Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. spalio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. B. smurtaudamas nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. V., būtent: 2025 m. vasario 10 d., apie 14.20 val., garaže, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - lūpų srities sumušimą pasireiškusį odos nubrozdinimais viršutinėje ir apatinėje lūpose, muštinėmis žaizdomis viršutinės lūpos raudonyje-gleivinėje ir apatinės lūpos raudonyje, viršutinių kairės pusės I-II dantų vainikų lūžiais su aplinkine kraujosruva dantenose, nes dėl 2 dantų vainikų lūžių daugiau nei pusės jų aukščio prarandama 10 % bendrojo dalyvumo, tai yra M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką.

2.1. Kaltinamasis paaiškino, jog viskas įvyko vasario mėnesį, kai žodinio konflikto metu A. V. trenkė vieną kartą į veidą kaire ranka. Kadangi buvo parašęs pareiškimą, kuris buvo atmestas, tai nebenorėtų komentuoti tolimesnių aplinkybių. Kaltę pripažįsta, yra pasiryžęs atlyginti žalą per kuo trumpesnį laiką. A. V. jam nėra žinomas. Žodinis konfliktas vyko jo namo garaže, kur V. atvyko su jo pusbroliu L. J. ir dar vienu draugu V., kurį žino iš matymo. Yra tokia situacija, kad pusę namo priklausė jo pusbrolio tėvui, o kita pusė namo – jo mamai, o kadangi jis gyveno bute su dviem vaikais ir jiems trūko vietos, tai jie nusprendė nusipirkti tą namo dalį. Taip pat ten yra garažas, kuriame buvo šiukšlių, ir kaip supranta, pusbrolis sugalvojo pasikviesti draugų, kad padėtų tą garažą išvalyti. Tarp jų su A. V. kilo žodinis konfliktas ir gavosi tokia situacija, kad jis jam trenkė vieną kartą į veidą bei išmušė dantis. Jis buvo parašęs pareiškimą ir jame išdėstęs savo poziciją, bet ji buvo atmesta, iš jo pusės nebuvo liudininkų, todėl sutinka su A. pozicija, jog yra kaltas, kad šis nieko nepasakė, o jis tiesiog priėjo ir trenkė jam į veidą. Po sutrenkimo į veidą jis matė sužalojimus, nesitikėjo tokių didelių nuostolių šiam žmogui, iš karto bandė šią situaciją išspręsti taikiai, atlyginti nukentėjusiajam žalą, bet šis nesutiko. Jis taip pat vyko į priimamąjį apsižiūrėti, kur sutiko A. V. ir klausė dėl susitarimo, šis sakė, jog pagalvos, tačiau gavosi taip, jog nesusitarė. Be to, jis buvo sulaukęs skambučių iš V. draugų, kurie nurodė, kad sumokėjus 15 tūkst. eurų, bus galima tartis, bet jam žala pasirodė per didelė, todėl nusprendė, jog teismas galbūt priims jam bent kiek palankesnį sprendimą dėl žalos dydžio. Nesutinka dėl 9003,62 eurų civilinių ieškinių, norėtų, kad teismas jį peržiūrėtų ir nuspręstų. Prašomos sumos jis neturi, jeigu būtų įmanoma žalą išdėstyti dalimis, tai sutiktų ją atlyginti dalimis. Jis norėtų susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos, bet dabar prašomų pinigų neturi, paskolos pasiimti negali. Žalą A. V. jis padarė, yra kaltas, įsipareigotų ją atlyginti. Valstybinės ligonių kasos ieškinio neginčija, su juo sutinka. Kadangi turi du mažamečius vaikus, tai nežino, per kiek laiko atlygintų žalą nukentėjusiajam.

2.2. Nežino, koks bus žalos dydis, tai negali pasakyti, per kiek laiko atlygintų žalą, tačiau 1000 eurų per mėnesį negalėtų mokėti. Pagal teismų praktiką nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala yra per didelė, sutiktų sumokėti bendrą 7000-8000 eurų sumą civiliniam ieškiniui atlyginti. Visiškai sutinka su turtine žala už gydymą, tik prašo pamažinti neturtinę žalą, o dėl žalos sumokėjimo išdėstymo laikotarpio yra sunku kažką pasakyti, nes žmona kontroliuoja jo pajamas, todėl reikėtų jas pasidėlioti. Būtų gerai su nukentėjusiuoju rasti kompromisą. Net nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jis siūlė A. V. taikytis, bet pastarojo paprašyta 15 tūkst. eurų suma jam buvo per didelė. Jo gynėjas skambino V. advokatui ir bandė iš pastarojo sužinoti žalos dydį, tačiau prašoma suma prasilenkė su teismų praktika. Jis mano, kad prašoma žala yra per didelė. Papildomai nori pasakyti, jog savo elgesį vertina neigiamai.

2.3. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė, nukentėjusysis bandė su juo sukontaktuoti per jo draugą, bet buvo reikalaujama per didelė suma, o jis bandė net nepradėti ikiteisminio tyrimo. Kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė, tai nebandė susisiekti su A. V., o be to, matė, kad jie visiškai nesusišneka. Susiklosčiusi situacija buvo ne iš pačių maloniausių, todėl norėjosi gyventi toliau, nebesinorėjo negatyvo ar depresuoti, be to, šeimoje turėjo problemų. Jis norėjo viską paprasčiau išspręsti, jo advokatas bandė susisiekti su nuketėjusiojo advokatu, bet ilgą laiką nepavyko to padaryti, o kai sužinojo, jog reikalaujama suma prasilenkia su visais standartais, tai tada norėjo pažiūrėti, iš ko susideda ši suma. Nukentėjusiojo atsiprašė dar ligoninėje, jam siūlė susitarti, t. y. jis buvo prisėdęs prie pastarojo ant suoliuko, šio atsiprašė, bet normaliai pakalbėti negalėjo, kadangi šis žmogus buvo šoko būsenoje. Jis dabar atsiprašo A..

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes M. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be paties kaltinamojo M. B. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir teisme anksčiau duotų asmenų parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-02 mėn. pradžioje, draugas L. J., jo ir dar vieno jų bendro draugo V. B., paprašė padėti. Jam reikėjo pagalbos išvežti įvairius daiktus bei atlaisvinti namo dalies, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), patalpas. Kaip suprato, draugo L. J. tėtis šią namo dalį pardavė L. pusbroliui M. B. (daugiau duomenų nežino). Jis su V. sutiko jam padėti. Vieną dieną (tikslios dienos nurodyti negali) iš minėtos namo dalies išvežė sunkiuosius daiktus, tuo metu pirmą kartą pamatė M. - naująjį namo savininką. Tą dieną jokių tarpusavio konfliktų neįvyko. Vėliau L. pasakojo, kad pusbrolis M. vis nepalieka jo ramybėje ir reikalavo skubiai pasiimti kitus tėvo daiktus iš namo bei sutvarkyti aplinką, ją palikti tvarkingą. Dėl šių aplinkybių visi trys 2025-02-10 apie 14:00 val., dar kartą nuvyko minėtu adresu, tuo metu darbavosi garaže. Surinkinėjo likusius daiktus, apie 14:20 val. į namo garažą netikėtai atėjo M., tuo metu jis šlavė garažo grindis. M. tuo metu pasakė: „norėjau priminti, kad iš po savęs išsišluokite grindis“. Jis jam spėjo atsakyti tik tiek: „dabar tai ir darau, šluoju“. Po tokio atsakymo M. supyko ant jo ir atsakė: „Kas tu per vienas, nežinau kas toks čia aš“. Stengėsi nesiklausyti ką jis kalba, norėjo išvengti konflikto dėl to nuleido galvą žemyn. Suprato, kad tą akimirką jis yra labai agresyviai nusiteikęs. Tuomet staiga pajuto smūgį iš jo rankos kumščio į savo veido sritį. Po šio smūgio iš burnos srities, lūpos pradėjo bėgti kraujas. Pradėjo suktis galva. Pajuto, kad po šio smūgio išmušti dantys, nesitikėjo, kad jis gali jam trenkti. Tokiais jo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Patirtą fizinį skausmą dešimtbalėje sistemoje nuo 1 iki 10 (skaudžiausia) vertina 9 balais. Po šio smūgio bandė kuo greičiau išeiti iš minėto garažo, jokių fizinių veiksmų prieš M. nesiėmė, prieš jį nesmurtavo. Tiesiog tą akimirką nesuprato kas vyksta, nes viskas įvyko staiga, labai greitai. L. iš karto po šio įvykio iškvietė policiją. Visi išėjo į lauką, prie jų dar bandė lįsti ir pats M., kuris aiškino jiems, kad jie patys prie jo agresyviai ėjo, dėl to jis jam ir trenkė. Jis M. vis sakė, kad nelįstų prie jo ir eitų šalin. Suprato, kad tik tą akimirką M. suprato, kad savo suduotu smūgiu jis išmušė jo dantis ir dėl to norėjo pagerinti situaciją savo naudai. Atvykęs policijos ekipažas aiškinosi įvykio aplinkybes, nustatė jo blaivumą. Buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai bei nustatė 2 dantų išmušimą, abiejų lūpų muštas žaizdas, po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio laiku kartu su juo buvo: L. J. ir V. B., kurie šį įvykį matė. Daugiau jokių kitų pašalinių asmenų garaže nebuvo. Kol buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atvyko ir M., kuris bandė su juo taikytis ir prašė, jog jis nesikreiptų į policiją, tačiau atsiprašyti jo nebandė. Gali pabrėžti, kad nei vienas iš jų prieš M. agresyviai nesielgė, neturėjo tokių minčių, norėjo tik kuo skubiau atlaisvinti jam namo patalpas. Prašau policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti M. B. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį teiks vėliau (1 t., b. l. 23-28).

