Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovėms D. M. ir L. U. dėl skolos priteisimo bei prašymo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms L. U. ir D. M., jame prašė atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto, priteisti iš atsakovių D. M. ir L. U. 8100 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesį jis pagal žodinį susitarimą V. M. paskolino 20 000 Lt (5 792,40 Eur) tam, kad šis įsigytų gyvenamąjį namelį ant ratų. Nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų per kelis kartus ieškovas paskolino V. M. dar 8 000 Lt (2 316,96 Eur). 2009-08-26 ieškovas ir V. M. sudarė rašytinę skolos sutartį (pasirašytas paprastasis vekselis) 8500 Eur sumai, laiduotoja tapo V. M. sesuo S. R.. Minėtą sumą V. M. įsipareigojo grąžinti iki 2010-08-26; kadangi asmuo skolos negrąžino, 2010-08-26 buvo sudaryta nauja skolos sutartis (buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis) 8500 Eur sumai bei pratęsiant terminą iki 2012-08-26. (duomenys neskelbtini) V. M. mirė ir skolos negrąžino, todėl ieškovas 2015-07-30 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš S. R.. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-12-07 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, tačiau skolos fakto nepaneigė. Todėl šiuo atveju atsakovėmis tampa įstatyminės turto paveldėtojos, V. M. dukterys – D. M. ir L. U., kurios priėmė tėvo V. M. palikimą. Iš 2016 m. sausio 15 d. S. R. ir I. V. paaiškinimo matyti, jog dukterys prieš priimant palikimą buvo informuotos apie tėvo V. M. įsiskolinimą ieškovui R. M. bei žadėjo minėtą skolą grąžinti. Ieškovas nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį jis privalo pareikšti reikalavus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Ieškovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes tik Kretingos rajono teismo sprendimu jam buvo išaiškinta, kad buvo kreiptasi ne į tą atsakovą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-06-30 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas apie reikalavimą sumokėti palikėjo skolą pareiškė nors vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Ieškovas tai pripažįsta ir pats. Nors ieškovas nurodo, kad į atsakovę D. M. dėl skolos sumokėjimo kreipėsi žodžiu netrukus po V. M. mirties, tačiau tai nepatvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, kaip matyti iš ieškinio Kretingos rajono apylinkės teismui, atsakovas skolą prašė priteisti ne iš atsakovių, o iš S. R., kuri ir yra pasirašiusi paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Vien tai, kad R. M. turėjo turtinio pobūdžio pretenziją į palikėją, nereiškė, jog paveldėtojos šią pretenziją privalėjo besąlygiškai pripažinti ir įvykdyti, tuo labiau, kad pats ieškovas nebuvo apsisprendęs, kas yra jo skolininkas, nes pirmiausia skolos reikalavo iš S. R.. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškovas žinojo apie palikimą nuo pat jo atsiradimo momento. Kadangi ieškovas informavo atsakoves apie savo reikalavimus praleidęs įstatymo nustatytą terminą, skolos priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus termino praleidimo priežastis.Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti advokato teisine pagalba, nes tiek šioje byloje, tiek ir Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylą dėl tos pačios skolos priteisimo iš S. R., ieškovą atstovauja ir atstovavo advokatai. Tačiau mirus palikėjui V. M., žinodamas ne tik šį faktą, bet ir palikimą priimančius įpėdinius, ieškovas, tvirtinantis turėjęs teisinių santykių su palikėju, laiku nesikreipė teisinės pagalbos, taip prisiimdamas riziką dėl šių teisinių santykių sprendimų galimybių. Nors paprastajame vekselyje numatytas mokėjimo terminas suėjo dar V. M. esant gyvam – 2012-08-26, ieškovas iki jo mirties, t. y. beveik 2 metus nesiėmė jokių veiksmų skolai išsireikalauti, o tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi atitinkančiais atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, eliminavusių jo galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldimo turto, teismas atmetė prašymą pratęsti terminą pareikšti reikalavimus atsakovėms, kaip palikimą priėmusioms įpėdinėms.