- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-258-637/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01490-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., P. B.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys B. M., P. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., sūnus; 3) atnaujinti R. B. terminą priimti tėvo K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) gimė Liepojoje, Latvijoje. Pažymi, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiškėjo motina C. U. B., o tėvas B. B.. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina C. U. B. mirė (duomenys neskelbtini), o gimimo liudijime nurodytas pareiškėjo tėvas B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog tokia informacija gimimo liudijime buvo nurodyta todėl, kad pareiškėjo gimimo metu, pareiškėjo motina C. U. B. ir B. B. gyveno santuokoje. Nurodo aplinkybes, kad C. U. B. ir B. B. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), iki santuokos nutraukimo pareiškėjas augo kartu su gimimo liudijime nurodytu tėvu – B. B.. Be to, nurodo, kad pareiškėjui sulaukus vienuolika metų, motina C. U. B. supažindino pareiškėją su K. M.. K. M. siekė bendrauti su pareiškėju, dažnai lankydavo, parsiveždavo pas save namo, kartu leisdavo laiką, pareiškėjas nuolatos dalyvaudavo K. M. giminės šventėse ir susitikimuose. Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) K. M. mirus, kreipėsi į notarę V. K., siekiant išsiaiškinti palikimo priėmimo klausimus, kadangi K. M. pareiškėjui buvo nurodęs, jog savo turtą paliks vieninteliam įpėdiniui – pareiškėjui. Pažymi, kad 2024 m. kovo 18 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K. M. kitų vaikų neturėjo. Taip pat pažymi, kad K. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su sutuoktine M. P. M. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjui pasikreipus į notarę buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjas negali pateikti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi pareiškėjas nelaikytinas palikėjo K. M. įstatyminiu įpėdiniu. Notarė nurodė, kad tuo atveju, jeigu K. M. yra pareiškėjo biologinis tėvas, pareiškėjas turi teismine tvarka nusistatyti tėvystę. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad K. M. ir pareiškėjas nebuvo pasidarę DNR tyrimo. Todėl siekiant visiškai objektyviai išsiaiškinti, ar K. M. yra pareiškėjo tėvas, pareiškėjas kreipėsi į K. M. brolį B. M. su prašymu atlikti DNR tyrimą. Nurodo aplinkybę, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Ugne“ gavo gauta medicinos specialisto išvadą Nr. EAS0031/23, kurios pagrindu, atlikus laboratorinius tyrimus, buvo padaryta išvada, kad „R. B. (sūnėnas), gim. (duomenys neskelbtini), ir B. M. (dėdė) su 99,982 proc. tikimybe yra giminaičiai pagal vyriškąją liniją, todėl mano, kad pareiškėjo gimimo liudijime nurodytas B. B. negalėjo būti pareiškėjo tėvu, ir atitinkamai, kad K. M. yra R. B. tėvas. Pareiškėjas nurodo, kad K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki 2023 m. spalio 1 d., pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido daugiau nei keturis mėnesius, tačiau mano jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių – negalėjimo pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes gimimo liudijime nurodyti neteisingi duomenys apie tėvą. Pažymi, kad pareiškėjas žinojo apie savo teisę paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, nustatytais terminais kreipsiesi į notarą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad jokie prašymai, pareiškimai nebus priimti iki to momento, kol nebus nustatyta tėvystė su K. M.. Pareiškėjas taip pat įvardino, kad gavęs informaciją apie tai, kad yra būtina nusistatyti tėvystę, nedelsiant pradėjo rinkti įrodymus, atliko laboratorinius tyrimus su savo biologinio tėvo broliu, taip pat laukė, kol biologinio tėvo brolis pateiks VĮ „Registrų centro“ išrašą apie jo šeimos sudėtį, nes pats pareiškėjas iš valstybės institucijų tokių įrodymų neturėjo galimybės gauti.
3. Bylos nagrinėjimo metu mirus suinteresuotam asmeniui M. P. M., teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje suinteresuotą asmenį M. P. M. pakeitė jos procesinių teisių ir pareigų perėmėju P. B..
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. palaikė pateikto pareiškimo prašymus, paaiškindamas, kad jo mama po ištuokos liko su keturiais vaikais. Pareiškėją auginti „apsiėmė“ pareiškėjo mamos seserys, nes pareiškėjo mama neturėjo galimybės išlaikyti keturių vaikų. Pažymėjo, kad su savo mama pradėjo gyventi tada, kai pareiškėjas pradėjo lankyti trečiąją klasę mokykloje, jam būnant 11-13 metų amžiaus, M. P. M. pasakė apie tai, kad K. M. yra jo tėvas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo brolis K. M. neslėpė, kad turi vaiką. Suinteresuoto asmens teigimu, K. M. pirmą kartą atsivežė parodyti savo vaiką (R. B.), maždaug tada, kuomet suinteresuotam asmeniui buvo 26-27 metai. Paaiškino, kad R. B. paprašius, suinteresuotas asmuo B. M. sutiko pasidaryti tiek laboratorinius iš seilių, tiek DNR tyrimus iš kraujo.