4.2. Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu parodė, kad apklausos metu dalyvauja jo atstovas advokatas H. O. M. B. jam yra nepažįstamas, jų santykį galėtų įvardinti kaip pažįstamas iš matymo, nes įvykio metu jį matė antrą kartą savo gyvenime. L. J. yra jo draugas, kurį pažįsta jau nuo mokyklos laikų. Ankščiau namas ir pagalbinės patalpos, esančios namo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė L. tėčiui. Dabar, jo žiniomis, L. tėtis namo dalį pardavė M., o jis yra L. pusbrolis. Todėl, kai buvo parduota namo dalis, L. turėjo iškraustyti ir atlaisvinti garažą. Į pagalbą L. pasikvietė jį ir dar vieną draugą V. B.. Pirmą kartą L. padėti važiavo apie 2025 m. vasario 5-6 dieną, tikslios datos dabar nepamena. Tą kartą jie prasilenkė su M. kieme, tačiau tarp jų jokio kontakto nebuvo, jis bendravo su L., aiškino jam ką reikia sutvarkyti ir ką išvežti, tą kartą su jais buvo ir V.. Tą dieną tarp jų jokių konfliktų nebuvo, jie tik tvarkėsi su draugais ir iš garažo vežė daiktus. Antrą kartą į pagalbą L. jį pasikvietė įvykio dieną, tai yra 2025-01-10, tą kartą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko po pietų, galbūt apie 14:00 val. Tvarkėsi visi trys, jis, L. ir V.. Tęsė garažo tvarkymą, tą kartą buvo likę paskutiniai darbai. Nešė šiukšles, šlavė garažą. Tvarkymasis užtruko apie 20 minučių nuo jo atvykimo. Buvo garaže ir pasilenkęs šlavė grindis. Jam šluojant grindis į garažą įėjo M.. Vos įėjus į garažą M. pasakė: „norėjau priminti, kad iš po savęs išsišluotumėt“, tai pasakė pakeltu tonu. Jis tada jam atsakė: „ar nematai? Tą ir darom“. Po tokių jo žodžių, jau agresyviu tonu M. jam pasakė „kas tu toks per vienas? Ar nežinau kas aš toks“. Į tai jis atsakė: „nežinau“. To trumpo jų pokalbio metu buvo nustojęs šluoti. Šluotą laikė nuleistą prie savęs ir pakėlęs galvą, žiūrėdamas į M., su juo bendravo. Po to, kai jam pasakė: „nežinau“, nuleido galvą ir šlavė toliau. Jam nuleidus galvą ir tęsiant garažo šlavimą, staiga gavo smūgį kumščiu į veido sritį, nuo smūgio pajuto skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje, kai dešimt yra skaudžiausia, vertina 8 balais. M., smūgiuodamas kumščiu, jam pataikė į burnos sritį, dėl ko jam buvo prakirstos viršutinė ir apatinė lūpos ir išmuštas vienas priekinis viršutinis dantis, o kitas priekinis viršutinis dantis nuskeltas. Po įvykio labai stipriai bėgo kraujas iš burnos, spjaudėsi kraujais. Kurios tiksliai rankos kumščiu jam trenkė M., nematė, bet, atsižvelgus į tai kaip jis stovėjo ir į kurią veido dalį pataikė, mano, kad jis trenkė kairės rankos kumščiu. Po smūgio M. kažką šaukė, bet ką šaukė, negirdėjo, nes patyrė šoką, jautė didelį skausmą, todėl išėjo iš garažo. Išėjęs iš garažo, spjaudėsi kraujais. Paskui jį iš garažo atėjo L., taip pat juos sekiojo ir M., tačiau jis sekiojo per atstumą, kažką šūkavo, ką tiksliai - dabar nepamena, tačiau pamena, kad buvo pasakyta: „tai ką, dabar kviesit mentus“, „ko jūs mane puolėt“. Jis M. nuolat kartojo: „atstok nuo manęs“. Kai buvo jau lauke, jam baigus spjaudytis kraujais ir L. pasiteiravus, ar viskas gerai, suprato, kad jam yra išmuštas vienas priekinis viršutinis dantis, o kitas priekinis viršutinis dantis yra nuskeltas. Tuomet L. paklausė, ar kviečiam policiją, jis pasakė, kad taip, nes yra išmušti du dantys. Tuomet L. ir išvietė policiją ir greitąją. L. M. pasakė, kad: „asile, tu jam du dantis išmušei“. Kai tai išgirdo M., jis šiek tiek aprimo ir prie jo priėjęs pasakė, kad: „nekviečiam tos policijos, tariamės“. Į tai jam pasakė: „nelysk prie manęs“. Tuomet L. jam pasiūlė atsisėsti į jo lengvąjį automobilį ir ten palaukti medikų. Tuo tarpu M. nuėjo į namus ir girdėjo, kad iš namų sklinda konflikto, ginčo garsai, kas tiksliai buvo kalbama negirdėjo, su kuo konkrečiai M. kalbėjo namuose - taip pat nematė, bet iš visų aplinkybių supranta, kad tai galėjo būti M. mama. Tuomet netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Po apžiūros greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nusprendė jį vežtis į gydymo įstaigą. Dar trumpai pabendravo su pareigūnais, jie užsirašė jo duomenis, trumpai papasakojo kas įvyko ir išvyko su medikais į gydymo įstaigą. Po apžiūros priėmimo skyriuje, gydytojai nusprendė, kad reikalinga siūti prakirstą lūpas. Jam po susiuvimo medikai liepė sugrįžti į kitą kabinetą, todėl po procedūros laukė prie nurodyto kabineto pacientų laukiamajame. Jam sėdint laukiamajame, prie jo priėjo M.. Priėjęs M. pasakė: „einam į lauką, pakalbėsim“. Jis atsisakė su juo kažkur eiti. Tuomet M. pasakė: „tai kalbam čia“. Jam atsakė: „tai kalbėk“ ir jis prie jo prisėdo. Pirmas M. sakinys jam buvo: „kodėl mane puolėt“. Jam atsakė: „gerai nėra ką kalbėt, atstok nuo manęs“. Tuomet M. jo paklausė: „tai, ar eisim per teismus“. Jis atsakė: „eisim“. Tuomet M. vėl pakartojo: „tai, ar eisim per teismus“. Nepamena, ar M. pirmas atsistojo ir nuėjo, ar jis, bet kartu nebekalbėjo. Netrukus po jų pokalbio su M. pas jį atvyko L. ir V.. M. prie jų nebepriėjo. L. minėjo, kad M. bandė kalbinti jį lauke, bet apie ką jie galėjo šnekėti, nežino. Civilinį ieškinį byloje reikš, civilinį ieškinį byloje pateiks vėliau. Po įvykio M. jo neatsiprašė. Jeigu M. ikiteisminio tyrimo metu jo atsiprašytų, pripažintų kaltę ir atlygintų žalą, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtu nutrauktas jiems susitaikius (1 t., b. l. 47-51).

