- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2-719/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Linas Agro“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu atsakovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ priešieškinis ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Holdingo kompanija „Tetra – Invest“ dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekių pateikimo pagal sutartis, atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RAB „Holdingo kompanija „Tetra – Invest“ 2013 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB “Linas Agro”, prašydamas išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 72 429,6 Eur skolos, 13 327,04 Eur delspinigių. Ieškinyje nurodė, kad kontrakto Nr. 2928-SV-TIH-KC pagrindu ieškovas atsakovui suteikė pakrovimo ir transportavimo rapso aliejaus sėklų geležinkeliais nuo stoties B. G. geležinkelio iki stoties Posin-eks./Zilupe-eks paslaugas bendrai 799 743,235 Eur sumai. Atsakovas faktiškai sumokėjo ieškovui tik 727 313,659 Eur dalį skolos, likusią 72 429 Eur skolos dalį sumokėti atsisako motyvuodamas pretenzijomis dėl prekių defektų, tiekiamų pagal kitą sandorį. Ieškovo manymu, atsakovo atsisakymas tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra neteisėtas, taip pat nepagrįstas atsakovo priešpriešinių nevienarūšių reikalavimų įskaitymas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Linas Agro“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu šalys pasirašė keturis kontraktus dėl rapsų pristatymo. Šalių susitarimu bendra rapsų tonos kaina buvo išskaidyta į dvi dalis – kainos dalį už prekę, numatyta kontraktuose, ir kainos dalį už transportavimo paslaugas, nurodyta prekių transportavimo sutartyse. Atsakovo teigimu, sudaryti kontraktai yra neatsiejami nuo prekių transportavimo sutarčių, todėl bendrą rapsų kainą sudaro prekių ir jų transportavimo kainų suma, kuri atitinka tuo metu rinkoje buvusią rapsų sėklų vertę. Atsakovo teigimu, AB „Linas Agro“ tinkamai ir laiku atliko mokėjimus už ieškovo siunčiamas prekes, tuo tarpu ieškovas pateikė atsakovui netinkamos kokybės rapsų sėklas. Žodiniu susitarimu šalys susitarė, kad atsakovo sulaikyta 799 743,235 Eur suma šalių bus įskaityta kaip kompensacija atsakovui už ieškovo pateiktus netinkamos kokybės rapsus. Atsakovo nuomone, šalims žodžiu susitarus dėl tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ieškovas nepagrįstai atsakovo įskaitytą pinigų sumą reikalauja išieškoti kaip skolą.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Linas Agro“ 2014 m. sausio 20 d. pateikė teismui priešieškinį ieškovui RAB „Holdingo kompanija „Tetra – Invest“, prašydamas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 184 252,08 Eur nuostolių, atlyginimo, 8,75 procentų procesines palūkanas nuo priešieškinio sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje nurodė, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų pristatant atsakovui neatitinkančios aptartų kokybinių parametrų rapsų sėklas atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo išlaidos, susijusios su netinkamos kokybės rapsų sėklų ekspedijavimo paslaugomis, saugojimu, pakrovimu į laivą ir laivo mokesčiais.
Atsiliepimas
Ieškovas RAB „Holdingo kompanija „Tetra – Invest“ atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį palikti nenagrinėtu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo pareikštas priešieškinis negali būti nagrinėjamas kartu su ieškiniu, nes reikalavimai, kuriuos pateikė šalys, siejami su teisiniais santykiais, kylančiais iš dviejų savarankiškų sandorių sudarymo. Ieškovo teigimu, sutartyse, kuriomis atsakovas grindžia priešieškinio reikalavimus, šalys susitarė dėl išskirtinės teisinės tvarkos ginčus nagrinėti Vilniaus tarptautiniame komerciniame arbitraže, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė atsakovo AB „Linas Agro“ priešieškinį ieškovui RAB „Holdingo kompanija „Tetra-Invest“ dėl 184 252,08 Eur nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekių (rapsų sėklų) pateikimo pagal sutartis, atlyginimo, 8,75 % procesinių palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad atsakovo AB „Linas Agro“ priešieškinio pagrindu yra nurodomas šalių sudarytų sutarčių - 2012 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 2821-RS-TIH-KC ir 2012 m. rugsėjo 20 d. Nr. 2927-RS-TIH-KC netinkamas vykdymas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. šalių sudarytos sutarties Nr. 2821-RS-TIH-KC ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytos sutarties Nr. 2927-RS-TIH-KC 12 punkte šalys numatė arbitražinę išlygą, kad nagrinėjamos bylos atveju arbitražiniai susitarimai yra galiojantys, jais aiškiai išreikšta susitarimų šalių valia ir jie gali būti įgyvendinami kreipiantis į sutartyse nurodytą arbitražo instituciją, kad priešieškiniu inicijuojamas piniginio reikalavimo ginčas neprieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui perduoti tam tikros kategorijos ginčus spręsti arbitražui, kad ieškovas RAB „Holdingo kompanija „Tetra-Invest“ atsiliepimu pareikalavo laikytis arbitražinio susitarimo, padarė išvadą, kad nurodytas ginčas spręstinas arbitraže, todėl priešieškinis paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2008; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2010 ir kt.).
