- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-346-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00807-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- A. D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. ieškiniu prašė:
1.1. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės A. D. kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus R. D. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas V. D. su savo nepilnamečiu vaiku R. D. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus šioje dalyje, o vaiko motina niekaip netrukdys tokiam tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui; priteisti iš V. D. nepilnamečiui vaikui R. D. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
1.2. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6636 Eur vidutinės rinkos vertės 21/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti, nustatant, kad šis turtas yra A. D. ir V. D. bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam dalyviui priklauso lygios idealiosios dalys po 1/2.
1.3. Konstatuoti, kad santuokoje įgytų ir dalintinų šioje byloje skolinių prievolių, kaip ir ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto padalinimo, nėra. Konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovės jis nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nereikalingas. Po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę D..
2. Atsakovė A. D. pateikė priešieškinį, kuriuo, sutikslinusi reikalavimus, prašė:
2.1. Santuoką tarp A. D. ir V. D., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečio sūnaus R. D. gyvenamąją vietą su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo V. D. materialinį išlaikymą sūnui R. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priėmimo dienos iki R. D. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, jog ieškovas V. D. maksimaliai ir netrukdomai pagal galimybes bendraus ir dalyvaus nepilnamečio sūnaus R. D. auklėjime bendru šalių sutarimu, iš anksto suderintu laiku.
2.2. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 29/50 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančia negyvenamąją patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės ieškovo vardu.
2.3. Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: pripažinti nuosavybės teises ir jai, A. D. priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 7900,00 Eur), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t.y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teises ir ieškovui V. D. priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 7900,00 Eur), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t.y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 18,00 Eur) ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/9 dalies vidutinė rinkos vertė - 0,89 Eur), esančių (duomenys neskelbtini).
2.4. Nustatyti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką taip: A. D. priteisti naudotis buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtas žymenimis 2-3, 2-6, 2-7, 2-8, 2-10, 2-11; ieškovui V. D. priteisti naudotis buto/patalpos -buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtas žymenimis 2-2, 2-4, 2-5, 2-9, 2-12;bendram šalių naudojimui palikti buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtą žymeniu 2-1; įpareigoti ieškovą V. D. UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje žymimoje patalpoje 2-2 savo lėšomis įsirengti virtuvę.
2.5. Kreditorinį įsipareigojimą pagal 2020 m. liepos 15 d. L. S. paskolos raštą dėl 800 Eur kredito pripažinti solidariąja ieškovo V. D. ir atsakovės A. D. atsakomybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp V. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini)Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, šalims paliktos santuokines pavardes: D., D..
4. Nutraukus santuoką, nepilnamečio vaiko R. D., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. D., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad V. D. netrukdomai bendraus su nepilnamečiu vaiku R. D. ir dalyvaus jo auklėjime, derinant šalių bei vaiko interesus. A. D. įpareigoti netrukdyti tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui. Iš V. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. D., gim(duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus Eur) nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. D. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos jo motina A. D.. V. D. įpareigoti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas A. D. perduoti ar pervesti į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį, už einamąjį mėnesį iki 20 mėnesio dienos.
5. Asmenine V. D. nuosavybe įregistruotas turtas - 29/50 dalys buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamąją patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių V. D. ir A. D. nuosavybe.
6. Nustatyta, kad santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą sudaro butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: (duomenys neskelbtini), ir šis turtas padalinti taip: po santuokos nutraukimo A. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo V. D. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -(duomenys neskelbtini). Kiti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmesti.
