- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1225-653/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.(D.) S. apeliacinį skundą dėl 2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. (D.) S. ieškinį dėl leidimo derinti projektą be atsakovų sutikimo bei atsakovų įpareigojimo nugriauti laiptus.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė be atsakovų sutikimo leisti derinti parengtą projektą – nugriauti neteisėtą laiptinę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti solidariai atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo savo lėšomis ir savo sąskaita įvykdyti projektą – nugriauti neteisėtą laiptinę į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/119673, pirmą aukštą, kuri įrengta prie namo išorinės sienos, fasadinėje namo pusėje, uždengiant 0,4 kv. m. ieškovo vieno lango ploto, ir visiškai uždengiant antrąjį langą. Atsakovams laiku neįvykdžius šio teismo sprendimo, leisti ieškovui D.(D.) S priverstinai vykdyti nurodytą projektą, išieškant vykdymo išlaidas solidariai iš atsakovų.
Nurodė, kad jo teisės yra pažeidžiamos neteisėtos laiptinės įrengimu, ribojant galimybes naudotis įsigytu turtu, užstoja šviesą. Laiptinė yra nesaugi ir netinkamos architektūros. Ieškovas ir atsakovai yra namo bendrasavininkiai. Neskaitant ginčo laiptinės, name yra įrengti kiti 4 tinkami ir neginčijami įėjimai – du pirmajame aukšte, vienas – pusrūsyje, ir dar vienas – į garažą. Kiekviena iš dviejų atsakovų šeimų turi galimybę naudotis atskiru įėjimu, taip pat naudotis įėjimu į garažą. Atsakovai Statybos leidimo rekonstrukcijai gavimui turėjo pateikti visų statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimus, tačiau buvo pateiktas tik dvejų bendraturčių sutikimas. Trečiojo statinio bendraturčio, tuo metu valdžiusio dabar jam priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), sutikimo nebuvo, tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 24 d. raštas Nr. A51-20997-(5.1-EKD-5). Be to, projekte, kuriuo pagrindu buvo gautas statybos leidimas, esama dokumentų klastojimą primenančių veiksmų, projektas buvo parengtas taip, kad būtų nuslėpti jo patalpų langų buvimo, ir net trečiojo bendrasavininko egzistavimo faktai. Kadangi atsakovai ginčo laiptinę įrengė pažeisdami ieškovo teises, veikdami neteisėtai, klastodami dokumentus, neracionaliai planuodami bendrojo turto naudojimą, tik jiems patiems turėtų tekti naujos rekonstrukcijos – laiptinės pašalinimo ar naujos laiptinės įrengimo našta .
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais atsakovai nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pateikė projektą, kurio esmė ne įrengti galimai naują įėjimą į atsakovų gyvenamąsias patalpas, o esamos laiptinės pašalinimas. Projektas yra ydingas, nes nėra suderintas nė su vienu iš atsakovų. Nors atsakovai ir yra gyvenamųjų patalpų bendrasavininkiai, tačiau tai yra dvi atskiros šeimos – D. I. ir V. I., todėl atskiras įėjimas jiems yra reikalingas. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog esami lauptai yra nevykęs architektūrinis“ sprendimas. Projekte nepažymėta, kiek kainuos toks projekto įgyvendinimas, todėl negalima nuspręsti priverstinai vykdyti projekto įgyvendinimą ir priteisti projekto įvykdymo išlaidų, nes jų dydis nėra žinomas. Byloje nėra pateikta įrodymų, koks Saulės energijos kiekis tenka pusrūsio kvadratiniam metrui. Kita vertus, įpareigoti nugriauti neteisėtą statinį galima tik asmenį tokį statinį pastačiusį, todėl teismo sprendime turėtų būti įvardinta kuris iš atsakovų neteisėtai pastatė ginčo statinį ir iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
Nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, esančias pusrūsyje (duomenys neskelbtini), įgytas nuosavybėn 2004-06-07 sutarties Nr.12-10-235 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo“ ir 2004-06-18 privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto pagrindu. Atsakovai yra gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, bendraturčiai.
Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1A1m., yra rekonstruotas. Statybos leidimas išduotas 2002-09-13 namo rekonstrukcijai pagal I. M. indiv. įmonės projektą, parengtą „sodybinio gyvenamojo namo“ rekonstrukcijai. Namo patalpų po rekonstrukcijos teisinė registracija atlikta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-25 akto pagrindu.
Pagal Nekilnojamojo turto registro 1996-05-27 duomenis namo lauko laiptai, dėl kurių kilo ginčas, į namo pirmo aukšto patalpą-tambūrą, šiuo metu žymimą simboliais 3-1 (naudojama atsakovų V. I. ir D. I.), buvo įrengti prie namo patalpos, šiuo metu pažymėtos simboliais 1-6, išorinės sienos. Rekonstruojant namą, laiptai į namo patalpą, pažymėtą 3-1, perkelti, jas įrengus prie ieškovui priklausančios pusrūsio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, išorinės sienos. Laiptai, dėl kurių kilo šis ginčas, uždengia pusrūsio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango dalį.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi nurodė, kad ieškovui tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintą statinio (jo dalies) projektą, pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieškovui, atitiktų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, išspręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, galimai įrengiant naują įėjimą į namą. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad konkrečiu atveju ieškovui tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintą statinio (jo dalies) projektą, pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieškovui, atitiktų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, išspręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, galimai įrengiant naują įėjimą į namą. Sprendžiant klausimą, kieno lėšomis turėtų būti atliekami atitinkami statybos darbai ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju, būtina šalių pareigą ir jiems tenkančią naštą įvertinti vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais.
Teismas sprendė, kad byloje jokio projekto, pagal kurį turėtų ar galėtų būti vykdomas ieškovui palankus sprendimas, nėra.
Nustatyta, kad atsakovai V. I. ir D. I. turi du įėjimus į savo naudojamas namo patalpas: patalpoje, pažymėtoje 3-1 ( pagrindinis fasadas), ir patalpoje, pažymėtoje 3-8 ( šiaurės fasadas). Du įėjimai įrengti, nes patalpose nuolat gyveno kelios šeimos, ir šiuo metu gyvena V. I. šeima ir D. I. šeima. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, be to, tai buvo patvirtinta ir nagrinėjant šią bylą iš naujo, kad laiptų nugriovimas, kaip reikalauja ieškovas, neproporcingai pažeistų atsakovų V. I. ir D. I. teises. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas aplamai nugriauti laiptus, nepaliekant toje vietoje jokio įėjimo, yra nepagrįstas. Prie šalims priklausančio statinio yra galimybė perstatyti laiptus jų esamoje vietoje prie ieškovo patalpos išorinės sienos taip, kad laiptais nebūtų užstatytas langas (laiptus pastatant ne lygiagrečiai patalpos 2-2 išorinei sienai, o kitaip), ieškovui tenka pareiga ne tik nurodyti jo teisės pažeidimus, bet ir nurodyti, kaip tos teisę pažeidžiančios aplinkybės turėtų būti pašalintos, kad jos nebesukeltų jam neigiamų padarinių, bei atitinkamai pateikti būtinus įrodymus.
Šalies argumentai
Ieškovas neįvykdė teismo nutartyse nurodytų reikalavimų, pateikė projektą, pagal kurį planuojama ne įrengti naują laiptinę, kurios egzistavimas nepažeistų ieškovo ir atsakovo interesų, o tik pastatytos laiptinės nugriovimas, o tai nesiderina su visų namo bendraturčių interesais, pažeidžiamos atsakovų, kaip bendrasavininkių teisės. Minėto gyvenamojo namo laiptinė prie išorinės namo sienos įrengta turint suderintą statybos projektą, gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo išduotas 2002-09-13 statybos leidimas. Nors 2009-08-20 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros aktas Nr. (101)-11.4-1676 dėl priestato (laiptinės) IiIž pripažinimo tinkamu naudotis panaikintas, tačiau ieškovas dėl nurodytos laiptinės projekto ir statybos leidimo nustatyta tvarka neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nustatė, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad kitas ieškovo langas yra uždengtas visiškai, nevertino nesąžiningo atsakovų elgesio įrengiant ginčo laiptinę be bendraturčio, iš kurio ieškovas įsigijo turtą, sutikimo, bei klastojant dokumentus. Teismas netinkamai nustatė bendraturčių interesų pusiausvyrą. Teismas netinkamai aiškino Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal kurią ieškovas neprivalėjo siūlyti įrengti laiptinę kitoje vietoje. Teismas neįvertino ieškovo pasiūlytos alternatyvios galimybės. Teismas nevertino fakto, kad ginčo laiptinė yra nevykęs architektūrinis sprendimas.