4.3. Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duoti parodymus sutinka. M. B. yra jo pusbrolis. Jie kartu augo tame pačiame name. Žino, kad jis yra konfliktiškas žmogus, greitai agresyvėjantis, yra linkęs į fizinius konfliktus. Kiek yra girdėjęs, jis yra gydęsis psichiatrijos įstaigoje, dėl ko tiksliai nežino. Su juo nebuvo susipykę, kadangi yra pusbroliai - kartais pabendraudavo, todėl jo elgesyje pastebėjo nenuoseklumą. Kartais jis bendrauja normaliai kaip adekvatus žmogus, o kartais jo elgesys persiverčia ir bendravimas tampa visiškai neadekvatus, lyg kliedėjimas. Namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė jo tėčiui ir jo sesei, kuri yra M. mama. Tėtis daug laiko praleidžia užsienyje, dėl to nusprendė parduoti dalį namo. Namo dalį nusprendė nupirkti M. kartu su savo mama. Kadangi, kaip minėjo, tėtis daug laiko praleidžia užsienyje, nes ten dirba, jis paprašė jo, kad atlaisvintų (duomenys neskelbtini) esantį garažą, nes ten buvo įvairių daiktų, šiukšlių. Taip pat ir pats M. jam skambino ir klausė, kada atvažiuos sutvarkyti garažo. Pirmą kartą 2025-02-03 važiavo kartu su V., tą kartą sutiko M.. M. elgėsi adekvačiai, su jais nekonfliktavo, tik iš jo buvo keista replika V., kai jo paklausė, ar V. paimtų M. šunį: „vienas ant vieno“. Tą kartą iš garažo vežė šiukšles. Antrą kartą 2025-02-06 pasikvietė V. ir A. ir jie nuvažiavo minėtu adresu iš garažo išvežti likusius daiktus. Tą kartą M. taip pat buvo atėjęs, pasakė kokius dar daiktus jam pasiimti, darbų tą dieną baigti taip pat nespėjo. Todėl 2025-02-10 vėl pasikvietė draugus, tai yra A. V. ir V. B., kad jie jam padėtų išvežti šiukšles iš garažo ir jį sutvarkyti. Į (duomenys neskelbtini) su draugais atvyko apie 13:30-14:00 val. Jie iškarto nuėjo į garažą tvarkytis. Garaže tvarkėsi apie pusvalandį, rinko šiukšles, šlavėsi. Buvo likę paskutiniai darbai - tai iššluoti garažą ir susirinkti metalą. Į garažą įėjo M., tuo metu A. šlavė grindis. M. atėjęs pasakė: „atėjau pasakyti, kad išsišluotumėt“. Į tai A. jam atsakė: „tai ir šluojam“. Tuomet M. po tų žodžių pradėjo agresyvėti ir pakeltu tonu pasakė A.: „kas tu toks esi. Nežinai kas aš toks“. A. jam atsakė: „nežinau kas tu toks esi“. Po tokių A. žodžių, jam vis dar šluojant grindis palenkus galvą, M. jam trenkė lyg kairės rankos kumščiu „kabliu“ iš apačios į veidą. Po smūgio pradėjo jis (L. J.) šaukti, tuomet M. pradėjo dairytis į jį ir į V.. Jis jam pradėjo sakyti: „ką tu čia darai“. Tuomet M. pradėjo šaukti ant jo: „kam jisai čia kelia balsą“, „jūs čia pas mane chatoj“, „jis nežino kas aš toks, čia mano chata jūs debilai“. A. išėjo iš garažo, jis su V. išėjo A. iš paskos, o paskui juos M.. Išėjęs iš garažo A. pastebėjo, kad jam yra išmušti dantys. Kai A. M. parodė, kad jis jam išmušė dantis, iš pradžių M. jam siūlė tartis. Jis jam pasakė, kad su juo niekas nesitars ir iškart iškvietė policiją. Jam iškvietus policiją, M. pradėjo šaukti ant jo, kad: „esate ožiai“, „kam čia kviečiate tuos mentus, ožiai jūs“. Iki pat, kol atvyko pareigūnai, M. ant jų šaukė. O po kurio laiko pradėjo jų klausti, kam jie jį puolė. Tačiau jie jo nepuolė, prie jo nebuvo net priartėję. A. taip pat jo nemušė ir net nepalietė. Vienintelis, kuris sudavė smūgį, buvo M. kai trenkė A. į veidą. Tuomet M. išėjo į namus. Atvykus pareigūnams girdėjo, kaip M. pareigūnams aiškino, kad jie jį puolė, o jis gynėsi, tačiau tai yra netiesa, nes jie tvarkėsi ir neturėjo jokios priežasties būti agresyviais M. atžvilgiu. Po įvykio matė, kad M. trenkdamas A. susižalojo ranką, kurią, tiksliai nepamena, bet atrodo, kad kairę, nes lyg ta ranka trenkė A.. Jam iš tos rankos bėgo kraujas. Jokių kitų sužalojimų tuo metu ant M. rankų ar veido vizualiai nepastebėjo. Kaip ir minėjo, nei vienas iš jų fiziškai nepalietė M. (1 t., b. l. 106-109).

