- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3189-336/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38287-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- A. P., J. P.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
- 2016-05-26 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 5 p., dėl smurto prieš A. P.,
- 2019-06-17 pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., BK 63 str. 1 d. 3 d., BK 64¹ str. tvarka - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, su įpareigojimais (nuosprendis įsiteisėjo 2019-10-09, Teismų LITEKO duomenys, visos bausmės neatlikęs, 3 t., b. l. 72), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 str. 1 d. 2 d. (nuo 2019-08-25 iki 2019-09-12 sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę A. P. ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą) ir BK 140 str. 2 d. (2019-10-03 fizinio skausmo sukėlimas dukrai J. P.);
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P., turėdamas tikslą sukelti baimę, nerimą, laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 20.59 val. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo sutuoktinę A. P., tai yra:
- 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, „padėsiu į vietą“;
- 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 18.30 val., iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir pasakė jai grasinančio pobūdžio žodžius „padėsiu tave į vietą“;
- 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.00 val. iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „tu lavonas“;
-2019 m. rugsėjo 12 d., apie 16.24 val., 17.27 val., ir 20.59 val., iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „tu lavonas“;
- 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, grasino savo sutuoktinę A. P. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu tave, padėsiu į vietą“.
Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 3 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę - dukrą J. P. bei sugriebęs už dešinės rankos ją stipriai vieną kartą suspaudė ir tampė, taip smurtaudamas sukėlė J. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. P. kaltu padaręs nusikalstamas veikas nepripažino. Nurodė, kad jis tokių žodžių – „užmušiu, padėsiu į vietą“ nesakė, nukentėjusiai negrasino. Nukentėjusi – buvusi žmona labai sulysusi, todėl pripažįsta, kad sakė jai, kad ji atrodo kaip lavonas. Pripažįsta, kad žmonai skambindavo telefonu, bet pirmiausiai jam ji skambindavo, po to jis jai skambindavo. Nurodė, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nesiartinti prie jos. Jis gyveno pas kaimyną V. N. (duomenys neskelbtini) 2019-08-25 nukentėjusi su dukra atėjo į V. N. kiemą ir pradėjo jį provokuoti, A. filmavo telefonu, įrašinėjo pokalbius. Po to namo šeimininkas jas išvijo. 2019-08-25 jis pas A. P. nebuvo nuėjęs. Nurodė, kad namų valda (duomenys neskelbtini), priklauso jam, ją paveldėjo iš savo tėvų, o dabar joje jau 9 mėnesiai negali gyventi, tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės. Sutuoktinė turi išeiti iš šitų namų, kuriuos jis paveldėjo. Ji nori pasisavinti namą, kuris priklauso jam. Dukrai nieko blogo nepadarė, jos atžvilgiu smurto nevartojo. Nurodė, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau kiekvieną dieną negeria, išgeria vieną kartą per savaitę. Išgėrus alkoholio, jam kartais užeina, nes jį veikia psichologiškai kuomet jis eina pro savo namus ir negali į juos užeiti, kartais užeina, bet nieko blogo ten nedaro. Supranta, kad ten iš viso negalima užeiti. Nurodė, kad 2019-08-25 nukentėjusiajai A. P. skambino, ji irgi jam skambino, bet jai negrasino, tokių žodžių – „užmušiu, padėsiu į vietą“, nesakė. Jis nesakė, kad ji bus „lavonas“, nukentėjusiai sakė, kad ji atrodo kaip lavonas, nes ji labai sulysusi ir turėtų daugiau valgyti, geriau maitintis. Ji jo žmona, jam rūpi kaip ji atrodo, kaip šiandien sužinojo, jie dar neišsituokę. Gal ir blogai taip pasakė, kad ji atrodo kaip lavonas, bet taip pasakė nieko blogo jai nelinkėdamas, negrasino jos nužudyti, jos nebaugino.