Teismas nepaaiškino kodėl ieškovo langai turi būti paaukoti atsakovų patogumui. Atsakovai D. I. ir V. I. gyvena viename bute – (duomenys neskelbtini), o A. B. ir V. B. – kitame bute – (duomenys neskelbtini). Teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino kodėl atsakovų I. teisė į papildomą įėjimą į jiems priklausantį butą nusveria ieškovo teisę neleisti uždengti langų. Laiptinės griovimas atsakovų teisių nepažeistų.
Ieškovas negalėjo pateikti teismui iš anksto suderinto laiptinės griovimo ar kitos laiptinės įrengimo projekto, nes atsakovai – namo bendraturčiai - sutikimo neduoda. Jeigu sutikimas būtų duotas, teismo procesas netektų prasmės.
Prašė priimti papildomą įrodymą – Gyventojų registro tarnybos pažymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovai A. B., V. B., D. I., V. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutiko su teismo motyvais. Nurodė, kad atsakovai D. I. ir V. I. turi atskiras šeimas ir nusistatė naudojimosi butu tvarką, pagal kurią gyvena atskirai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad laiptinė buvo įrengta prie namo išorinės sienos, turint suderintą statybos projektą, gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo išduotas 2002-09-13 statybos leidimas. Pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-25 aktu rekonstruotas gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų veiksmai, atliekant namo rekonstrukciją, būtų neteisėti. Tiek namo rekonstrukcijai išduotas leidimas, tiek pripažinimo naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami šioje byloje. Ieškovas neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu. Ieškovas jokių reikalavimų inspekcijai nekėlė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Šalių ginčas kilo dėl ieškovo reikalaujamo taikyti jo teisių pažeidimo būdo, jam siekiant nugriauti į atsakovų butą vedančią laiptinę, kuri užstojo šviesą ieškovui priklausančioms negyvenamosios patalpoms.
Nagrinėjamu atveju ginčas sprendžiamas 2012-12-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-1142-431/2012 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinus dalyje, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovus V. I. ir D. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis perstatyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, išorinės sienos vietoje lauko laiptus į namo tambūrą, plane pažymėta simboliais 3-1, tokiu būdu, kad laiptai neuždengtų namo patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango, ir perdavus bylą dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų veiksmai, atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, būtų neteisėti ar pažeidę jiems kompetentingų institucijų išduotus leidimus, statybos sąlygas ar atitinkamą procesą reguliuojančius norminius aktus. Tiek namo rekonstrukcijai išduotas statybos leidimas, tiek pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas, įvardindamas laiptinę kaip neteisėtą, neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, jo įrodinėjimo dalyku nebuvo statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, nes ieškovas neįrodinėjo, kokie teisės aktai ir kaip buvo pažeisti, t.y. nebuvo pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikyti CK 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Nagrinėjant ginčą iš naujo ieškovas taip pat nereiškė reikalavimo nei dėl statybos leidimo, nei dėl 2007-04-25 pripažinimo naudoti akto nuginčijimo, todėl apelianto pakartotinai reiškiami argumentai, susiję su laiptinės statybos neteisėtumu (statybos be bendraturčio sutikimo, dokumentų klastojimas, architektūrinio sprendimo netinkamumas) atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi, tuo labiau, kad dėl statybos teisėtumo vertinimo šioje byloje pasisakė 2012-12-16 Vilniaus apygardos teismas.