6. Suinteresuotas asmuo P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimo neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
8. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
9. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., sūnus.
12. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo motina yra C. U. B., o tėvas B. B..
13. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
14. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
15. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas su pareiškimu pateikė medicinos specialisto išvadą Nr. EAS 0031/23, kurioje nurodyta statyta, kad pareiškėjas 99,982 proc. tikimybe yra giminaitis pagal vyriškąją liniją su K. M. broliu (pareiškėjo dėde) B. M..
16. Bylos nagrinėjimo eigoje, pareiškėjo prašymu buvo paskirta teismo genetinė DNR ekspertizę su tikslu nustatyti R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinį tėvą, iš K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), brolio B. M., ir R. B., kraujo, artimam giminystės ryšiui nustatyti,
17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos pateiktame teismo ekspertizės akte Nr. ES 65/2024(01) nurodyta išvada, kad B. M. biologinis brolis yra R. B. biologinis tėvas su 99,99758897814961 proc. tikimybe.
18. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo liudytojais apklausti S. P., J. Š., K. G. ir J. P..
19. Liudytoja S. P. parodė, kad B. B. yra jos tėvas. Pažymėjo, kad M. P. M. liudytojai yra gerai žinoma, kadangi ne kartą lankėsi pas ją namuose, K. M. pažinojo. Liudytojos parodymais, liudytojai žinoma, kad B. B. parsivedė į namus K. M. kaip nuomininką. Pažymėjo, kad kuomet liudytoja buvo penktoje ar šeštoje klasėje, C. U. B. liudytojai papasakojo, kad R. B. yra ne B. B., o K. M. vaikas. Aplinkybę, kad K. M. pasiimdavo R. B. pasivažinėti automobiliu, liudytoja žinojo iš mamos - C. U. B. sesers J. J.. Liudytojais parodymais, pareiškėjas gyveno ir mokėsi pirmą-antrą klases pas mamos seserį J. J., o liudytoja kartu su mama gyveno Gargžduose.
20. Liudytoja J. Š. parodė, kad su R. B. susipažino prieš tris metus, nurodė, kad ji yra pareiškėjo draugė. Pažymėjo, kad pirmą kartą K. M. pamatė ir susipažino su juo per C. U. B. laidotuves. Pažymėjo, kad pas K. M. lankydavosi per mėnesį apie pora kartųs. Liudytojos parodymais, pareiškėjas dažnai skambindavo K. M.. Liudytojos parodymais, taip pat K. M. skambindavo pareiškėjui, prašydavo pareiškėjo, jog pareiškėjas nuvežtų jį pas M. P. M. susitikti. Liudytoja pažymėjo, kad pareiškėjas dažnai veždavo K. M. pas M. P. M.
21. Liudytojos K. G. parodymais, pareiškėjas yra liudytojos pusbrolis, K. M. yra liudytojos dėdė – liudytojos mamos brolis. Liudytoja pažymėjo glaudžius ryšius su pareiškėju, nurodydama, kad tiek pareiškėjas, tiek P. B. vaikystėje jai buvo kaip broliai. Liudytoja nurodė, kad ji ir pareiškėjas kartu su jos mama buvo nuvažiavę pas P. B. į namus pokalbiui dėl K. M. palikimo, tačiau liudytojos teigimu P. B. K. M. turtu nesutiko dalintis.
22. Liudytojos J. P. parodymais K. M. yra jos brolis. Liudytojos parodymais, K. M. būnant apie 21 metų amžiaus, K. M. jai pasakojo apie tai, kad B. B. parsivedė K. M. pas savęs apgyvendinti kaip nuomininką.
23. Pareiškėjo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina su pareiškimu pateiktos nuotraukos.
24. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog K. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., sūnus. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjo reikalavimai tenkintini, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; ir juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., sūnus.
Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti R. B. terminą priimti tėvo K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
26. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
27. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
28. Nagrinėjamu atveju nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., sūnus.
29. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, buvo praleistas 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui priimti, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą pripažįstant pareiškėjo nurodytas palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui R. B. terminas palikimui, atsiradusiam po K. M. mirties, priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patyrė 162 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, straipsniais, 391 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, 577-578 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. M., sūnus.
Atnaujinti pareiškėjui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo K. M. mirties (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis teismo sprendimą su vertimu į latvių kalbą išsiųsti Liepojos civilinės metrikacijos įstaigai (Latvija).