2019 m. spalio 3 d. atėjo į (duomenys neskelbtini), padėti dukrai skaldyti malkas. Jo niekas neprašė padėti skaldyti malkas, atėjo niekieno neprašytas, norėjo padėti dukrai. Žinojo, kad jam uždrausta šiuo adresu lankytis, yra paskirta kardomoji priemonė, bet į namus traukia. Buvo išgėręs, kilo konfliktas, nes dukra nenorėjo, kad jis jai padėtų, todėl apsisukęs išėjo. Dukters netampė, kodėl ji teigia, kad ją tampė, nežino. Nežino, ar dukra meluoja, bet jis sako tiesą, sako kaip buvo. Tuo metu kieme buvo tik dviese su dukra, o jam išeinant iš kiemo, pasirodė buvusi sutuoktinė A. P.. Ji negalėjo matyti tarp jo ir dukters kilusio konflikto. Nurodė, kad gal prie dukters rankos prisiglaudė gražiai, paglostyti norėjo, bet netempė už rankos, skausmo jai nesukėlė.
Nurodė, kad jis yra teistas už analogiškas veikas, tačiau jis tada nesmurtavo, nors visą kaltę prisiėmė, advokatas patarė prisipažinti. Savo kaltės neįžvelgia visiškai, jį provokavo. Nurodė, kad jį provokavo A. P. jam skambindama. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka. 2019-08-25 jis pas A. P. nebuvo nuėjęs.
2019-08-31, apie 14 val. A. P. buvo susitikęs, buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini), prie vartelių. Jį išvijo, jis apsisukęs išėjo. Tą dieną buvo blaivus.
2019-09-12, tarp 16–21 val. skambino A. P., ir ji jam skambino. Tą dieną ji pirma jam paskambino, jis jai atskambino pasiteirauti, ko ji nori. Jos nebaugino, gal tik pasakė, kad ji atrodanti kaip lavonas, o žodžių – „tu lavonas“, nesakė.
Nurodė, kad jis niekada nėra sumušęs savo sutuoktinės A. P., ji pati jį provokuoja, o jis kartais neišlaikęs gal ir pasako kokį blogą žodį jos atžvilgiu.
Šalies argumentai
Santuokos nutraukimo iniciatorė buvo A. P., ji kreipėsi į teismą, teismo posėdyje jis dalyvavo. Nurodė, kad jis yra 35 proc. darbingas, (duomenys neskelbtini). Jo susirgimas – šizoefektinis sutrikimas, depresinis tipas. Jis jaučiuosi blogai, negali miegoti, vartoja vaistus. Neįgalus jau (duomenys neskelbtini). Su A. P. susituokė (duomenys neskelbtini), tuo metu jis jau sirgo ir ji žinojo apie jo ligą, be to ji pati irgi yra (duomenys neskelbtini). Jis pragyvena iš neįgalumo pensijos, be to paskutinius keturis metus dirbo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis katu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu:
Nukentėjusi A. P. parodė, kad kaltinamasis – sutuoktinis, santuoka su R. P. teismo sprendimu yra nutraukta, tačiau teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Nurodė, kad su R. P. susituokė (duomenys neskelbtini), iki tol (duomenys neskelbtini) gyveno kaip sugyventiniai, iš viso kartu pragyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į kaltinamajam priklausančią namų valdą (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) įvyko skyrybos, dar buvo viskas neblogai. Po to kaltinamasis ištisas dienas gėrė, ji gyvena turėdama pagalbos iškvietimo mygtuką, kuris buvo jai paliktas dar nuo praeitos kaltinamajam iškeltos baudžiamosios bylos. Nurodė, kad jeigu ji būtų spaudusi pagalbos mygtuką, tai policija būtų į namus važiavusi kiekvieną dieną, nes ir gatvėje kaltinamasis neleisdavo praeiti, koliodavosi ir prie dukters kabinėjosi. Būdamas blaivus jis taip nesielgia, tačiau savaitėje būdavo tik viena diena, kai jis būdavo blaivus.