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ar bylos dalį dėl skolos priteisimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Ieškovas nurodo, jog įstatymas nenumato privalomos reikalavimo įpėdiniams pareiškimo formos. Apelianto nuomone, reikalavimas paveldėtojams gal būti pateikiamas ir žodine forma, t. y. informuojant juos apie palikėjo skolą kreditoriams. Teismo išvada, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie reikalavimo įpėdiniams pateikimą, neteisėta ir nepagrįsta, nes šį faktą patvirtina tinkami leistini ir patikimi įrodymai: liudytojų S. R. ir I. V. parodymai. Priešingų įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog ieškovas buvo pareiškęs apie savo reikalavimus, teismui pateikta nebuvo.Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad termino praleidimą sąlygojo iš esmės nesąžiningas atsakovių elgesys, į tai, kad apelianto elgesį sąlygojo draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai bei į termino pratęsimo teisinius padarinius – pratęsus terminą prievolė būtų įvykdyta tik iš paveldėto turto ir atsakovių asmeniniai turtiniai interesai nenukentėtų bei būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, terminas ieškiniui dėl paveldimo turto pareikšti turėtų būti pratęstas. Apelianto nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų dėl paskolinių teisinių santykių, todėl atsižvelgiant į tai, kad palikimą po palikėjo mirties priėmė atsakovės, skola solidariai turėtų būti priteista iš jų.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. U. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog be paties apelianto prieštaringų teiginių apie tai, kad jis pats informavo atsakoves apie tėvo skolą ir suklastoto rašytinio įrodymo – liudytojų „paaiškinimo“, kurio turinio nepatvirtino posėdžio metu jo kviestos liudytojos, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad per įstatymo nustatytą terminą pareiškė savo reikalavimus V. M. įpėdinėms arba kad šį terminą būtų praleidęs dėl svarbių, priešingai – paties ieškovo procesiniai veiksmai ir teiginiai patvirtina, jog jis pralaimėjęs bylą S. R. pabandė nukreipti reikalavimus į atsakoves šioje byloje.Ieškovo teiginiai apie tinkamą įpėdinių informavimą ne tik neatitinka tikrovės, bet netgi negalėjo būti tinkamai įvykdyti, nes netgi nagrinėjant bylą ieškovas negalėjo rišliai paaiškinti savo reiškiamų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo reikalavimo iš esmės, nes kreditorius prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Apelianto teiginiai, kad termino praleidimas nesudaro galimybės išvengti prievolės, prieštarauja kasacinio teismo praktikai.Akivaizdu, jog pagal byloje esančius įrodymus ieškovas galėtų įrodinėti tik S. R., o ne kurio nors kito asmens pinigines prievoles.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog visiškai palaiko sesers L. U. atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatyta tvarka palikimą po jo mirties priėmė palikėjo dukros (atsakovės) L. U. ir D. M.. Ieškovas pareiškė reikalavimą palikėjo V. M. įstatyminėms įpėdinėms sumokėti 8100 Eur palikėjo skolos, nurodydamas, kad jis žodinio susitarimo pagrindu V. M. 2008 m. rugpjūčio mėn. paskolino 20 000 Lt (5 792,40 Eur) gyvenamajam nameliui ant ratų pirkti, o nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 metų per kelis kartus paskolino dar 8 000 Lt (2 316,96 Eur) namų apyvokos daiktams ir instrumentams namų ūkio priežiūrai įsigyti. 2009-08-26 ieškovas ir V. M. sudarė rašytinę skolos sutartį, t. y. pasirašė paprastąjį vekselį 8500 Eur sumai, kurio laiduotoja tapo V. M. sesuo S. R.. Kadangi minėta suma iki numatyto termino nebuvo grąžinta, 2010-08-26 buvo sudaryta nauja skolos sutartis – paprastasis neprotestuotinas vekselis 8500 Eur sumai, pratęsiant terminą iki 2012-08-26. V. M. skolos negrąžino ir 2014-06-16 mirė. 2015-07-30 ieškovas kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš S. R., tačiau teismas 2015-12-07 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovių, kaip palikėjo įpėdinių.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju esminė nustatinėtina aplinkybė yra tai, ar ieškovas tinkamai įgyvendino savo, kaip kreditoriaus teises, reikšdamas reikalavimą priteisti skolą iš palikėjo įpėdinių.CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas remdamasis tinkama kasacinio teismo praktika, teisingai nurodė, jog aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 str. nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2012). Kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Toks prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2014 m. balandžio 14 d. 3K-7-18/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 str. 4 d. nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, nutartis civilinėje byloje 2014 m. balandžio 14 d. 3K-7-18/2014). Kokios priežastys laikomos svarbiomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nenustatyta. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti ar pareiškėjo (šiuo atveju – ieškovo) nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas reikalavimą V. M. palikimą priėmusioms įpėdinėms pareiškė praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nes palikimas atsirado 2014-06-16, taigi trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2014-09-16. Ieškovas, ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliaciniame skunde nurodo, jog įstatymas nenumato privalomos reikalavimo įpėdiniams pareiškimo formos. Apelianto nuomone, reikalavimas paveldėtojams gal būti pateikiamas ir žodine forma, t. y. informuojant juos apie palikėjo skolą kreditoriams. Ieškovo nuomone, teismo išvada, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie reikalavimo įpėdiniams pateikimą, neteisėta ir nepagrįsta, nes šį faktą patvirtina tinkami leistini ir patikimi įrodymai: liudytojų S. R. ir I. V. parodymai. Įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, teismui pateikta nebuvo. Kolegija atmeta šį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą.Visų pirma, pažymėtina, jog žodinis reikalavimo pareiškimas, įpėdiniams ginčijant šį faktą, negali būti pakankamu įrodymu, jog įpėdiniams buvo tinkamai pareikšta apie reikalavimą. Reikalavimų pareiškimo formos klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog be CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 išaiškino, kad pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Ieškovas teigia, kad į atsakovę D. M. dėl skolos grąžinimo kreipėsi žodžiu netrukus po V. M. mirties, tačiau ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė S. R., kuri ir yra pasirašiusi paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Atsakovė D. U. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paneigė, kad jai buvo žinoma apie kokias nors tėvo V. M. skolas R. M.. Apie tokią skolą ji sužinojo tik ieškovui iškėlus bylą S. R.. Ieškovas teigia, jog reikalavimų pareiškimo įpėdinėms faktą patvirtina S. R. ir I. V. 2016-01-15 paaiškinimas bei S. R. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad ji su atsakove D. M. kalbėjo apie V. M. skolą R. M.. Kolegija kritiškai vertina ieškovo pateiktą paaiškinimą. Visų pirma, teismo posėdyje apklausta I. V. neigė minėtą paaiškinimą apskritai pasirašiusi, teisėjai parodžius, neatpažino savo parašo ir paneigė paaiškinimo turinį. Liudytoja S. R. teismo posėdyje nurodė, kad minėto paaiškinimo turinį parengė vienas iš ieškovo atstovų ir pakišo jai pasirašyti. Dėl I. V. parašo nurodė, kad ieškovo atstovas paaiškinimą pasirašyti jai pakišo esant girtai. Be to, S. R. parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, jog ji yra pasirašiusi ant vekselių, taigi tam tikra prasme suinteresuota dėl bylos teisinio rezultato.Kita vertus, paties ieškovo pozicija dėl skolos sumos ir skolinimo aplinkybių neaiški ir nenuosekli. Ieškinyje atsakovei S. R. jis reikalavo priteisti 9 500 Eur, šioje byloje iš atsakovių jis reikalauja priteisti 8 100 Eur. Liudytoja S. R. parodė, kad vekselius pasirašė nekreipdama dėmesio į juose nurodytas sumas. S. R. teigė, jog ieškovas nedetalizavo, iš ko susideda jos pasirašytuose vekseliuose nurodytos sumos. Taigi iš esmės ieškovo pozicija dėl V. M. skolinių įsipareigojimų nėra iki galo aiški, todėl darytina išvada, kad ieškovo žodinis pareiškimas įpėdinėms, jeigu toks ir buvo, negalėjo atitikti aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis reikalavimą sumokėti palikėjo skolą įpėdinėms pareiškė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, taigi terminas yra praleistas.Kadangi ieškovas apie savo reikalavimus pareiškė praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, skolos priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik terminą pratęsus. Tam būtina konstatuoti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 str. 4 d.).Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad termino praleidimą sąlygojo iš esmės nesąžiningas atsakovių elgesys, į tai, kad apelianto elgesį sąlygojo draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai bei į termino pratęsimo teisinius padarinius – pratęsus terminą prievolė būtų įvykdyta tik iš paveldėto turto ir atsakovių asmeniniai turtiniai interesai nenukentėtų bei būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, terminas ieškiniui dėl paveldimo turto pareikšti turėtų būti pratęstas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog terminas reikalavimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių.Ieškovas teigia, jog termino praleidimą lėmė nesąžiningas atsakovių elgesys, tačiau nepateikia jokių tokį elgesį patvirtinančių įrodymų, nes, kaip jau minėta, neįrodė, kad tinkamai informavo atsakoves apie savo turtines pretenzijas. Taip pat apeliantas nurodo, jog termino praleidimą lėmė pasitikėjimu grįsti santykiai. Kolegija pažymi, jog pats asmuo turi rūpintis operatyviu savo teisių įgyvendinimu laiku ir negali perkelti atsakomybės už savo neveikimą kitam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-08-26 sudarytos skolos sutarties – paprastojo neprotestuotino vekselio 8500 Eur sumai apmokėjimo terminas baigėsi 2012-08-26. V. M. mirė tik (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas iki V. M. mirties nesiėmė priemonių skolai išieškoti. Be to, į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš S. R. ieškovas kreipėsi praėjus daugiau nei metams po palikėjo mirties – 2015-07-30, t. y. jau praleidęs reikalavimų pareiškimo terminą, nors apie V. M. mirties faktą ir laiką jam buvo žinoma. Ieškovas nepateikė jokių pateisinamų savo neveikimo įrodymų (t. y. kodėl į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei metams po palikėjo mirties). Pasitikėjimu grįsti santykiai nėra pakankamas argumentas konstatuoti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas turėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir atstovavimu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo galimybę pasitelkti advokato teisinę pagalbą, nes tiek šioje byloje, tiek ir nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo iš S. R. ieškovą atstovauja ir atstovavo advokatai. Tačiau mirus palikėjui V. M., žinodamas ne tik šį faktą, bet ir palikimą priimančius įpėdinius, ieškovas laiku nesikreipė teisinės pagalbos, taip prisiimdamas neigiamų pasekmių riziką. Kita vertus, paties ieškovo pozicija nenuosekli, nes teigdamas, jog po V. M. mirties jis žodžiu pareiškė atsakovėms apie savo reikalavimus, jis dėl neaiškių priežasčių reikalavimą dėl skolos priteisimo teisme pareiškė S. R., kuriai reikalavimas pareikštas taip pat praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovas teigia, jog teismas turėjo įvertinti termino pratęsimo teisinius padarinius – pratęsus terminą prievolė būtų įvykdyta tik iš paveldėto turto ir atsakovių asmeniniai turtiniai interesai nenukentėtų bei būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas. Kolegija konstatuoja, jog taip aiškindamas įstatymo nuostatas ieškovas iškreipia reikalavimų įpėdiniams pareiškimo per nustatytą terminą instituto prasmę. Minėtasis terminas ir reikalavimas jo laikytis būtent ir tarnauja teisinio apibrėžtumo bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimui, nes įpėdiniams suteikiama galimybė, žinant turto sudėtį, apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu. Todėl nepateisinamas kreditoriaus neveikimas, taip iškreipiant teisinių lūkesčių pusiausvyrą, sukelia jam įstatyme numatytas teisines pasekmes, t. y. kreditorius, tinkamai nepareiškęs apie skolą, gali netekti galimybės ją išsiieškoti.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesiimdamas priemonių išreikalauti iš V. M. skolą beveik dvejus metus po termino grąžinti skolą pasibaigimo, o ieškinį dėl praleisto termino pratęsimo pateikdamas teismui tik po pusantrų metų nuo palikimo atsiradimo momento, ieškovas nedėjo reikiamų pastangų tinkamai įgyvendinti savo teises, susijusias su skolos išieškojimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių, pagrįstai atmetė ieškovo prašymą pratęsti terminą pareikšti apie savo reikalavimus atsakovėms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepratęsus termino reikalavimams įpėdiniams pareikšti, negali būti tenkinami ir ieškovo reikalavimai, susiję su skolos priteisimu, todėl kolegija nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiuo klausimu, ir iš esmės skolos pagrįstumo nevertins. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.