Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B., V. B., V. I. ir D. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. (D.) S. ieškinį atsakovams A. B., V. B., D. I., V. I., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, dėl neteisėtų įrenginio ir statinio nugriovimo, akto pripažinimo neteisėtu, servitutų nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (CK 1.138 str.). Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas reikalavimą išnagrinėjo, ginčo santykiui taikydamas CK 4.98 straipsnį, kuriame įtvirtintas savininko nuosavybės teisių gynimo būdas, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Bylos medžiaga pagrindžia aplinkybę, kad ginčo objektu esanti laiptinė buvo įrengta prie namo išorinės sienos, turint suderintą statybos projektą, gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo išduotas statybos leidimas, rekonstruotas gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti pripažinimo tinkamu naudoti aktu, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų veiksmai, atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, būtų neteisėti ar pažeidę jiems kompetentingų institucijų išduotus leidimus, statybos sąlygas ar atitinkamą procesą reguliuojančius norminius aktus. Tiek namo rekonstrukcijai išduotas statybos leidimas, tiek pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas, įvardindamas laiptinę kaip neteisėtą, neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, jo įrodinėjimo dalyku nebuvo statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, nes ieškovas neįrodinėjo, kokie teisės aktai ir kaip buvo pažeisti, t.y. nebuvo pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikyti CK 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatų. Todėl pagrįstai apeliantai nurodė, kad jų veiksmai, atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, vertintinai kaip teisėti, o pirmosios instancijos teismo neturėjo būti vertinamos aplinkybės, nurodant, kad projektinė dokumentacija buvo rengiama nepaisant visų pastato savininkų valios, kad ieškovai negalėjo pilna apimtimi vykdyti namo rekonstrukcijos, kad rekonstrukcija nebuvo pilnai realizuota pagal paruoštus projektus, nes šie motyvai, kurių dalis neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, neturėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, nes tuo pagrindu ieškinio reikalavimas nebuvo reiškiamas.

CPK 135 straipsnis nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos ne tik aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys nurodomas aplinkybes. Įvertinant negatorinio ieškinio specifiką, ieškovas turi teisę įrodinėti, kad ir teisėtai pastatyti laiptai sukelia jam neigiamus padarinius ir taip pažeidžia jo, kaip patalpų savininko teises, tačiau ieškovui tenka pareiga ne tik nurodyti jo teisės pažeidimus, bet ir nurodyti, kaip tos teisę pažeidžiančios aplinkybės turėtų būti pašalintos, kad jos nebesukeltų jam neigiamų padarinių, bei atitinkamai pateikti būtinus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju ieškovui tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintą statinio (jo dalies) projektą, pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieškovui, atitiktų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, išspręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, galimai įrengiant naują įėjimą į namą. Sprendžiant klausimą kieno lėšomis turėtų būti atliekami atitinkami statybos darbai ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju, būtina šalių pareigą ir jiems tenkančią naštą įvertinti vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais. Byloje jokio projekto, pagal kurį turėtų ar galėtų būti vykdomas ieškovui palankus sprendimas, nėra, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl esant neatskleistai bylos esmei, byla panaikintino sprendimo dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pagrindžia aplinkybes, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1089-2000-1020, pažymėtas plane 2I1ž, pastatytas 1958 metais, rekonstravimo pradžios metai 2002, rekonstravimo pabaigos metai 2009, kuriuo užstatytas plotas 34 kv.m., nuo 2009-09-18 įregistruotas V. I. nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas 2009-08-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1676. Pagal CK 4.262 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., įrašyti į viešą registrą duomenys nuo jų įrašymo, t.y. nuo 2009-08-20, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iki šių duomenų įregistravimo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sklype (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas tik vienas statinys – gyvenamasis namas. Visi buvę įregistruoti pagalbinio ūkio statiniai (711ž, 1011ž, 411ž) buvo sunaikinti ir 2007-03-29 išregistruoti, 2007-03-29 nustatyti kadastro duomenys. Pagal Statinių išdėstymo planą, sudarytą pagal 2007-03-29 kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad plane pažymėtas tik statinys 211ž, sienų ilgis 2,85 m ir 2,65 m, kuris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas. Teisinė ginčijamų statinių registracija atlikta po atlikto rekonstravimo 2009-08-20 Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba rekonstruojant ir pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas.