7. Teismas nurodė, kad abiejų šalių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nelojalumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Šalių galimybės išlaikyti vaiką yra praktiškai vienodos, teismo vertinimu vaiko išlaikymui yra reikalinga mažiausiai 470 Eur suma per mėnesį, todėl šią sumą sumažinus mokama išmoka vaikui (nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur), iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
9. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų V. G., L. S. paaiškinimų matyti, kad šalims dar iki vestuvių pradėjus kartu gyventi ieškovui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), šis butas ilgą laiką buvo ne jokių patogumų, centrinio šildymo. Liudytoja L. S. paaiškino, kad minėtame bute kartu su mama A. D. ir patėviu V. D. gyveno tol, kol jai suėjo 18 metų ir ji baigė mokyklą (iki 2005 m.). Visą šį laiką butas buvo kūrenamas malkomis (krosnimi), vanduo į butą nešamas iš vandens kolonėlės, buvusios kieme. Atsakovė A. D., liudytojos V. G., L. S. paaiškino, kad šeimos gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos, jie gyveno nepritekliuje, pagalbą maistu bei pinigais teikė šalių tėvai. Po kelių metų nuo bendro gyvenimo pradžios, atsakovui pradėjus dirbti, ieškovei gaunant socialines išmokas, šalys pradėjo po truputį gyvenamąjį būstą remontuoti. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog iš pradžių iš atsakovės tėvų pasiskolinę 3000 litų, jie bute įsivedė vandentiekį, įsirengė centralinį šildymą (kūrenama malkomis). Taip pat bute pamažu buvo vykdomi kiti remonto darbai, įrengtas dušas, tualetas, atlikti einamieji remontai. 2016-2017 metais šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šalia esančius du butus, kuriuos nutarė sujungti su jau turimu butu. Atliekant butų sujungimą buvo išgriautos sienos, visame būste buvo keičiamos grindys, langai, sienos, lubos kalamos plokštėmis. Remontai buvo atliekami iš šalių gaunamų pajamų, turimų santaupų. Pats ieškovas nurodė, jog abu su atsakove investavo į remontus savo gaunamas lėšas. Kai kuriems remonto darbams atlikti buvo skolinamasi, pvz. abi šalys nurodė, jog 2017 m. buvo paimta 1500 Eur paskola, už šiuos pinigus buto išorinės sienos apkaltos dailylentėmis (paskolos gavimo faktą patvirtina atsakovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos išrašas). Taip pat abi šalys neginčija aplinkybės, jog po trijų butų sujungimo į visą butą buvo įvestas dujinis šildymas. Iš 2020 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 2020 m. balandžio 29 d. atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė pardavė iš mamos paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ir už tai gavo 7000 Eur. Iš esmės šalys neginčija aplinkybės, jog būtent iš atsakovės paveldėtos pinigų sumos buvo įvestas minėtas dujinis šildymas. Ieškovas nurodė, jog dujinio šildymo įvedimas kainavo 5000 Eur, tačiau atsakovė nurodė, kad dujinis šildymas ir po to sekęs remontas (virtuvės perkėlimas iš patalpos 2-2 į 2-7, krosnies išgriovimas) kainavo 6000 Eur. Sąskaitos išrašas, pardavimo užsakymas, pardavimo išankstinė sąskaita patvirtina, jog dujinio šildymo įvedimas buvo atliekamas 2020 m. gegužės – rugsėjo mėn., t.y. jau po atsakovės paveldėtos pinigų sumos gavimo.
10. Teismu vertinimu, šioje byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios 29/50 dalis buto su priklausinių dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 1) asmeninis ieškovo turtas buvo pagerintas iš esmės (atliktas buto kapitalinis remontas, pertvarkymas, iš buto be patogumų jis tapo butu su visais patogumais, vandentiekiu, centriniu šildymu, iš išorės atliktu atnaujinimu, apskritai toks butas, koks jis buvo 1997 m., šiuo metu nebeegzistuoja, jis yra sudėtinė sujungto buto dalis; žymiai pakilo būsto vertė ne tik dėl rinkos pokyčių, bet būtent dėl atliktų pagerinimų); 2) asmeninis V. D. turtas iš esmės pagerintas santuokos metu (remontai, inžinerinių sistemų įvedimas ir kt. esminiai pagerinimai atlikti santuokos metu iki 2020 m. rudens); 3) iš esmės asmeninis V. D. turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis (remonto darbai atlikti, už paslaugas atsiskaityta, statybinės medžiagos pirktos iš sutuoktinių bendrų lėšų arba pasiskolintų pinigų, paskolas vėliau grąžinant iš bendrų lėšų).
Šalies argumentai
11. Ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad sujungiant butus nebuvo pakeistas V. D. turėto buto statusas, t.y. šalys sudarė sandorį dėl butų sujungimo, sujungtame bute išliekant asmeninei V. D. nuosavybei ir dėl to, 29/50 buto dalys negali būti pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra teisiškai reikšmingos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad sujungiant butus, naujai įgyti du butai buvo prijungiami būtent prie V. D. turėto buto, kaip pagrindinio objekto. Priešingai, patalpų sujungimo schema ir butų sujungimo į vieną gyvenamąją patalpą-butą schemos aiškinamasis raštas (2018 m. birželio 11 d.) patvirtina, kad visi butai buvo sujungti paeiliui ir po sujungimo naujai suformuotą butą valdys, naudosis ir disponuos A. D. ir V. D. po lygiai. Šios aplinkybės rodo, kad V. D. iki santuokos turėto buto, kaip savarankiško objekto neliko, jis buvo įjungtas į naujai suformuoto buto sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nenustatyta. Dėl to, butas ir jo priklausiniai padalintini šalims po 1/2 dalį natūra. Kito santuokos metu dalintino nekilnojamo turto, registruoto kilnojamojo turto nėra. Dėl kilnojamojo turto padalijimo šalys yra susitarusios gera valia, nei viena iš jų reikalavimų padalinti kilnojamąjį turtą byloje nereiškė.
