piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis, siekė išvengti priteistų skolinių įsipareigojimų vykdymo. Antstolis nepažeidė jokių teisės normų, nukreipdamas išieškojimą į ieškovei priklausantį kitą, antraeilį ir ne pagrindinės gyvenamosios vietos nekilnojamąjį turtą, nes skola negalėjo būti grąžinta artimiausius šešis mėnesius. Ieškovei nuosavybės teise priklausęs varžytinėse realizuotas turtas nėra ir niekada nebuvo turto rūšis, iš kurio negali būti išieškoma, nes turtas niekada nebuvo ieškovės pastovi gyvenamoji vieta. Antstolis taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog turto iš varžytinių metu jame gyveno skolininkės dukra I. S., yra nepagrįsta, kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos metu (duomenys neskelbtini) dukra pati teigė, jog šiame nekilnojamame turte ji lankėsi retai ir paskutinį kartą buvusi maždaug prieš aštuonerius metus. Antstolis taip pat nurodė, kad realizavus ieškovei priklausantį turtą, 2016 m. birželio 17 d. priimtu lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) gautos lėšos buvo paskirstytos UAB „F.“ bei visiems kitiems prie išieškojimo prisijungusiems kreditoriams – UAB „F.“ išmokėta 2 075,98 Eur, antstoliui G. B. pervesta 2 770,48 Eur suma, antstoliui D. K. pervesta 203,48 Eur suma, o skolininkei grąžinta susidariusi 1 031,14 Eur. Turto arešto aktų registre turto areštas įregistruotas 2012 m. lapkričio 22 d, turto vertė nustatyta vadovaujantis UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. kovo 21 d. ekspertizės aktu, kuris atitinka visus įstatymo reikalavimus ir yra išsamus. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl turto rinkos vertės, kad eksperto nustatyta rinkos vertė buvo netinkama.