Ūkinis pastatas pastatytas žemės sklype, kuris patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, sklypas privalo būti tvarkomas pagal nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos režimą. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonų režimą, nustato, kad apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai ar šių vertybių naudojimui garantuoti. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonose žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Nesudėtingiems statiniams, esantiems saugomojoje teritorijoje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko įgaliotas atstovas (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai).

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos eksplikacijos planuose (2t.b.l.23-24), statinių išdėstymo schemoje, kuri buvo suderinta su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, ginčo ūkinis pastatas yra įvardijamas kaip menkavertis statinys ir pažymėtas kaip griautinas. Apeliantai skunde nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte tiek ūkinis pastatas 2I1ž, tiek jo priestatas Ii1ž buvo numatyti nugriauti, kadangi tuo metu atsakovai naudojosi pusrūsiu, kurį vėliau Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovams apie tai nieko nežinant, pardavė ieškovui. Dėl to tiek ūkinis pastatas 2I1ž, tiek jo priestatas Ii1ž vėl tapo reikalingi atsakovams, todėl atsisakyta juos nugriauti ir nutarta rekonstruoti. Atsakovai pateikė 2009-07-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suderintą ūkinio pastato projektą Nr. 09 0530, tačiau jis, skirtingai negu pirmiau minėti eksplikacijos planai, kuriuose buvo numatyta statinius nugriauti, nėra suderintas su atsakingos už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą institucijos įgaliotu atstovu. Ši aplinkybė vertintina kaip teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimas, kuriam esant ūkinis pastatas su priestatu buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Pastatytas statinys administracine tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti, surašant apie tai aktą. Pripažindami statinį tinkamu naudoti, atitinkamos valstybės institucijos ir pareigūnai turi patikrinti statybos faktines bei teisines aplinkybes. Iškilus ginčui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo ir pagrįstumo turi būti išsiaiškintos visos statytojo teisės įgyvendinimo aplinkybės, kurias šalis, ginčijanti tokio akto teisėtumą, nurodo kaip savo reikalavimo pagrindą. Tai reiškia, kad turi būti išsiaiškinta, ar statytojo teisė buvo įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka, o ne vien tik patikrinama, ar formaliai pagal įstatymus veikė pareigūnai ir institucijos, pripažindami statinį tinkamu naudoti, t.y. ar statytojas, sukurdamas statybos būdu nekilnojamąjį daiktą, ir valstybės institucijos, išduodamos statybos leidimą bei pripažindamos statinį tinkamu naudoti, veikė pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ar jų nepažeidė (STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 31 punktas). Jeigu statytojas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę, tai tokie jo veiksmai laikytini priešingais teisei. Tokia statyba turi būti pripažinta neteisėta, o jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikinamas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad statinio (jo dalies) statyba nesudėtingo statinio atveju, neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios, nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiant nustatytą statinio vietą sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtį, leistiną sklypo užstatymo tankį, leistiną statinio aukštį, nesilaikant saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų, laikoma savavališka statinio statyba.

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad statinys 2I1ž, koks jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre po jo rekonstrukcijos (pagal užstatymo plotą su priestatu 1i1/ž), vertintinas kaip pastatytas savavališkai, nes nuosavybės teisinės registracijos pagrindu esantis 2009-08-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1676 išduotas neteisėtai, neįvertinus teisės aktų reikalavimų dėl saugomos teritorijos apsaugos reglamento ir jų neįvykdymo. Kadangi buvo skundžiama tik priimto teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2009-08-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)-11.4-1676 dalyje dėl priestato 1i1/ž pripažinimo tinkamu naudoti, konstatuotina, kad apeliantų argumentai dėl jų nurodomo teisėtai pastatyto ir rekonstruoto statinio yra neteisėti ir nesudarantys pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje. Taip pat apeliantų nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta įpareigoti atsakovą V. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato, pažymėto plane 2I1ž, priestatą, 21, 67 kv.m. ploto, plane pažymėtą 1i1/ž, nes, neva, priestato 1i1/ž rekonstrukcija ieškovo teisių nepažeidžia, kadangi statinys pastatytas 1958 m. iki ieškovui privatizuojant negyvenamąsias patalpas 2004-06-18, o privatizavimo metu ieškovui buvo žinoma, kad priestatas 1i1/ž riboja natūralų negyvenamųjų patalpų apšvietimą bei užstoja vaizdą. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, tame tarpe statybos techninių dokumentų, teisės normų, reguliuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nustatytosios aplinkybės dėl ūkinio pastato priestato parametrų, išdėstymo sklype ir atstumo iki ieškovui priklausančios patalpos langų, pažeidžia ieškovo teises, nes užstoja vaizdą ir riboja natūralų patalpų apšvietimą. Pažymėtina, kad žinojimas apie esamus pažeidimus patalpų įsigijimo momentu neatima galimybės ginti savas pažeistas teises dėl tų pažeidimų pašalinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2009-08-20 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)-11.4-1676 dalyje dėl priestato 1i1/ž pripažinimo tinkamu naudoti, bei įpareigoti atsakovą V. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato, pažymėto plane 2I1ž, priestatą, 21, 67 kv.m. ploto, plane pažymėtą 1i1/ž, paliktinas nepakeistu.