4.4. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. pažįsta apie 20 metų. Jie niekada nebuvo draugais, bet jis nuo pirmos klasės buvo draugas su L., o M. yra jo pusbrolis, todėl jį žino. A. pažįsta nuo 2009 metų, kartu mokėsi. Kiek jam yra žinoma, L. tėtis pardavė dalį namo M. ir jo mamai, dėl to L. turėjo iš garažo išsivežti daiktus. L. pirma paprašė jo pagalbos. Pirmą kartą į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su L. nuvažiavo 2025-02-05, tą kartą jie kraustė iš garažo daiktus, juos dėjo į jo priekabą ir vežė į (duomenys neskelbtini). Tą kartą jiems tvarkant su L. garažą, kieme sutiko M. su vaikais ir šuniu. Pasisveikino su M.. M. jo paklausė, ar gražus jo šuo, atsakė, kad gražus, tuomet jis paklausė, ar prisibijo, jis patvirtino, kad taip, nes matė, kad šuo yra kovinės veislės. Tuomet M. jo paklausė, ar „paimčiau“ jo šunį vienas ant vieno. Tokį jo pasisakymą nuleido juokais ir juokaudamas jam atsakė, kad nežino. Vėliau, po kelių dienų, tai yra 2025-02-06, L. vėl paprašė pagalbos, bet tą kartą prie jų dar prisijungė ir A.. Tą kartą iš garažo kraustė likusius daiktus. Jiems dirbant, kieme vėl sutiko M., tą kartą su juo nebendravo, jeigu gerai pamena, nei vienas iš jų su juo nepasisveikino. Tą dieną darbų baigti nespėjo. Trečiąjį kartą į (duomenys neskelbtini), pabaigti darbus su L. ir A. nuvyko 2025-02-10 apie 13:30 val., tą kartą buvo likę išnešti šiukšles, susirinkti metalą ir iššluoti garažą. Su L. darbus pradėjo anksčiau, o A. prisijungė apie 13:50 val. Jiems atvykus M. nesutiko. Visi draugiškai darbavosi, jų nuotaika buvo gera, juokavo. Taip darbavosi apie pusvalandį, kai į garažą įėjo M.. Atėjęs M. agresyvesniu tonu pasakė, kad: „atėjau tik pasakyt, kad nepamirštumėt išsišluoti ir šiukšlių susirinkti“. M. tonas visada yra kiek agresyvesnis, tai sunku pasakyti, ar jis tai pasakė ramiai ar agresyviau. K. M. įėjo į garažą, jis su L. tuo metu rinko didesnes šiukšles, o A. šlavė grindis. Po M. pasakytos pastabos susirinkti šiukšles ir išsišluoti grindis, A. jam ramiu tonu, toliau nuleidęs galvą, šluodamas grindis pasakė, kad: „tai ir šluoju“. Po tokių A. žodžių, M. priėjo arčiau jo ir pakeltu balsu jam atsakė: „kas tu toks iš viso“, „ar nežinai kas aš toks?“. A. į tai jam atsakė: „nu nežinau“, tačiau A. vis dar nepakeldamas galvos šlavė grindis. Ir tuomet staiga M., lyg kairės rankos kumščiu, trenkė A. į veidą jam dar būnant pasilenkus. Nuo smūgio A. atsilenkė ir susiėmė už burnos ir pasisuko link garažo vartų eiti lauk. M. tuo metu padėjo kelis žingsnius paskui A.. Todėl su L. greitai šoko į tarpą tarp jų, kad nebebūtų tolimesnio konflikto. L. pradėjo šaukti ant M.: „ką tu čia darai“. M. atsakė: „kas jis toks kūrva yra“, „čia mano chata“, vartojo labai daug keiksmažodžių. A. tuo metu spjaudėsi kraujais. Viskas vyko labai greitai, truko vos kelias sekundes. Jau jiems einant iš garažo, L. traukėsi telefoną skambinti pagalbos telefonu. M. keikiantis, o A. spjaudantis kraujais, kažkuriuo momentu pastebėjo, kad A. išmušti du priekiniai dantys. Tuo metu L. jau buvo iškvietęs policiją. Tuomet M. vėl plūdosi keiksmais, kad: „esate ožiai, kam tie mentai“, „nachui tiem mentam skambini“, „ožiai jūs, gavo į snukį ir čia reik mentam skambint“. M. taip plūdosi kelias minutes, kol L. jam pasakė: „o ką jam daryti? Tu jam dantis išmušei“. Tuomet M. priėjo prie A. sako: „parodyk“. A. jam parodė. Tuomet M. pasakė: „o kūrva“ ir šiek tiek apsiramino ir pradėjo siūlyti A. susitarti, sakė, kad jam sumokės. A. jam atsakė, kad nesitars. Kol laukė greitosios, M. jo dar paprašė cigaretės, kuria jį pavaišino. Greitoji ir pareigūnai atvažiavo labai greitai, gal už 10 minučių. M. tuo metu jau buvo nuėjęs į namus. Atvykę pareigūnai pirma pabendravo su medikų automobilyje sėdėjusiu A., vėliau su juo ir L.. Jiems bendraujant su pareigūnu, iš namų atėjo M.. Pareigūnams paprašius jo papasakoti savo įvykių versiją, girdėjo kaip M. jiems sakė, kad: „jie čia pirmi pradėjo ant manęs pult. Ką man reikėjo laukt kol aš čia pirmas prasileisiu“, taip pat kažkuriuo momentu buvo išsakyta frazė: „kiek aš čia galiu kitą žandą atsukti“. Tačiau gali parodyti, kad tai yra melas - nei vienas iš jų trijų nei pirštu neprilietė M.. Nei vieno iš jų tonas net nebuvo pakeltas bendraujant su M.. Tai M. elgėsi agresyviai ir pirmas, be jokios priežasties, trenkė A.. Anksčiau tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. Po įvykio matė, kad M. lyg kairė ranka kraujavo. Suprato, kad ranką M. susižeidė smūgiuodamas A. į veidą. Jokių kitų sužalojimų ant M. veido, ar kitų matomų kūno vietų, nebuvo. Po įvykio grįžo namo, pavalgė, nusiprausė. Vis parašydavo A. kaip jis, ar nieko nereikia. Po kurio laiko, jau praėjus gal valandai po viso įvykio, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, pažiūrėti kaip laikosi A.. Su juo jau buvo L.. Jam atvykus prasilenkė su M., o priėjus prie A., jis papasakojo, kad jis priėmimo skyriuje sutiko M.. M. A. teigimu siūlė eiti į lauką pašnekėti, A. atsisakė, tuomet M. sako gerai šnekam čia ir atsisėdęs prie A. paklausė: „kodėl jūs mane užpuolėt“, po tokių M. žodžių A. jam atsakė: „neturime apie ką šnekėti“ (1 t., b. l. 122-126).

4.5. Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopija pridėta prie šios baudžiamosios bylos medžiagos, parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniąja tyrėja. Jos darbas susijęs su pareiškimų iš asmenų priėmimu. Pamena, kad 2025-02-10 maždaug po pietų, apie 14:00 val., buvo įvykis, kuriame vienam iš asmenų konflikto metu buvo išmušti dantys. Pamena, kad į įvykį reagavo specialios parengties skyriaus pareigūnai, kurių duomenų nepamena. Maždaug apie 16:00 val., į policijos komisariatą atvyko vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų, kurio duomenų nepamena. Atvykęs vyriškis buvo agresyvus, kairės rankos krumpliai buvo kruvini, ant jų matėsi sužalojimas. Kitų sužalojimų ant asmens kūno, veido nesimatė. Asmuo su pareigūnais bendravo pakeltu tonu. Klausiamas apie įvykį nurodė, kad jo namuose, garaže sukonfliktavo su ten buvusiu asmeniu ir tas asmuo jį pastūmė, o stumdamas su pečiu užkliudė ir užgavo jam lūpą. Dėl to, jis naudodamasis būtinąją gintimi trenkė tam asmeniui kumščiu į veidą. Asmuo, po pokalbio su pareigūnais, nusprendė, kad nerašys pareiškimo, nes nori taikytis su kitu konflikto dalyviu, o jeigu nepavyks su juo susitaikyti, tuomet jis atvyks parašyti pareiškimo. Vyriškiui buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą dėl galimų sužalojimų. Kitą dieną, t. y. 2025-02-11 jau buvo surinkta visa ikiteisminiam tyrimui pradėti reikalinga medžiaga ir gauti pranešimai iš ligoninės. Telefonu susisiekė su nukentėjusiuoju, kuriam buvo išmušti dantys ir paklausė kokia yra jo pozicija, ar jis pageidauja rašyti pareiškimą byloje, asmuo atsakė teigiamai ir tą pačią dieną atvyko į policijos komisariatą. Vėliau susisiekė su kitu nukentėjusiuoju, kuris į policijos komisariatą atvyko iškart po įvykio ir nusprendė, kad pareiškimo nerašys. Pasiteiravus kokia yra jo pozicija ir, ar pageidauja rašyti pareiškimą, asmuo nurodė, kad, pasitaręs su advokatu nusprendė, kad jam „neverta“ rašyti pareiškimo. 2025-02-12 asmuo pats atvyko į policijos komisariatą ir išreiškė norą parašyti pareiškimą. Asmuo buvo įspėtas dėl melagingo įskundimo, melagingų parodymų davimo. Asmuo nebuvo agresyvus, bendravo adekvačiai. Paprašius nurodyti įvykio aplinkybes, asmuo nurodė, kad kitas konflikto dalyvis jam trenkė į veidą, dėl ko jis gindamasis trenkė tam asmeniui kumščiu į veidą. Dėl suduoto smūgio, asmens teigimu, jam buvo sužalota lūpa. Atlikta asmens apžiūra (1 t., b. l. 88-91).