Taip pat šioje byloje 2010-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ginčo laiptinė bei laiptais vaikščiojantys žmonės, apriboja šviesos pateikimą į ieškovo patalpas, t.y. sukelia ieškovui neigiamus padarinius. Atsakovai, bylą nagrinėjant iš naujo, šių aplinkybių neginčijo. Taigi, esant nustatytam ieškovo teisių pažeidimo faktui, apelianto argumentai, jog teismas, konstatuodamas, jog laiptai, dėl kurių kilo šis ginčas, uždengia pusrūsio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango dalį, neatsižvelgė į tai, kad kitas ieškovo langas yra uždengtas visiškai, neturi esminės reikmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Spendžiant dėl ieškovo teisių gynimo būdo proporcingumo, atkreiptinas dėmesys, jog jau 2010-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovo reikalavimo nugriauti laiptus patenkinimas neproporcingai pažeistų atsakovų teises patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovas tokio teismo sprendimo neskundė.
Be to, nagrinėjant ginčą iš naujo, teismas konstatavo, kad atsakovai V. I. ir D. I. turi du įėjimus į savo naudojamas namo patalpas: patalpoje, pažymėtoje 3-1 ( pagrindinis fasadas), ir patalpoje, pažymėtoje 3-8 ( šiaurės fasadas). Du įėjimai įrengti, nes patalpose nuolat gyveno kelios šeimos, ir šiuo metu gyvena V. I. šeima ir D. I. šeima. Šias aplinkybes nurodė atsakovai savo atsiliepime į ieškinį, tai patvirtina ir 2012-10-08 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2010-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendime, kurio ieškovas neskundė, taip pat buvo konstatuotos tos pačios aplinkybės, taip pat faktas apie galimybę perstatyti laiptus jų esamoje vietoje prie ieškovo patalpos išorinės sienos taip, kad laiptais nebūtų užstatytas langas (laiptus pastatant ne lygiagrečiai patalpos 2-2 išorinei sienai, bet statmenai). Taigi, apelianto prie apeliacinio skundo pateikti išrašai iš Gyventojų registro tarnybos ne tik pateikti pavėluotai ir negali būti priimti (CPK 314 str.), bet ir nepaneigia faktinės aplinkybės, jog atsakovai V. I. ir D. I., kaip atskiros šeimos, turi pagrįstą interesą gyventi maksimaliai atskirai faktiškai gyvendami viename bute.
2012-12-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad ieškovui tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintą statinio (jo dalies) projektą, pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieškovui, atitiktų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, išspręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, galimai įrengiant naują įėjimą į namą.
Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog jo pateiktas projektas atitinka visų bendraturčių interesus, kad šiuo atveju nėra objektyvios galimybės pašalinti ieškovo teisių pažeidimo ir atlikti rekonstrukciją taip, kad nebūtų nepagrįstai apribota atsakovų galimybė naudotis atskiru įėjimu, kuris buvo naudojamas ir įrengtas itin seniai ir jo įrengimo teisėtumas nėra nuginčytas. Būtent šiuo aspektu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog nėra galimybės perstatyti laiptus jų esamoje vietoje prie ieškovo patalpos išorinės sienos taip, kad laiptais nebūtų užstatyti ieškovo langai. Dėl to ieškovo teisių pažeidimo pašalinimo būdas nėra proporcingas, neatitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros principo, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, konstatavus, jog ieškovas pateikė projektą, pagal kurį planuojama ne įrengti naują laiptinę, kurios egzistavimas nepažeistų ieškovo ir atsakovo interesų, o tik nugriauti pastatytą laiptinę, o tai nesiderina su visų namo bendraturčių interesais, pažeidžiamos atsakovų, kaip bendrasavininkių teisės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atmetus skundą, iš apelianto atsakovo V. I. naudai priteistinos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidos. Įvertinus tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, atsižvelgus į pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteistinų išlaidų suma (5 t. b.l. 31-36) mažintina iki 1000 Lt, kitoje dalyje prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. (D.) S. atsakovo V. I. naudai 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.