Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

viešame teisiamo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. Č. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taip pat šiuo nuosprendžio iš D. Č. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3 183 Eur turtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1.1. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 13.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu sudaręs įrankių nuomos sutartį – priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį gavo laikinam – iki 2024 m. gegužės 28 d., naudojimui jam patikėtą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 2 332,97 Eur vertės kirstuvą „HILTI TE2000-AVR“ su 150 Eur vertės kaltu „TE-S“, 800 Eur vertės benzininę pjaustyklę „STIHL TS420“ su 75 Eur vertės 350 mm deimantiniu disku, 141 Eur vertės kampinį šlifuoklį „MAKITA GA9040s“ su 50 Eur vertės 230 mm deimantiniu disku, kuriuos turėjo grąžinti, tačiau šių daiktų negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3 548,97 Eur bendros vertės turtą.

1.2. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas pasisavinti svetimą turtą, 2024 m. liepos 12 d. interneto socialiniame tinkle www.facebook.com patalpino melagingą skelbimą apie atliekamus remonto darbus, 2024 m. liepos 12 d. 11.19 val. skelbime nurodytu mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinusiajam R. S. melagingai prižadėjus atlikti remonto darbus ir nurodžius į D. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 200 Eur, melagingos informacijos paveiktas R. S. 2024 m. liepos 12 d. iš savo sąskaitos pervedė 200 Eur į D. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Revolut Bank“, taip apgaule įgijo svetimą turtą – 200 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

2. Apeliaciniame skunde D. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės – prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nuteistasis nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, yra įrodęs, kad gali gyventi pagal visuomenėje nustatytas normas. Tuo tarpu reali laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją įkalinimo įstaigoje, ne visada pasiekia geriausių rezultatų.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. Č. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar nukentėjusiajam bei civilinei ieškovei priteistų piniginių sumų jo neteisėtais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti dydžio. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik D. Č. paskirta bausme – prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. jau po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio priėmimo, įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-3060). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, nuteistojo atžvilgiu gali taikyti BPK 362¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-1214/2024, Nr. 2K-240-788/2023, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-247-303/2016, Nr. 2K-635-976/2015). Todėl teisėjų kolegija įvertins ir šių BK pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. Č. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėtais nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais, BK 182 straipsnio ir 183 straipsnio nuostatos nebuvo pakeistos, todėl BK specialiosios dalies pakeitimai, įtvirtinti daugiausiai Įstatymu Nr. XIV-3060, nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi. Kaip ir skundžiamo nuosprendžiu priėmimo metu, taip ir šio aukštesnės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Tuo tarpu už BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Be to, šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BK 61 straipsnio pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį, todėl šiuo atveju, vertindama pirmosios instancijos teismo D. Č. paskirtas bausmes, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

10. Parinkdamas apeliantui bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Apylinkės teismas konstatavo, jog D. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnis 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą D. Č., žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad jis teistas keturis kartus, pažymėdamas, jog dar vienas jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 116-133), nedirba (2 t., b. l. 135), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 134), (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 139), išsiskyręs, turi mažametį sūnų (2 t., b. l. 95-96). Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam turi būti paskirtos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos arešto (už baudžiamąjį nusižengimą) ir laisvės atėmimo (už nusikaltimą) bausmės. Paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu (kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius), teismas subendrino apėmimo būdu, griežtesnei 1 metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 40 parų arešto bausmę, ir paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. Įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek parinkdamas nuteistajam už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinas bausmes, tiek nustatydamas galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, bausmė individualizuota tinkamai ir yra teisinga bei būtina, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

12. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, parinkdamas apeliantui bausmes, teisingai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų stadiją, kaltės formą ir rūšį, kuria veikiant jos buvo įvykdytos. Nuosprendyje aptartos aplinkybės, charakterizuojančios D. Č. asmenybę, taip pat nustatytos tinkamai, jas patvirtina byloje esanti medžiaga. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo skunde akcentuojamą aplinkybę, t. y., kad jis visiškai prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikaltimas veikas, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo sprendimo pripažinti D. Č. recidyvistu, nors nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją nusikaltimų recidyvo atveju asmuo buvo laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis). Šiuo klausimu formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar D. Č. pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikomas recidyvistu ir ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų pripažintomis įrodytų BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, šį tyčinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė 2024 m. gegužės 24 d., būdamas teistas jau keturis kartus, atlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau turėdamas neišnykusį teistumą. Minėtu 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymą jam paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, D. Č. paskirta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, kurį nuteistasis įvykdė būdamas pilnametis. Paminėtina ir tai, jog naują šioje byloje jam inkriminuotą BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantas padarė praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai atliko 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iki šioje byloje jam inkriminuojamų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo nuteistasis buvo teistas taip pat daugiausiai už nusikaltimus, kuriais kėsintasi į svetimą nuosavybę – vagystes, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą. Be to, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, kuris šiuo metu jau įsiteisėjęs, jis taipogi buvo nuteistas už sukčiavimą. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistajam yra būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, priešingai nei deklaruojama skunde, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo faktiškai nelaikyti D. Č. recidyvistu. Taigi skundžiamu nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri minėtais nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiai įstatymais nekeista, buvo nustatyta visiškai pagrįstai.

14. Nors BK straipsnių, pagal kuriuos skundžiamu nuosprendžiu D. Č. pripažintas kaltu, sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės (baudžiamojo nusižengimo atveju greta arešto bausmės) yra numatyta ir švelnesnių bausmių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Tokia išvada daroma įvertinus jau aptartus duomenis apie apelianto teistumus, tai, kad jis ne kartą baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taip pat tokia išvada daroma atsižvelgus ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, vienos iš jų vykdymą, be kita ko, atidedant, tačiau nei taikyta probacija, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam teigiamos įtakos nepadarė. Šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo D. Č. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės ir nukentėjusių asmenų interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą ir laisvės atėmimą bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne laisvės atėmimo bausmė, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad jos baigtos, yra būdingo jam nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinančius duomenis, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę), teisėjų kolegija sutinka ne tik su D. Č. paskirtų bausmių rūšimi, bet ir nustatytu jų dydžiu. Pažymėtina, jog, nepaisant visų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo paskirta mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – mažesnė už maksimalios trukmės, galimos skirti už baudžiamąjį nusižengimą, arešto bausmė. Toks parinktų bausmių dydis, net ir įvertinus jį naujosios BK 61 straipsnio 2 dalies kontekste, yra tinkamas, paskirtos bausmės (tiek savo rūšimi, tiek dydžiu) nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, jos atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Kartu pažymėtina, jog, vertinant pagal BK 183 straipsnio 1 dalį D. Č. paskirtos bausmės rūšį ir jos dydį, nėra pagrindo vadovautis aukščiau aptarta BK 61 straipsnio 4 dalimi, kadangi šiuo atveju nuteistasis jokiais aktyviais savo veiksmais nepadėjo išsiaiškinti šio nusikaltimo, be to, buvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

16. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados, taip pat leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai netaikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, leidžiančių atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog D. Č. bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas ir šio instituto, kaip ir lygtinio paleidimo taikymo metu jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jau teistam keturis kartus, ne kartą baustam ir administracinėmis nuobaudomis, taip pat tokiam asmeniui, kuriam jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau tuo pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą D. Č. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, nebuvo pasiektas, šioje situacijoje neabejotinai būtų neteisingas ir formuotų nebaudžiamumo nuotaikas.

17. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant D. Č. bausmę, nėra jokio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

18. Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 5 d buvo gauta 2025 m. kovo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02751. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. Č., sudaro 150 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. Č. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš apelianto klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Duomenų, kad yra įsidarbinęs šiuo metu, teisėjų kolegijai taip pat nepateikta. Taip pat neaišku, ar galimybė dirbti D. Č. bus užtikrinta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jam atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nuosprendžio vykdymo procese dar turės būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog po šios aukštesnės instancijos teismo nutarties paskelbimo nuteistasis turės atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 3 183 Eur turtinę žalą bei nukentėjusiajam R. S. priteistą 200 Eur turtinę žalą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol iš nuteistojo nėra išieškotos ir jam administracinių nusižengimų bylose skirtos baudos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš D. Č. valstybės naudai 150 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. pažymą Nr. APD-2025-02751.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.