4.6. Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kopija pridėta prie šios baudžiamosios bylos medžiagos, parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. Kokia tai buvo tiksliai diena, dabar nepamena, bet žino, kad buvo dienos metas. Dirbo kartu su kolega G. G.. Iš AVP OVS budėtojo gavo pranešimą: „kad asmuo buvo sumuštas garaže ir jam išmušti dantys“. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, kurio dabar nepamena, įvykio vietoje jau buvo greitosios pagalbos medikai, o jų automobilyje sėdėjo vyriškis, kurio duomenų nepamena, jam buvo išmušti du dantys. Pabendravus su asmeniu, pasižymėjo jo duomenis ir paprašė trumpai nurodyti įvykio aplinkybes. Vyriškis papasakojo, kad jam šluojant garažą, į garažą įėjo naujasis namo savininkas ir jiems apsižodžiavus jis gavo vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko jam buvo išmušti du priekiniai dantys. Taip pat įvykio vietoje, prie greitosios automobilio, stovėjo du įvykio liudytojai, kurie patvirtino greitosios pagalbos automobilyje sėdėjusio vaikino versiją. Po kažkurio laiko kieme pasirodė naujasis namo savininkas, kurio duomenų nepamena. Vyriškis nurodė, kad tarp jų kilo kažkoks konfliktas ir jis, nenorėdamas laukti, kol jam trenks pirmi, jis trenkė pirmas. Lyg nurodė, kad jį pastūmė. Vėliau nurodė, kad gynėsi. Vyriškis nesiskundė jokiais sužalojimais, vizualiai ant vyro sužalojimų nebuvo. Sužaloti buvo tik kairės rankos krumpliai. Vyriškis taip pat neišreiškė poreikio greitosios medicinos pagalbai. Dabar po įvykio yra praėję šiek tiek laiko, todėl dėl tikslesnių įvykio aplinkybių prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 94-97).

4.7. Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kopija pridėta prie šios baudžiamosios bylos medžiagos, parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. Kokia tai buvo tiksliai diena dabar nepamena, žino, kad dirbo kartu su kolega K. R., kai iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešima, kad nuosavo namo kieme esančiame garaže sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis, o jame sėdėjo vyriškis, kurio duomenų nepamena. Matėsi, kad iš vyro burnos kraujuoja, vyras nurodė, kad jam buvo išmušti du dantys. Paprašius vyro trumpai nurodyti įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad su draugais tvarkėsi garaže, kai į garažą įėjo naujasis namo savininkas. Naujasis namo savininkas, vyro teigimu, atėjęs pasakė, kad „atėjau tik pasakyti, kad išsišluotumėte“. Tuomet vyras jam atsakė, kad: „ar nematai, tai ir darome“ po tokių žodžių, vyro teigimu, jis nuleido galvą toliau šluoti ir staiga gavo smūgį kumščiu į burnos sritį, dėl ko jam buvo išmušti dantys ir sukeltas fizinis skausmas. Pasižymėjo asmens duomenis, greitosios medikai nusprendė vyrą vežtis apžiūrai. Tuomet pabendravo su dviem įvykio liudytojais, kurie patvirtino vyriškio, sėdėjusio greitosios automobilyje, parodymus. Tuomet bendravo su kitu vyriškiu, kurį įvykio liudytojai nurodė kaip smurtautoją. Paprašius vyro nurodyti įvykio aplinkybes, vyras nurodė, kad jis atėjo į garažą pasakyti, kad vyriškiai tvarkantys garažą nepamirštų išsišluoti ir, jo teigimu, vyriškis ėjo link jo, tai jam pasirodė agresyvus veiksmas ir dėl to jis, nieko nelaukdamas, pirmas trenkė vyrui į veidą ir nurodė, kad tai buvo jo gynybinis veiksmas. Vėliau nurodė, kad jis buvo pastumtas ir tai suprato kaip agresijos išraišką ir poreikį gintis ir dėl to trenkė vyrui kumščiu į veidą. Vyras jiems nenurodė, kad jis patyrė kokius nors sužalojimus. Ant vyro veido ant kūno akivaizdžių sužalojimų, sumušimų, patinimų nesimatė. Vienintelis sužalojimas, kurį matė ant vyro kūno, tai buvo lyg ant kairės rankos krumplių. Taip pat vyras akcentavo, kad pareiškimą rašys tik tuo atveju, jeigu pareiškimą rašys vyras, kuris buvo išvežtas su greitosios pagalbos automobiliu (1 t., b. l. 100-103).

4.8. Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025-02-10 14.20 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs L. J. pranešė, kad ką tik garaže pranešėjo pusbrolis pranešėjo draugui trenkė į veidą, išdaužė du dantis, kraujuoja iš burnos. Draugui 30 m., reikia GMP. Visi vietoje. Taip pat užfiksuota informacija, kad iš (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus gautas slaugytojos S. tel. pranešimas, kad į nurodytą įstaigą GMP pristatė blaivų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2 dantų išmušimas, abiejų lūpų muštos žaizdos, paleido ambulatoriškai, sumušė pažįstamas. Iš (duomenys neskelbtini) priėmimo sk. gautas slaugytojos S. tel. pranešimas, kad į nurodytą įstaigą pats kreipėsi blaivus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas viršutinės lūpos sumušimas, paleistas ambulatoriškai, sumušė pažįstamas (1 t., b. l. 7-8).

4.9. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. vasario 10 d., dirbant kartu su Šiaulių apskr. VPK VTT SPS specialistu, ekipaže „S-1711“, maršrute „Pietinis ir Šiaulių r.“, apie 14.24 val., iš Šiaulių aspkr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik garaže pranešėjo pusbrolis pranešėjo draugui trenkė j veidą, išdaužė du dantis, kraujuoja iš burnos. Draugui 30 m. reikia GMP. Visi vietoje. Apie 14.37 val., atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo GMP ekipažas, kuriame nukentėjusįjį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo medicinos darbuotojai. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai blaivus ir paprašytas papasakoti apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad savo draugui L., kartu su kitu draugu V., padėjo išsivežti iš namo likusius daiktus ir šlavėsi garažą. Šluojant garažą, į jį staiga įėjo namo savininkas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris asmenų klausė, ar jie susitvarkys čia ir išsišluos. Po klausimo A. V. atsakė, kad dabar tai ir daro, šluojasi. Po tokio atsakymo M. B. supyko ir be jokios priežasties vieną kartą dešine ranka trenkė jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Bendraujant su kartu buvusiais draugais - L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), jie papasakojo lygiai tą patį, kad garaže buvo kartu su A. ir viską matė, jog jis šlavė garažą ir atėjus M. B. šis smogė A. vieną kartą į veidą. Asmenys dar pabrėžė tai, kad draugas A. V. tuo metu, kai gavo smūgį, buvo nuleidęs galvą į žemę ir net neturėjo galimybės suvokti ar apsisaugoti. Įvykio vietoje taip pat buvo ir M. B., kuris aiškino, kad su juo labai nepagarbiai bendravo A. V. ir buvo prie jo priėjęs per labai mažą atstumą, todėl jis galvojo, kad tuoj pat bus užpultas, todėl nieko nelaukęs ir manydamas, kad turi iškart gintis, trenkė jam į veidą. Visi buvę asmenys įvykio vietoje buvo blaivūs. Nukentėjusysis kartu su medikais išvyko į ligoninės priėmimą tolimesnei apžiūrai. Įvykis filmuotas nešiojamomis kūno kameromis „BODY“ (1 t., b. l. 5-6).

4.10. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. V. pateikė pareiškimą apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2025-02-10 apie 14:20 val., garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, iš matymo pažįstamas asmuo M. B., daugiau duomenų nežino, vieną kartą savo rankos kumščiu trenkė į jo veido sritį. Tokiais jo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai bei nustatė 2 dantų išmušimą, abiejų lūpų muštas žaizdas. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti M. B. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį teiks vėliau (1 t., b. l. 23-28).

