- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- ATP-611-149/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16070-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubaustas 120 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 17 d., apie 1.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, į minėtą butą pagal iškvietimą dėl viešosios rimties trikdymo atvykusiems policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, trukdė policijos pareigūnams sulaikinėti minėtame bute taip pat buvusį G. M., filmuodamas vaikščiojo ir maišėsi tarp policijos pareigūnų, bandė iš kelio patraukti vyriausiąją patrulę Bangą Misevičienę, jai bandant patraukti R. Ž., kad jis netrukdytų policijos pareigūnų darbui, pastarasis pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, perspėjimų netrukdyti policijos pareigūnų darbui nepaisė.
Šalies argumentai
2016-05-16 Vilniaus apygardos teisme gautas R. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia, kad pagal ATPK 35 str. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Mano, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, kadangi jo pažeidimas buvo padarytas 2015-10-17. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad būtent jam (R. Ž.) buvo skirtas reikalavimas pateikti asmens dokumentus. Taip pat teigia, kad nei vienas pareigūnas, išskyrus B.Misevičienę, nėra nurodę, kad buvo stumdomi, jiems griebiama už rankų ir pan. pastumtas nebuvo. O jeigu B.Misevičienė buvo pastumta, tai tikrai netyčia, nes ankštoje patalpoje buvo 10 žmonių susibūrimas (4 policijos pareigūnai ir 6 suaugę šventės dalyviai). Pareiškėjo manymu, nesant neginčijamų įrodymu, patvirtinančių, kad jis būtų trukdęs policijos pareigūnams sulaikyti G. M., visos abejonės turėtų būti traktuojamos jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
R. Ž. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Nors R. Ž. savo kaltę neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: R. K. pareiškimu (b.l. 2); alkotesterio parodymų kvitu (b.l 7) administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 40); Bangos Misevičienės paaiškinimu (b.l. 41); policijos pareigūnų Bangos Misevičienės ir Žilvino Adomaičio tarnybiniais pranešimais (b.l. 3-6) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 53, 54).
Iš R. K. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl triukšmo kaimyniniame bute (b.l. 2).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2015-10-17 02.45 val. R. Ž. nustatytas 1,44 promilių girtumas (b.l. 7).
Iš Bangos Misevičienės 2016-02-17 paaiškinimo matyti nurodoma, kad prisistatyti arba pateikti asmens tapatybės dokumentus buvo paprašyti visi bute buvę asmenys, tame tarpe ir R. Ž.. Tiek R. Ž., tiek visi kiti bute buvę asmenys tą padaryti atsisakė, reikalavo išmatuoti garso stiprumą decibelais. Atvykus kuopos vadui A. Kočnevui bei būrio vadui Ž. Adomaičiui, minėtame bute sulaikinėjant G. M., R. Ž. dar būnant bute trukdė sulaikymui. Tai jis darė nuolat vaikščiodamas ir maišydamasis tarp bute buvusių policijos pareigūnų, bandė išlaisvinti G. M. iš jį sulaikinėjančių policijos pareigūnų, painiojosi po kojomis. G. M. sulaikymo metu R. Ž. filmavo mobiliojo ryšio telefonu, filmuodamas vaikščiojo tarp policijos pareigūnų, tuo taip pat trukdydamas sulaikymui. Norėjo pratraukti ranka G. Ž. prie sienos, kad jis netrukdytų, tačiau tuo metu pastarasis pastūmė ją ranka ir ji atsitrenkė į sieną (b.l. 41).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno Žilvino Adomaičio 2015 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 17 d., apie 1.25 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba patruliams B. Misevičienei ir K. Ignatavičiui. Įvykio vietoje jis ir patrulis K. Ignatavičius sugriebė G. M. už rankų ir pradėjo jį sulaikinėti. Kai pareigūnai sulaikinėjo G. M., R. Ž. pradėjo sulaikymą filmuoti mobiliuoju telefonu, trukdė sulaikyti G. M., pareigūnė B. Misevičienė pareikalavo atsitraukti R. Ž. į šalį ir netrukdyti, pastarasis pastūmė pareigūnę B. Misevičienę, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, o R. Ž. ir toliau trukdė sulaikinėti G. M., todėl R. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (b.l. 5-6).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta apylinkės teismo posėdyje liudytoja Banga Misevičienė parodė, kad 2015-10-17 apie 01.00 val. budėjo kartu su K. Ignatavičiumi, gavo iškvietimą į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje dėl triukšmo. Bute buvę asmenys atsisakė prisistatyti, kvietė pastiprinimą. Asmenys buvo piktybiškai nusiteikę jų atžvilgiu, teko panaudoti jėgą. Jie liepė visiems bute esantiems asmenims prisistatyti. Reikalavimas prisistatyti buvo pateiktas lauke. Kiti asmenys buvo prieškambaryje, iš ten bendravo su pareigūnais. Bute niekas nevykdė jų reikalavimų prisistatyti, išjungti muziką, gerbti mus, kaimynus. R. Ž. filmavo mobiliojo ryšio telefonu. R. Ž. stovėjo ant laiptelių, sakė, kad viską filmuoja, sulaikymo metu nulipo nuo laiptelių, bandė išlaisvinti draugus, pradėjo stumdytis, kolegą pastūmė. Neatsimena, kokiais veiksmais bandė išlaisvinti konkretų asmenį. Ji bandė jį ištempti iš tos maišalynės, o jis ją nustumdavo. Ji fiziniame asmenų sulaikyme nedalyvavo, stovėjau prie R. Ž., liepė jam stovėti prie sienos. Jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. Negalėjo būti, kad R. Ž. ją pastūmė netyčia.
Apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytoju Žilvinas Adomaitis parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes tai vyko seniai, o jis vyksta į panašaus pobūdžio įvykius kasdieną. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą. Nurodė, kad jie su kolega dėl minėto įvykio į pagalbą atvyko vėliau. Kai asmenys buvo sulaikinėjami, R. Ž. nesilaikė nurodyto atstumo, pastūmė pareigūnę. Jeigu jo tarnybiniame pranešime parašyta, kad matė, kaip R. Ž. pastūmė policijos pareigūnę, vadinasi, taip ir buvo. B. Misevičienė pati nesulaikinėjo asmenų, ji saugojo jų užnugarį sulaikymo metu.
Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti R. Ž. ar kitokiu būdu jam pakenkti, todėl netikėti jų parodymais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.
Apylinkės teismas konstatavo, jog, apklausiamas 2015-12-02 vykusio teismo posėdžio metu R. Ž., neneigė, kad atvykę policijos pareigūnai reikalavo pateikti asmens tapatybės dokumentus, tačiau jis pareigūnams paaiškino, jog į svečius su asmens dokumentais nevaikšto, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad jis (R. Ž.) nesuprato, kad pareigūnų nurodymas buvo skirtas konkrečiai jam ir šį nurodymą suprato kaip abstraktaus pobūdžio grupei subjektų skirtą reikalavimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat aukštesnės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentai, kad jis (R. Ž.) nubaustas tik už tai, kad filmavo. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Ž. surašytas ne už patį filmavimą, bet už tai, kad filmuodamas jis nereagavo į policijos pareigūnų perspėjimus laikytis atstumo, vaikščiojo tarp policijos pareigūnų, taip trukdydamas asmenų sulaikymui.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog E. Ž. Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad R. Ž. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.
Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad yra suėjusi administracinės nuobaudos skyrimo senatis, pažymėtina, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015-10-17, 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, jo nepratęsus, pasibaigtų 2016-04-17, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvuota 2016-02-13 nutartimi (b.l. 46-47) pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.