13. Į bylą pateiktas 2020 m. liepos 15 d. L. S. raštas nėra pagrindas pripažinti šalių solidarų kreditorinį įsipareigojimą. Šiame rašte nėra A. D. ir/ar V. D. nurodymo, jog jie pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti, niekaip neužtvirtinta, kad paskola imama bendru susitarimu, nėra paskolos gavėjo parašų. V. D. apskritai neigė, kad skolinosi pinigus iš L. S. balkono remontui. Nesant kreditorinį įsipareigojimą patvirtinančio, šalių piniginę prievolę sukuriančio sandorio (įstatymų reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties), nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo kreditorinį įsipareigojimą vykdyti solidariai jai ir ieškovui.
14. Įvertinus byloje pateiktą kadastrinį planą matyti, jog nėra įmanoma paskirti naudojimui izoliuotas buto patalpas, netgi įrengiant tam tikrose vietose pertvaras (pvz. patalpą 2-3 atskyrus į dvi dalis ties tualetu 2-5 (taip tualetas įvardintas kadastro byloje), arba padarius pertvarą tarp 2-2 ir 2-3 patalpų). Paskyrus vienai šaliai naudotis tomis atskirtomis patalpomis, dušu, tualetu jie turėtų naudotis bendrai ir į šias patalpas galima patekti tik per patalpas 2-3, 2-2 (kadastro bylos planas), kurios būtų paskirtos kažkuriai iš šalių. Tokiu būdu, nėra jokios protingos galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarką, kad ji atitiktų teismų praktikoje išskirtus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Būtų galima ieškovo naudojimui priskirti tik patalpą 2-4, atsakovei 2-6, o visas kitas patalpas nustatyti bendram naudojimui, tačiau tai iš esmės nėra tinkamas ginčo sprendimo būdas ir jokių teigiamų pokyčių neduotų. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog tenkinti atsakovės reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra teisinio pagrindo. Šalys gali butu naudotis be nustatytos naudojimosi butu tvarkos, kaip tai darė iki šiol pakankamai ilgą laiką. Taip pat šis sprendimas neužkerta kelio šalims parengus naują schemą ar atlikus buto kadastrinių duomenų korekcijas, sudaryti šalių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba, nesusitariant geranoriškai, kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi butu tvarkos nustatymo projektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
15. Apeliaciniu skundu ieškovas V. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyse, kuriose nuspręsta: pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 29/50 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamąją patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės ieškovo V. D. vardu; pripažinti, jog santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą sudaro butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: negyvenamąja patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., ir 2/9 dalys kitų inžinerinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., ir šį turtą padalino taip: po santuokos nutraukimo A. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr(duomenys neskelbtini).; po santuokos nutraukimo V. D. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Šioje panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą: santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6 636 Eur vidutinės rinkos vertės 21/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais (sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padalinti, nustatant, kad šis turtas yra A. D. ir V. D. bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam dalyviui priklauso lygios idealiosios dalys po 1/2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Sprendime remiamasi įrodymais nepagrįstomis bendro pobūdžio prielaidomis apie viso šeimos būsto, kurį sudaro trys buvę butai, įskaitant ir V. D. asmeninį, rekonstrukciją (atliktas buto kapitalinis remontas, pertvarkymas, iš buto be patogumų jis tapo butu su visais patogumais, vandentiekiu, centriniu šildymu, iš išorės atliktu atnaujinimu, apskritai toks butas, koks jis buvo 1997 m., šiuo metu nebeegzistuoja, jis yra sudėtinė sujungto buto dalis). Taip pat prielaidomis pripažintinos ir išvados dėl žymiai pakilusios būsto vertės „ne tik dėl rinkos pokyčių, bet būtent dėl atliktų pagerinimų“, taip pat galimo atsakovės dalyvavimo rekonstrukcijoje asmeninėmis lėšomis (paskola, 7 000 už parduotą paveldėtą turtą ir kt.), nesukonkretinant sumų, laiko, akcentuotina, nesant jokių įtikinamų įrodymų, kad šios lėšos buvo investuotos į šeimos būsto, juo labiau, į V. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančios dalies pagerinimą, rinkos vertės pakilimą vien dėl ploto padidėjimo, prijungus prie ieškovo buto dar 2 butus, ir kt.; byloje nenustatyta, kada, kokie ir kokios vertės pagerinimai atlikti būtent V. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje dalyje.