Teismas sprendė, kad priešieškinyje nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo ieškinį ir priešieškinį nagrinėti kartu vienoje byloje, kadangi CPK 24 straipsnis numato bylos priskyrimo teismui prioritetą kitų institucijų, galinčių spręsti ginčus, atžvilgiu, o ne bylų priskyrimo nagrinėti teismui ir (ar) arbitražui klausimus.
Teismas sprendė, kad atsakovui AB „Linas Agro“ CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu grąžintas už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB „Linas Agro“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį, priimti atsakovo priešieškinį ir nagrinėti priešieškinį kartu su pradiniu ieškiniu Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-336-544/2014.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas palikdamas nenagrinėtu atsakovo priešieškinį nepasisakė dėl priešieškinyje atsakovo nurodytų aplinkybių, kurios, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimui vienoje byloje. Apelianto manymu, priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį atskirai nebūtų galimybės atskleisti tikrosios šalių valios bei įvertinti šalių patirtų nuostolių dydį;
2) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 24 straipsnio ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas bei teismų formuojamą praktiką taikant šias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, remiasi atskirojo skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas paliko atsakovo AB „Linas Agro“ priešieškinį nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl ieškinio (priešieškinio) palikimo nenagrinėtu šalims sudarius sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui
Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 str. 3 d.). CPK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Nesant CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovo AB „Linas Agro“ priešieškinis buvo priimtas, klausimas dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu buvo sprendžiamas po to, kai ieškovas atsiliepdamas į priešieškinį paprašė taikyti arbitražinę išlygą bei palikti priešieškinį nenagrinėtu. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar esant šalių nustatytai arbitražinei išlygai dėl ginčų, susijusių su ginčo sutartimis, teismas pagrįstai paliko priešieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Apeliacinis teismas pažymi, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitraže, o ne teismine tvarka. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Taigi arbitražo procesas yra teismo proceso alternatyva. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, antra vertus, sukuria alternatyviąją jurisdikciją – arbitražo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010).
1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus. Aiškindamas, kaip turi būti suprantamas niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai; teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).
Arbitražinio susitarimo šalys taip pat turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme. Tokia šalies teisė netiesiogiai yra pripažįstama 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje, tokią galimybę patvirtina ir Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012, 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia šalių sudarytomis sutartimis Nr. 2821-RS-TIH-KC ir Nr. 2927-RS-TIH-KC, kurių 12 punkte šalys numatė arbitražinę išlygą ir susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kilęs iš šių sutarčių, įskaitant ginčus dėl jų pažeidimo, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiu, bus perduotas Vilniaus tarptautiniam komerciniam arbitražui (VTKA) galutinai išspręsti arbitražo būdu pagal šiuo metu galiojančio UNCITRAL Arbitražo reglamento nustatytą procedūrą, skiriant VTKA kompetentingu organu funkcijoms, numatytoms UNCITRAL Reglamento 6 - 8 straipsniuose, vykdyti.
Apeliacinis teismas pažymi, kad vertinant, ar šalių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti du dalykus: kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo pagal sutartis, ar pagal egzistuojančią arbitražinę išlygą teismas gali nustatyti, kuri konkreti arbitražinė ginčų nagrinėjimo institucija turi spręsti šalių ginčą.
Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas įvertinęs šalių arbitražinį susitarimą, įformintą arbitražinėmis išlygomis nurodytose ginčo sutartyse, sprendžia, kad arbitražinėse išlygose šalių valia galimus ginčus perduoti nagrinėti arbitražui ir taip atsisakyti valstybinių teismų jurisdikcijos, išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, arbitražinėse išlygose nurodyta institucija, turinti spręsti šalių ginčus - Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo teismas, priešieškiniu pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai neprieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui perduoti tam tikros kategorijos ginčus spręsti arbitražui, todėl šalių arbitražinis susitarimas atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesudaro pagrindo priešieškiniu keliamą šalių ginčą nagrinėti teisme.
Vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsniu, teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, jei šalys yra sudariusios sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo AB „Linas Agro“ priešieškinis buvo priimtas, klausimas dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu iškilo po to, kai ieškovas atsiliepdamas į priešieškinį paprašė taikyti arbitražinę išlygą bei palikti priešieškinį nenagrinėtu. Esant tokioms teisinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis bei nustatęs, kad arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėjo po to, kai teismas priėmė ieškinį, paliko priešieškinį nenagrinėtu.
Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos tesimo netinkamo CPK 24 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui, o ne bylos priskyrimo teismui prieš arbitražą prioritetas, pagal kurį tuo atveju, jei byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Taigi CPK 24 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tada, kai šalys ar viena iš šalių nėra arbitražinio susitarimo šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-171/2014). Apeliacinio teismo vertinimu, kitoks CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimas iškreiptų šios nuostatos esmę ir sudarytų prielaidas šalims formaliais pagrindais nepaisyti tarp šalių sudaryto arbitražinio susitarimo bei pažeisti teisės principą, reikalaujantį laikytis tarp šalių sudarytų sutarčių.
Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo palikimą nenagrinėtu esant arbitražinei išlygai, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nurodytu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.