Apeliaciniu skundu atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, nepagrindė, kad nenustačius servituto ieškovas negalės normaliomis sąnaudomis naudotis negyvenamosiomis patalpomis, todėl pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų motyvu.

Ieškovas, grįsdamas kelio servituto nustatymo būtinumą, nurodė, kad jis turi turėti galimybę privažiuoti prie namo, kadangi būtina atvežti ir išvežti įrangą, baldus, namo remontui reikalingas medžiagas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą, suteikiantį ieškovui teisę važiuoti transporto priemonėmis be teisės parkuoti transporto priemones, 4 metrų pločio taku, įrengtu žemės sklypo dalyje, kuri AB „Vilniaus komprojektas“ 2000 m. gegužės mėnesį sudarytame žemės sklypo plane pažymėta raidėmis ABC ir 2007-07-04 sutartimi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo priskirta bendram žemės sklypo savininkų naudojimui, pažymėjo, kad šiuo betono trinkelių taku atsakovai transporto priemonėmis pravažiuoja į jų naudojamo namo dalyje įrengtą garažą, todėl teisės ieškovui parkuoti transporto priemonę suteikimas akivaizdžiai trukdytų atsakovams patekti į jų garažą ir iš jo išvažiuoti, tačiau niekaip nemotyvavo poreikio nustatyti servitutą ieškovui, kai servitutas turėtų neterminuotam laikui užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.128 str.1d.). Ieškovo nurodytieji poreikiai ir aplinkybės, dėl kurių jis prašė nustatyti kelio servitutą, nėra siejami su tokio pobūdžio poreikiais neterminuotam laikui, be kurių ieškovui priklausantis turtas negalėtų būti tinkamai naudojamas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats ieškovas. Įvertinant aplinkybę, kad ginčo dalyku esantis 4 metrų pločio betono trinkelių kelias yra nutolęs nuo įėjimo į ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų apie 6 metrus, o nuo (duomenys neskelbtini) gatvės apie 13 metrų, tai iš esmės nėra skirtumo, iš kurios vietos į ieškovo patalpas galėtų būti nešami ieškovui reikalingi baldai, įranga ar statybinės medžiagos ir pan, t.y. sąnaudos ieškovo normaliam daikto naudojimui pagal paskirtį dėl jo nurodytų aplinkybių servitutui nustatyti būdų analogiškos (CK 4.126 str.). CK 6.395 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Servitutas ieškovui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype galėtų būti nustatomas tik tokiu atveju, jei būtų įrodytos aplinkybės, kad servituto būtinumas yra objektyvus ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms iki namo (duomenys neskelbtini), fasado atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje keičiamas ta apimtimi, kuria panaikintas patenkintas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį reikalavimo dalyje atmesti, taip pat panaikinat dalyje, kuria priteistos išlaidos už patenkintą reikalavimą, kuris panaikintas ir perduotas nagrinėti iš naujo, išdėstant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nauja redakcija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovus V. I. ir D. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis perstatyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, išorinės sienos vietoje lauko laiptus į namo tambūrą, plane pažymėta simboliais 3-1, tokiu būdu, kad laiptai neuždengtų namo patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango, panaikinti ir perduoti bylą dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta atsakovams V. I., A. B. ir V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutą, suteikiant ieškovui D. (D.) S. teisę važiuoti transporto priemonėmis, be teisės parkuoti transporto priemones, 4 metrų pločio taku, įrengtu žemės sklypo dalyje, kuri AB „Vilniaus komprojektas“ 2000 m. gegužės mėnesį sudarytame žemės sklypo plane pažymėta raidėmis ABC ir 2007-07-04 sutartimi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo priskirta bendram žemės sklypo savininkų naudojimui, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip: Priteisti ieškovui D. ( D.) S. 120,10 Lt ( šimtą dvidešimt litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. I..

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.