- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- e2-4255-863/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44852-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei D. A. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 144,81 Eur paskolą, 28,96 Eur paskolos suteikimo komisinį mokestį, 312,79 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. gruodžio 8 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Kadangi atsakovei nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. sausio 5 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės D. A. 2008 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9950701, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 144,81 Eur (500 Lt) kreditą; vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 243,33 procento; kredito grąžinimo terminas – 2008 m. gruodžio 20 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pratęsė paskolos grąžinimo terminą ir paskolą turėjo grąžinti iki 2009 m. sausio 21 d. Be to, šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė ir dėl 28,96 Eur paskolos suteikimo komisinio mokesčio. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolinga ieškovei 144,81 Eur paskolos ir 28,96 Eur paskolos suteikimo komisinio mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrąžintą kreditą ir 28,96 Eur kredito suteikimo komisinį mokestį (Sutarties 5.1, 6.1 punktai) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutarties 9.2 punktu šalys susitarė, jog jei paskolos gavėjas vėluoja atlikti bet kokį mokėjimą pagal sutartį, paskolos gavėjas už kiekvieną vėlavimo dieną moka paskolos davėjui 1 procento dydžio įsipareigojimų nevykdymo baudą nuo visų uždelstų mokėjimų. Ieškovė atsakovei už termino įvykdyti prievolę praleidimą už 180 dienų paskaičiavo 312,79 Eur delspinigius (baudą).
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas. Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės prašomos netesybos yra aiškiai per didelės. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors ieškovė su atsakove vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į negrąžintos sumos dydį, sprendžia, kad 15,64 Eur (paskaičiavimas: 173,77 Eur x 0,05 proc. x 180 d. / 100) dydžio delspinigiai (bauda) yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Taigi ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (189,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 38,93 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteistina 5,84 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 15 Eur x 38,93 / 100).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, naudai 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir 81 euro cento) negrąžintą kreditą, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 96 euro centų) kredito suteikimo komisinį mokestį, 15,64 Eur (penkiolikos eurų ir 64 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (189,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,84 Eur (penkių eurų ir 84 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.