- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- BIK-366/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02151-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Paulius Škėrys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo M. G. (M. G.) gynėjo advokato Pauliaus Škėrio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir nuteistąjį M. G. išteisinti arba panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą M. G. atžvilgiu nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK 167 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 20 straipsnio 4,5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimai, netinkamai pritaikytos BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pasak kasatoriaus, pradėtas neteisėtai, nes nebuvo nukentėjusiosios S. U. skundo arba prokuroro reikalavimo. Prokuroro reikalavimas buvo gautas 2025 m. kovo 19 d., vadinasi nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. kovo 19 d., jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atliekami. Kiekvienas atliktas procesinis veiksmas iki 2025 m. kovo 19 d. yra neteisėtas, o gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Kasatorius teigia, kad liudytojų M. D., R. Š. ir A. J. parodymai yra išvestiniai, todėl jais remtis negalima, nes jie įvykio nematė, o tik atkartojo nukentėjusiosios versiją. Apie liudytojo M. G., kuris tiesiogiai iš nukentėjusiosios išgirdo apie jos susižalojimą buityje, apeliacinės instancijos teismas pasisakė lakoniškai, taip pat pakankamai neanalizavo Specialisto išvados, kuri patvirtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griūnant, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių, tiek smūgiuojant. Šio specialisto išvada, pasak kasatoriaus, patvirtina, kad abi versijos: smurtinė ir kritimo yra vienodai galimos. Taigi byloje neįrodyta tiesioginė M. G. tyčia- jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis. Tyčios požymis buvo konstatuotas tik formaliai. Be to, kasatorius pažymi, kad jokie veiksmai, kurie yra privalomi pagal tarnybinį algoritmą, dėl smurto artimoje aplinkoje, nebuvo atlikti, t. y. nebuvo iškviestas policijos ekipažas, neinformuoti vaiko teisių apsaugos specialistai, neatlikta įvykio vietos apžiūra, nebuvo tikrinamas nukentėjusiosios blaivumas, nesurašytas tarnybinis pranešimas (jis surašytas tik kitos dienos rytą), taigi šių privalomų veiksmų neatlikimas negali būti grindžiamas nukentėjusiosios paaiškinimu išvengti viešumo. Toks objektyvus pasirinkimas, neregistruoti įvykio kaip smurtinio, leidžia manyti, kad patys pareigūnai, kurie buvo įvykio vietoje, nevertino jo kaip smurtinio. Smurto versija susiformavo jau vėliau - kitą dieną, kai buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos pasisakyti dėl kiekvieno esminio apeliacinio skundo argumento.