4.11. Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios namo garaže, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 9-14).

4.12. Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusio A. V. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrime asmens veido sritį, tiek ant viršutinės, tiek ant apatinės lūpos matome sužalojimus, kurie susiūti juodos spalvos siūlu. Bendras viršutinės lūpos žaizdos ilgis apie 0,4 cm. Taip pat apžiūrint asmens burnos sritį, nestebime priekinių viršutinių dantų. Daugiau ant asmens kūno sužalojimų nestebime (1 t., b. l. 136-143).

4.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. A. V. nustatyta: lūpų srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais viršutinėje ir apatinėje lūpose, muštinėmis žaizdomis viršutinės lūpos raudonyje - gleivinėje ir apatinės lūpos raudonyje, viršutinių kairės pusės I-II dantų vainikų lūžiais su aplinkine kraujosruva dantenose; odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje. 2. A. V. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. A. V. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros ir nėra susiję su užduotyje nurodytu įvykiu. 3. A. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. 4. A. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. 5. A. V. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl 2 dantų vainikų lūžių daugiau nei pusės jų aukščio prarandama 10 procentų bendrojo dalyvumo. 6. A. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, sužalojimų padarymo galimybė atsitrenkiant į kietus bukus daiktus nėra atmetama. Pasisakyti apie sužalojimų padarymo galimybę konkretaus griuvimo metu galima pateikus tikslias situacines griuviminės traumos aplinkybes (1 t., b. l. 148-151).

4.14. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2025-02-10 14.20 val., Bendrajame pagalbos centre gautu L. J. pranešimu, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrimo skambučio (ID (duomenys neskelbtini)) į Bendrąjį pagalbos centrą pradžia yra 2025-02-10 14:20:37 val. Jo trukmė 1 minutė 36 sekundės. Garso įraše girdime šį pokalbį: Vyriškas balsas fone: Normaliai pašnekėsim (girdimi balsai) ne tai aš...Skambinantysis: gerai nebešnekėk nieka. BPC darbuotoja: 112, klausome. Skambinantysis: laba diena, čia. BPC darbuotoja: laba diena. Skambinantysis: žmogų žodžiu sumušė, norėčiau išsikviesti pagalbos. BPC darbuotoja: o kas sumušė ir kada čia sumušė? Skambinantysis: ką tik va. Nepričiom į snukį davė. BPC darbuotoja: mhm, trenkė į veidą, o pažįstamas? Nepažįstamas? Kas čia trenkė? Skambinantysis: pusbrolis trenkė mano draugui. BPC darbuotoja: mhm. Jūsų pusbrolis, jūsų draugui, taip? Skambinantysis: jo. BPC darbuotoja: mhm. Tai abu žinomi yra. O dabar kur tas pusbrolis, kuris trenkė? Skambinantysis: į dantį trenkė ir dantį išmušė. BPC darbuotoja: mhm, kokio amžiaus nukentėjęs vaikinas? Skambinantysis: trisdešimt. BPC darbuotoja: trisdešimties metų. Reikės medikų? Skambinantysis: tai reikės, nes ir du dantis išmušė. BPC darbuotoja: du dantis, taip? Skambinantysis: taip. BPC darbuotoja: kraujuoja iš burnos? Skambinantysis: kraujuoja. BPC darbuotoja: sakykit adresą. Šiauliai čia bus, taip? Skambinantysis: jo, (duomenys neskelbtini) čia. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini). Skambinantysis: jo. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini). Skambinantysis: taip. BPC darbuotoja: čia prie, nuosavame name buvo, ar prie namo, kur čia viskas buvo? Skambinantysis: nuosavam name, garaže. BPC darbuotoja: jūsų vardas pavardė, kas pranešat? Skambinantysis: L. J.. BPC darbuotoja: L. J.. Skambinantysis: jo. BPC darbuotoja: o dabar tas pusbrolis kur yra? Skambinantysis: yra va pas save namuose nu čia, čia...BPC darbuotoja: visi esat vietoj taip? Ir ir tas pusbrolis ir nukentėjęs draugas, visi vietoj. Skambinantysis: taip, taip, taip. BPC darbuotoja: gerai perduodam ir policijai ir medikams. Skambinantysis: gerai. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini) nuosavas namas. Skambinantysis: jo, gerai. BPC darbuotoja: laukite. Skambinantysis: taip, ačiū (1 t., b. l. 175-177).