16.2. Byloje nenustatyta, kokiu mastu ir verte iš santuokinių lėšų buvo pagerintas ieškovo asmeninis turtas, netgi kada, kokiu laikotarpiu ir kokie rekonstrukcijos darbai (pagerinimai) buvo atliekami, pagerinimų apimtis ir vertė nenustatyta nei viso buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei 29/50 dalių, asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismas šalių susitarimą sujungti 3 butus į vieną, jo reikšmę šalių ginčui spręsti CK 3. 90 str. taikymo aspektu įvertino netinkamai. Šiuo 2018-06-11 susitarimu, įregistruotu Nekilnojamojo turto registre ir įtvirtinusiu ieškovo asmeninę nuosavybę, šalys patvirtino, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame 29/50 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, ne šių teisių atsisakymą. Pripažintina, šiuo susitarimu sutuoktiniai ne tik susitarė dėl apjungto turto naudojimosi ateityje tvarkos (lygiomis teisėmis), bet ir išsprendė, pirmiausia, dėl visų iki susitarimo padarytų tiek asmeninių ieškovo iki santuokos, tiek santuokinių lėšų pagerinimams po santuokos įregistravimo, investicijų į tiek į visą butą, tiek į asmeninį ieškovo turtą. Antra, šalys geranoriškai susitarė dėl šalių tikrųjų ketinimų, kokia nuosavybė bus sukurta sujungiant butus (sudarant sandorį) ateityje (kurią sudaro asmeninis ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis turtas), taigi, kad į ją bus investuojama nepakeičiant iki tol buvusio turto teisinio režimo, nes susitarime aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą (buto 29/50 dalių) asmeninėn nuosavybėn, būtent tokią valią savo parašu apie sutikimą patvirtino atsakovė.
16.4. Šiuo atveju nekilnojamieji daiktai, tiek butas asmeninės nuosavybės teise, tiek kitas butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti pirkimo-pardavimo sutartimi. Trečias butas įgytas teismo sprendimu taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Būtent šie sandoriai (bet ne kiti veiksmai) ir yra nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus įgijimo pagrindas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2018-06-11 susitarime pareikšta šalių valia dėl butų sujungimo atlieka tik teisinės registracijos funkciją, kuria įregistruojami atitinkami faktai, tačiau jie nėra nuosavybės įgijimo (atsiradimo) pagrindas CK 4.47 straipsnio prasme. Tad 2018-06-11 susitarimas dėl butų sujungimo negali būti laikomas sandoriu, dėl kurio ieškovas neteko turėtų asmeninės nuosavybės teisių, ką patvirtina ir jų registracija.