4.15. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: Pirmame faile, kurio pavadinimas „PSS-20250210-143749UTC+0200“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 09:53 min. Į įvykio vietą, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, prie namo matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame sėdi medikų teigimu, blaivus vyras, kuris prisistato esantis A. V.. Pareigūnui pasiteiravus kas nutiko, A. V. pasakoja: "nieko, va draugui padėjome išsikraustyti, nes pardavė čia namą tam savininkui. Bandėm išsikraustyt, atėjo pas mumis į apačią, šlavėmės kaip tik, atėjo pasakyt, kad sako, atėjau pasakyt, taip mandrai, atėjo pasakyt, kad nepamirštumėt išsišluot. Tai sakau tai tą darom, nes aš kaip tik su šluota stovėjau. Jisai, kažką tu nepažįsti manęs. Ir aš kažką atsakiau jam, nežinau ar kažką tokio. Ir iš apačios. Aš kaip tik galvą palenkęs buvau ir taip davė (dešinės rankos kumščiu pademonstruoja smūgį iš apačios į veido vidurinę dalį). Ir dantis padėjo į pavėsį". Pareigūnas pasižymi asmens duomenis. Greitosios pagalbos medikai tęsia asmens apžiūrą. Pareigūnas teiraujasi, ar A. V. turi pretenzijų jį sumušusiam asmeniui, ar pageidauja rašyti pareiškimą. A. V. atsako teigiamai. Pareigūnas nueina bendrauti su kitais įvykio dalyviais. Matomi du vyrai ryškiai geltonomis darbinėmis striukėmis, iš ikiteisminio tyrimo duomenų tai L. J. ir V. B., vyrai rūko. Prie pareigūnų prieina vyriškis, kuris prisistato esantis M. B.. Pareigūnas pasižymi asmens duomenis. Pareigūnas prašo vyriškio papasakoti, kas įvyko. M. B. pasakoja „ką gyniausi, užpuolė mane. Užpuolė mane. Atėjau, nusileidau į apačią čia jie šlavės. Norėjau paklaust ar čia susišluosit, susirinksit viską. Pradėjo link manęs eit, kilo žodinis konfliktas, pastūmė mane ir nelaukiau kol mane primuš trise“. Pareigūnas teiraujasi, ar trys asmenys meluoja. M. B. atsako: „nežinau aš rašysiu pareiškimą ant jų irgi. Aš gyniausi. Meluoja, nemeluoja išsiaiškinsim teisme. Ar kaip kas tyrėjai bus, nuspręsim, tegul jie rašo, aš parašau ant jų atgal. Aš savo namuose, aš gyniausi. Kaip jie nori taip ir spręsimės patys žino, kad“. Pareigūnas teiraujasi kam priklauso namas ir ką tie asmenys, kurie šlavė garažą čia veikė. M. B. nurodo, kad namas priklauso jam ir jis čia gyvena "čia yra mano pusbrolis, va tas va aukščiausias, čia jo draugas, o ten tas kits nežinau kas jis toks. Nusileidau norėjau paklaust ar jūs čia gražiai viską išsivalysit“. Pareigūnas teiraujasi „o tai čia prieš tai jiem priklausė tas namas? M. B. „čia jo, jo tėvui priklausė, dalis namo. Tai va, aš tiesiog nusileidau išsimečiau šiukšles ir atėjau sakau šluok. Sako, gerai šluojames, aš sakau gerai, tik norėjau paklaust, ar išsišluosit. Jisai sako kas tu čia toks esi pradėjo eit link manęs pastūmė ir nu ką“. Pareigūnas renka ikiteisminio tyrimo bylai nagrinėti reikšmingus duomenis. M. B. lieka bendrauti su kitu pareigūnu. 06:40 min., vaizdo įrašo laiku tikrinamas M. B. neblaivumas. 07:04 min., vaizdo įrašo laiku M. B. nustatomas 0,00 prom neblaivumas. M. B. išreiškia pareigūnams norą parašyti pareiškimą, klausia pareigūnų kokia procedūra. Pareigūnai M. B. aiškina pareiškimo rašymo procedūrą. 09:17 min., vaizdo įrašo laiku M. B. išeina namo. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše neužfiksuota. Antrame faile, kurio pavadinimas „PSS-20250210-143801UTC+0200“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 09:31 min. Vaizdo įrašo pradžioje matome tokį patį vaizdą ir girdime tokį patį garsą kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250210-143749UTC+0200“. 01:06 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnas pasisuka bendrauti su įvykio liudytojais. Tai vyrai stovintys šalia greitosios medicinos pagalbos automobilio, iš ikiteisminio tyrimo duomenų tai L. J. ir V. B.. Pareigūnas užsirašo vyrų duomenis. Pareigūnas teiraujasi, ar jie čia dirbo. L. J. „aš pasikviečiau jį ir jį, kad padėtų išsikraustyti ten šiukšlių pilna buvo“. 02:08 min., vaizdo įrašo laiku matome tokį patį vaizdą ir girdime tokį patį garsą kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250210-143749UTC+0200“. 03:20 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnai išsiskiria, pareigūnas lieka bendrauti su įvykio liudytojais. Pareigūnas teiraujasi, kaip buvo iš jūsų pusės. L. J. „nu jis toks ta prasme agresyvus yra, jam tik žodį pasakai koki ir jis puola iš karto“. V. B. „bet tai net to žodžio nepasakė, vapšie nieko nepasakė. O jis pasilenkęs dar šlavė, net nebuvo nei atsisukęs į jį, tai iš apačios“. L. J.: „ir kraujuoja ranka matosi“. Pareigūnas patvirtina, kad matė. Pareigūnas nueina prie garažo, kuriame yra įvykio vieta, prie jo prieina M. B.. Pareigūnas teiraujasi, ar jis pasikvietė žmones, kad jam padėtų. M. B.: „ne čia, ne aš nesikviečiau, jie atvažiavo, nes jie turėjo savo daiktus susirinkt ir išsivalyt viską. Aš tiesiog norėjau paklaust, ar jie tvarkingai išsivalys viską nu“. Pareigūnas klausia: „bet tai tuo momentu ir šlavė kai jūs jam davėt?“. M. B. „ne tai jis jau buvo, jis link manęs ėjo. Tai aš nelaukiau kol jisai. Ar jūs juokaujat. Tai taip jis į mano cilindrą ėjo tai ar aš dabar taip va prie jūsų prieit a dabar jūs įsivaizduojat? Jūs irgi nenorit to, kad aš prie jūsų“. Pareigūnas: „jisai šlavė grindis žiedams į apačią ir jis taip jis čia prie jūsų prilindo?“. M. B.: „kokias į apačią? Kokias į apačią? Tai pradėjo rėkaut čia draskytis ant manęs. Nesiklausykit. Kiek aš turiu leist, kad man trenktų pirmam visada ane. Nu tai kiek, kiek kitą žandą kiek aš kartų turiu atsukinėt. Tai aš sakau aš rašysiu irgi ant jo ir viskas nu“. 04:48 min., vaizdo įrašo laiku matome tokį patį vaizdą ir girdime tokį patį garsą, kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250210-143749UTC+0200“. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 171-174).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo M. B. parodymai duoti teisme, nukentėjusiojo A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų L. J., V. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų I. Š., K. R., G. G. parodymai duoti kitame ikiteisminiame tyrime, juos prijungus prie šios bylos, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuoti duomenys, įvykio vietos, asmens, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. B. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus nurodytus kaltinime, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

6. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. B. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia, kadangi suvokė, jog suduodamas nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgį į veido sritį, vykdo pavojingą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nekonkretizavo sveikatos sutrikdymo masto ir bendrai tokių padarinių - sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, norėjo.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam M. B., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 1-8), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai (sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas), dirbantis, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 9-14, 15-17), vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant bausmės dydį didesnį nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės minimalus dydis, tai yra 9 mėnesius. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais kaltinamasis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinių ieškinių

11. Šioje byloje kaltinamajam M. B. Valstybinė ligonių kasa pareiškė 55,59 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 160-167), kuris susidarė nukentėjusiajam A. V. suteikus medicinines paslaugas. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam A. V. buvo suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai pastarojo atžvilgiu kaltinamasis M. B. panaudojo smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam padarė sužalojimus, nurodytus kaltinime, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 163) nurodoma, kad išlaidų dydis yra 55,59 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteisiant 55,59 Eur.

12. Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys (1 t., b. l. 63-79), kuris teisme patikslintas (2 t., b. l. 192-199) dėl turtinės, neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo iš M. B. jo naudai priteisti 4003,62 Eur sumą turtinei žalai, susidariusiai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti, kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistinos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, 5000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistinos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir 2400 Eur sumą, kaip nukentėjusiojo išlaidas, patirtas apmokant už suteiktą advokato pagalbą procese. Teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl turtinės žalos ir jos dydžio, kaltinamasis ir jo gynėjas visiškai sutiko su šia civilinio ieškinio dalimi, taip pat sutiko, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam bei šis patyrė išlaidas dėl advokato dalyvavimo procese, tačiau ginčijo tiek prašomos priteisti neturtinės žalos, tiek procesinių išlaidų dydį.

12.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

12.2. Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis M. B. savo tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį A. V., tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - lūpų srities sumušimą pasireiškusį odos nubrozdinimais viršutinėje ir apatinėje lūpose, muštinėmis žaizdomis viršutinės lūpos raudonyje-gleivinėje ir apatinės lūpos raudonyje, viršutinių kairės pusės I-II dantų vainikų lūžiais su aplinkine kraujosruva dantenose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis būtent dėl minėtų kaltinamojo padarytų sužalojimų lankėsi gydymo įstaigose, mokėjo už suteiktas gydymo paslaugas, pirko gydymui reikalingas priemones (1 t., b. l. 69-76; 2 t., b. l. 198) ir taip patyrė 2493,62 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi kaltinamasis tyčia sužalojo A. V., dėl ko nukentėjusysis patyrė gydymosi išlaidų, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo M. B. veiksmų civilinis ieškovas ir nukentėjusysis patyrė 2493,62 Eur dydžio turtinę žalą, kurią kaltinamasis privalo atlyginti.

12.3. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, nuostolius minėtais atvejais sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

12.4. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas ir nukentėjusysis A. V. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti ir būsimas išlaidas ateityje, dėl būtino gydymo pagal sudarytą gydymo planą (1 t., b. l. 72) ir dėl to ateityje susidarys dar 1510 Eur dydžio turtinė žala. Byloje esantys duomenys apie A. V. sudarytą gydymo planą ir jame nurodomus sumų dydžius, aplinkybės patvirtinančios, jog A. V. gydosi jam padarytus sužalojimus, tai yra jau patiria ir dar ateityje patirs su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, prašomas priteisti būsimų išlaidų dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar neprotingas, teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo prašymas dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina ir 1510 Eur dydžio suma kaip būsimi nukentėjusiojo nuostoliai, patiriami dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos.

12.5. Esant šioms aplinkybėms civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintina pagrįsta, todėl tenkinama visiškai ir iš M. B. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo naudai priteistina 4003,62 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti. Kartu atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas bei suformuotą teismų praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo ir skaičiavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019) iš M. B. priteistina ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 4003,62 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo.

12.6. Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 63-68; 2 t., b. l. 192-197) prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad ši suma susidarė kaltinamajam M. B. sužalojus A. V., t. y. nesunkiai sutrikdžius pastarojo sveikatą ir padarius sužalojimus, nurodytus kaltinime. Nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė psichologinį sukrėtimą, įvykdytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, patirti nepatogumai, nes tenka vaikščioti į apklausas atliekant tyrimą. Be to, ieškinyje nurodoma, jog M. B. veiksmais buvo sukeltos itin sunkios pasekmės, negrįžtamas sveikatos sutrikdymas, nes įvykio metu buvo nulaužti dantys, kurių gydymo metu nepavyko išsaugoti, šiuo metu vis dar tęsiamas ilgalaikis gydymas, sudėti implantai, pasekmės galimai bus jaučiamos visą gyvenimą, dantys nebus tokie, kokie buvo, implantai reikalaus papildomos priežiūros. Pažymima, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savijauta, išmušti dantys, pirmosiomis savaitėmis jautė diskomfortą valgydamas, sveikata nėra iki šiol atsistačiusi, toliau tęsiamas gydymas, dėl patirtos traumos jautė nepatogumą ir bendraujant su artimaisiais, draugais.

12.7. Teismas pažymi, kad šioje byloje kaltinamasis ir jo gynėjas sutiko ir pripažino, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam A. V. buvo sukelta neturtinė žala, kurią kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiajam. Kaltinamasis ir jo gynėjas ginčija tik reikalaujamos neturtinės žalos dydį, nurodydami, kad šiuo atveju padaryta neturtinė žala negali viršyti 3000 Eur.

12.8. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

12.9. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-235-628/2020, 2K-132-942/2021, 2K-109-511/2024 ir kt.). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

12.10. Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024).

12.11. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad M. B. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. V. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą vien jau dėl jam nusikaltimu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš M. B..

12.12. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, veika padaryta be jokios aiškios priežasties, trenkiant nukentėjusiam vieną kartą į veidą, kai pastarasis to visiškai nesitikėjo. Teismo įsitikinimu civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos M. B. neabejotinai patyrė psichologinį sukrėtimą, patyrė ir patiria iki šiol nepatogumus dėl dalyvavimo baudžiamajame procese bei tęsiant gydymo procesą, neabejotina, kad padaryti sužalojimai apribojo ir sudarė papildomų nepatogumų nukentėjusiajam valgant, bendraujant su aplinkiniais asmenimis. Sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusysis prarado turėtus dantis dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų ir dantų nepavyko išsaugoti gydymo procese metu, dėl ko nukentėjusysis patiria papildomų nepatogumų. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu visgi kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi dėl įvykio, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai sutiko su padaryta turtine žala, sutiko ir su padaryta neturtine žala, tik ginčija jos dydį, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, yra dirbantis, kas sudaro pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį. Taipogi pastebėtina, kad nukentėjusysis prarado du dantis, tačiau šis praradimas yra atstatomas medicininių procedūrų pagalba, ką šiuo metu nukentėjusysis ir atlieka, kas neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiajam buvo sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės sveikatai ir tai lemtų ženklų neturtinės žalos didinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo M. B. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 5000 Eur, šios kategorijos bylose yra per didelis, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl jis yra mažintinas iki 3000 Eur, ir iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo A. V. naudai priteistina 3000 Eur dydžio suma, kaip neturtinės žalos atlyginimas. Kartu atsižvelgiant į jau minėtas CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas bei suformuotą teismų praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo ir skaičiavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019) iš M. B. priteistina ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 3000 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo. Teismas pastebi, kad byloje nebuvo pateikta jokių aplinkybių, duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui nukrypti nuo teismų praktikoje nurodomų priteistinų neturtinės žalos dydžių, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

13. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis A. V. prašo iš kaltinamojo priteisti ir jo patirtas išlaidas apmokant už jam atstovo advokato H. O. teiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese, kurios sudaro 2400 Eur (1400 Eur ikiteisminio tyrimo metu, 1000 Eur teisminio nagrinėjimo metu). Byloje esatys pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 79; 2 t., b. l. 199), patvirtina, kad A. V. sumokėjo advokatui H. O. už atstovavimą viso 2400 Eur. Kaltinamasis ir jo gynėjas su šia suma nesutinka ir prašo ją mažinti.

13.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

13.2. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024).

13.3. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusysis A. V. patyrė išlaidų dėl jam teiktų teisinių paslaugų, šios išlaidos buvo nulemtos dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl jis kaip nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas vertindamas prašomų išlaidų dydžio pagrįstumą, būtinumą atsižvelgia į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama vieno kaltinamojo/įtariamojo atžvilgiu dėl nesunkaus nusikaltimo įvykdymo, bylą sudaro nepilni trys tomai medžiagos (teisme buvo gauti nepilni du tomai), todėl nėra pagrindo bylą laikyti sudėtinga ar didelės apimties. Baudžiamoji byla išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgtina, kad kaltinamajam proceso metu taipogi buvo teikta profesionali teisinė pagalba, kas rodė būtinumą nukentėjusiajam procese taipogi turėti profesionalų atstovą, be kita ko, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, kas sudarė didesnes laiko sąnaudas atliekant ikiteisminį tyrimą ir kartu padidino poreikį nukentėjusiajam turėti profesionalų teisininką atstovą. Pastebėtina, kad nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu (šioje byloje) parengė civilinį ieškinį, pateikė įrodymus dėl civilinio ieškinio, teisme šį ieškinį tik minimaliai patikslino (kas rodo akivaizdžiai mažesnes laiko ir darbo sąnaudas), be to, nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, akistatoje tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo (1 t., b. l. 45-51, 56-61), 2025-05-07 ir 2025-07-21 susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b. l. 92-96, 149-151). Teismo vertinimu šie duomenys rodo, kad nukentėjusiojo atstovo H. O. dalyvavimas buvo intensyvesnis ir būtinesnis ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, kadangi kaip minėta, byla teisme išnagrinėta per du posėdžius, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, papildomos bylos medžiagos, su kuria būtų turėjęs susipažinti nukentėjusiojo atstovas (ar su kuria dar nebuvo susipažinęs ikiteisminio tyrimo metu) teisme nebuvo pateikta, nukentėjusiojo atstovas pateikė tik minimaliai patikslintą civilinį ieškinį, taip pat buvo aktyvus proceso dalyvis, kadangi uždavinėjo klausimus kaltinamajam bei pasakė baigiamąją kalbą.

13.4. Teismas atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė (tiek vertinant atstovo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) ir yra mažinama iki 1500 Eur, todėl iš M. B. nukentėjusiajam A. V. priteistina 1500 Eur suma už advokato H. O. suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam šio baudžiamojo proceso metu.

14. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra iš dalies tenkintinas A. V. civilinis ieškinys 7003,62 Eur sumai, bei visiškai tenkintas Valstybinės liginių kasos civilinis ieškinys 55,59 Eur sumai, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 18 d. nutarimu paskirtas laikino nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį: pinigines lėšas, esančias 71800, AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 9059,21 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, neišieškotina suma – 1038 Eur, - paliekamas galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, nuosprendžiui įsiteisėjus sumažinant apriboto turto vertę iki 7059,21 Eur.

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt., DVD laikmena su vaizdo įrašais, gautais iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, 1 vnt., CD laikmena su garso įrašu, 1 vnt. (voke, prie bylos 2 tomo galinio viršelio), – paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. B. skirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. B. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 55,59 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 59 centus).

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. V. naudai priteisti:

4003,62 Eur (keturių tūkstančių trijų eurų ir 62 centų) dydžio sumą su 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo padarytai turtinei žalai atlyginti,

3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio sumą su 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę priklausantį turtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 18 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto vertę pakeisti ir palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių 7059,21 Eur vertei atlyginimo, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, tai yra: pinigines lėšas, esančias 71800, AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertę sumažinant iki 7059,21 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, neišieškotina suma – 1038 Eur.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Išieškoti iš M. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. skaitmeninių laikmenų, – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. B., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, ji privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.