Atsiliepimas
17. Atsakovė A. D. teikė atsiliepimą į ieškovo V. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
17.1. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek ir atsakovė paaiškino, kad santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), o kartu pradėjo gyventi anksčiau - 1997 m. rugpjūčio mėn. Kadangi 1997 m. vasario mėn. ieškovas V. D. buvo įsigijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, šalys, pradėjusios bendrą gyvenimą, įsikėlė į šį būstą gyventi. Tačiau tuo metu butas buvęs be patogumų, gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos (bendro gyvenimo pradžioje miegojo ant grindų, nebuvo centrinio šildymo, nebuvo vandentiekio, vandenį nešėsi iš lauko ir pan.). Tik, gyvenant kartu, sudarius santuoką, skolinosi pinigų iš atsakovės tėvų remontui. Vėliau, santuokos metu, įsigijo ir dar du šalia esančius butus. Visus tris objektus sujungė į vieną, įvedė centrinį šildymą, griovė sienas, visame būste keitė grindis, langus, remontavo sienas, lubas ir t.t., t.y. atliko kapitalinį būsto remontą). Remontas buvo atliekamas iš sutuoktinių gaunamų pajamų, santaupų ar skolintų pinigų tiek iš atsakovės tėvų, tiek ir jos sesers V. G.. Ieškovo turėtas butas nebuvo išskirtas iš kito ploto, o buvo apjungtas kartu su kitais dviem būstais. Ieškovo turėtoje dalyje taip pat buvo atliekamas remontas, perplanuotos visos patalpos ir tokio buto be patogumų, koks buvo ieškovui įsigyjant jį 1997 m. vasario mėn., nebeliko. Todėl teismas sprendime pagrįstai nustatė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, kurie šalių buvo pateikti, ir kurie pagrindė ar paneigė paaiškinimus bei aplinkybes dėl galimybės ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
17.2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jam priklausiusios 29/50 dalys ginčo buto remonto metu būtų atskirtos nuo kitų patalpų, toje dalyje būtų remontas atliekamas iš jo asmeninių lėšų, ir kad, apskritai, šią dalį buto būtų galima naudoti kaip atskirą objektą, nesusijusį su kita buto dalimi. Byloje nėra duomenų, kad ir iki butų sujungimo ieškovui priklausiusioje dalyje būtų buvę atlikti remontai, kad ši buto dalis būtų buvusi tinkama naudoti, su patogumais ir pan. Priešingai, sutuoktiniai, bendromis pastangomis, bendromis lėšomis ir darbu kūrė bendrą buitį, pagal susidariusias galimybes siekė padidinti gyvenamąjį plotą, susikurti kuo geresnes ir komfortiškesnes gyvenimo sąlygas, neakcentuodami ir nesureikšmindami šio turto įsigijimo pagrindų. Visą turėtą, sujungimo būdu, suformuotą gyvenamąjį plotą išplanavo ir bendru sutarimu remontavo taip, kad šeimai būtų patogu gyventi ir šiuo turtu naudotis. Tik, atsiradus nesutarimams, akivaizdu, kad ieškovas, siekdamas asmeninės naudos ir siekdamas, jog po santuokos nutraukimo jam atitektų kuo didesnė nekilnojamojo turto dalis, prisiminė, jog 29/50 dalys buvo įgytos iki santuokos sudarymo, todėl jos taip ir turėtų likti jo asmenine nuosavybe.
17.3. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 21/50 buto nuosavybės, nurodoma, jog yra įregistruota 2016 10 03 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 6782 pagrindu, taip pat 2017 06 15 apylinkės teismo sprendimo Nr. 2YT-1401-187/2017 pagrindu, bei 2018 07 09 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1, o 29/50 dalių buto nuosavybė įregistruota 1997 02 12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1644 pagrindu bei 2018 07 09 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1. Apelianto nurodomo 2018-06-11 susitarimo nuosavybės įgijimo pagrinduose nėra. Ieškovas ir atsakovė, priešingai negu nurodo apeliantas, neturėjo teisinių pagrindų ir galimybių, atlikus naujo, suformuoto buto kadastrinius matavimus ir juos registruojant nekilnojamojo turto registre, pakeisti šio turto įgijimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi vieną nepilnametį vaiką R. D., gim. (duomenys neskelbtini).
21. Pagal VĮ Registrų centro pažymas šalių vardu nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini)yra registruotas toks nekilnojamasis turtas: 1) registre Nr. (duomenys neskelbtini)registruoti 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti ir registruoti statiniai: pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registre Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat registruota V. D. asmenine nuosavybe 1/9 dalis statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. TZB1-980; 2) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 dalys priklausančios butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/50 dalys įregistruotos kaip sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6782, teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2YT-1401-187/2017 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1, o 29/50 dalys įregistruotos kaip asmeninė V. D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1; 3) registre Nr. (duomenys neskelbtini)registruotas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlis įregistruotas asmenine ieškovo nuosavybe pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644. Trys butai buvo sujungti į vieną gyvenamąją patalpą pagal VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 11 d. patalpų sujungimo schemą. Šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.
22. 2020 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu atsakovė paveldėjo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi minėtas butas buvo parduotas, atsakovė už jai priklausančią buto dalį gavo 7000 Eur. Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovas dirba UAB „G.“, gauna vidutiniškai apie 300 Eur darbo užmokestį per mėnesį; taip pat jis dirba UAB „D.“, gauna vidutiniškai apie 80 Eur darbo užmokestį per mėnesį.
Dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe
23. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta, kada, kokie ir kokios vertės pagerinimai atlikti būtent ieškovui V. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje dalyje, todėl teismas nepagrįstai ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo išvados dėl esminio turto pagerinimo yra paremtos prielaidomis. Iš bylos duomenų matyti, kad tie pačios šalys, tiek byloje liudytojomis apklaustos V. G. ir I. S., nuosekliai patvirtino aplinkybes, kad šalių bendro gyvenimo kartu eigoje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute buvo įvestas vandentiekis, įrengtas centralinis šildymas, nuolat atliekami remonto darbai, įrengtas dušas, tualetas, nes šis butas ilgą laiką buvo be esminių patogumų. Sutuoktiniams 2016-2017 metais įsigijus du šalia esančius butus, visame būste buvo keičiamos grindys, langai, sienos, lubos kalamos plokštėmis. Ieškovas taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad visame būste (po sujungimo) buvo įvestas dujinis šildymas. Nors byloje ir nėra nustatyta tiksliai atliktų darbų vertė, tačiau akivaizdu, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto be pagrindinių patogumų (vandentiekio, šildymo, sanitarinių mazgų) remontas įrengiant vandentiekį, sutvarkant šildymo sistemą, įrengiant sanitarinius mazgus, keičiant grindis ir langus, atliekant einamuosius remontus šio turto vertę pagerina iš esmės. Pats ieškovas neginčija bute atliktų darbų, tik apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad darbai nėra sukonkretinti į piniginę išraišką. Tuo tarpu ieškovės teiginius apie esminį turto pagerinimą nuosekliai patvirtina byloje apklaustos liudytojos ir net paties ieškovo teikti paaiškinimai.
27. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės ir, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu. Trečioji teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kurią būtina nustatyti – kad iš esmės turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
28. Abi šalys nurodė, jog 2017 m. buvo paimta 1500 Eur paskola, už šiuos pinigus buto išorinės sienos apkaltos dailylentėmis (paskolos gavimo faktą patvirtina atsakovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos išrašas). Taip pat ieškovas patvirtino, kad lėšos, gautos už atsakovės paveldėtą turtą, buvo skirtos dujinio šildymo įvedimui, taip pat pats patvirtino, kad ieškovė prisidėdavo prie remonto darbų. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė prisidėjo prie buto pagerinimo iš esmės tiek savo asmeninėmis, tiek bendromis sutuoktinių lėšomis. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausanti buto dalis buvo pagerinta iš jo asmeninių lėšų, ar kad esminiai pagerinimai buvo atlikti tik šalių vėliau greta įsigytuose butuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po santuokos sudarymo iš esmės pagerinus nekilnojamuosius daiktus, nagrinėjamu atveju buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ieškovui priklausančias 29/50 dalis buto pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
29. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad šalys 2018-06-11 susitarimu, įregistruotu nekilnojamojo turto registre, patvirtino, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/50 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Apelianto nuomone, pripažintina, kad šiuo susitarimu sutuoktiniai ne tik susitarė dėl apjungto turto naudojimosi ateityje tvarkos (lygiomis teisėmis), bet ir išsprendė dėl visų iki susitarimo padarytų tiek asmeninių ieškovo iki santuokos, tiek santuokinių lėšų pagerinimams po santuokos įregistravimo, investicijų į tiek į visą butą, tiek į asmeninį ieškovo turtą.
30. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad sujungiant butus, naujai įgyti du butai buvo prijungiami būtent prie ieškovo turėto buto, kaip pagrindinio objekto. Patalpų sujungimo schema ir butų sujungimo į vieną gyvenamąją patalpą-butą schemos aiškinamasis raštas (2018 m. birželio 11 d.) patvirtina, kad visi butai buvo sujungti paeiliui ir po sujungimo naujai suformuotą butą valdys, naudosis ir disponuos sutuoktiniai po lygiai. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo iki santuokos turėto buto, kaip savarankiško objekto neliko, jis buvo įjungtas į naujai suformuoto buto sudėtį.
31. Nors ir sutiktina su apeliantu, kad 2018-06-11 susitarimas negali būti laikomas sandoriu, dėl kurio ieškovas neteko turėtų asmeninės nuosavybės teisių, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių (kad minėtas susitarimas transformavo ieškovo nuosavybės teises) ir nenustatė. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 29/50 dalys buto buvo iš esmės pagerintos santuokos metu tiek atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis tiek bendromis sutuoktinių lėšomis, ir būtent to pasėkoje šis turtas buvo pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
32. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020), dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.