Nurodė, kad 2019-08-25, apie 15.30 val. kaltinamasis būdamas girtas atėjo į (duomenys neskelbtini). Kilo konfliktas dėl to, kad jie išsiskyrė, jį paliko, pagrinde visi konfliktai dėl to ir vyksta, jie vyksta ne dėl namo, o dėl to, kad ji paliko kaltinamąjį, dėl skyrybų proceso. Būnant kieme kaltinamasis jai pasakė, kad „tave užmušiu“, „padėsiu į vietą“, kad „tu lavonas“, taip jis pastoviai jai sako. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 18.30 val. kaltinamasis jai paskambino iš savo telefono ir pasakė grasinančio pobūdžio žodžius – „padėsiu tave į vietą“. Tą dieną ji jam neskambino, bet prieš tai galėjo skambinti, kaip ir minėjo kaltinamasis, nes mirė (duomenys neskelbtini), ji jam paskambino ir pranešė. Jis buvo girtas, suprato, o gal nesuprato, ką jam pasakė. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.00 val. kaltinamasis iš savo telefono jai paskambino ir pasakė – „tu lavonas“. Jis tikrai nesakė jai, kad ji atrodo kaip lavonas, neva nevalgo ar pan., jis tikrai taip nesakė, tiesiog paskambinęs jai pasakė – „tu lavonas“, ir taip sakydavo pastoviai.
Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.30 val., kai kaltinamasis būnant kieme jai pasakė, kad „tave užmušiu, padėsiu į vietą, kad tu lavonas“, ji paspaudė pagalbos mygtuką. Policija atvažiavusi jo nerado, jis buvo pasislėpęs. Po to greičiausiai jis numigęs pradėjo skambinėti, skambino ir dukrai, ir jai. Tą dieną buvo apie 20 skambučių, tai atsibodo, todėl vakare ji su dukra ir jos draugu nuėjo iki V. N. (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis gyveno, jo paprašyti, kad jis liautųsi skambinėti, nes jos pavargo. Į kiemą užėjo tik dukra, ji su dukters draugu liko stovėti prie vartelių. Dukrai pasakė, kad jeigu jis bus namie, tuomet ir ji užeis. Kai išgirdo dukrą šnekant su kaltinamuoju, tada ir ji užėjo į kiemą. Girdėjo, kaip dukra jo prašė palikti mamą ramybėje, o kaltinamasis atsisukęs į ją sakė: „Tu lavonas, aš tave padėsiu“. Rankoje turėjo telefoną, tačiau niekas kaltinamojo nefilmavo. Po to atėjo V. N. ir vartodamas necenzūrinį žodį liepė joms nešdintis iš jo kiemo. Jos išėjo.
Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 16.24 val., 17.27 val., ir 20.59 val., iš savo telefono kaltinamasis jai paskambinęs grasino, sakė – „tu lavonas“. 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.00 val., kaltinamasis atėjęs į (duomenys neskelbtini), grasino jai, pasakė – „užmušiu tave, padėsiu į vietą“. Nurodė, kad jai buvo sistemingai grasinama, bauginama, ji iš tikrųjų tų kaltinamojo grasinimų, bauginimų bijojo, jai tai sukėlė didžiulę baimę, nerimą, nes ji suvokė, kad kaltinamasis tuos grasinimus gali įvykdyti. Per (duomenys neskelbtini) jų bendro gyvenimo metų, ne kartą kreipėsi į medicinos ekspertus dėl kaltinamojo jos atžvilgiu pavartoto smurto. Iš pradžių vyresnioji dukra buvo jos gynėja, užaugus antrai dukrai, ji tapo jos gynėja. Nurodė, kad ji buvo pastoviai skriaudžiama. Pagrindinėmis jų santuokos nutraukimo priežastimis buvo įvardintas alkoholis ir smurtas. Nurodė, kad ji kaltinamojo blaivaus nebijojo, jo bijojo tik girto, nes girtas būdamas pastoviai rankas kilnojo ir iš namų varydavo. Buvo atvejų, kai ir būdamas blaivus kaltinamasis jai grasino, smurtavo.
Nurodė, kad 2019 m. spalio 3 d. du kartus kvietė policiją, nes kaltinamasis ją dienos metu gatvėje iškoliojo. O vakare kieme dukra malkas kapojo, ji kambaryje buvo. Po to dukra jos paprašė padaryti atsigerti, ir ji būdama virtuvėje išgirdo šunis lojant ir dukrą kieme rėkiant. Atidariusi duris pamatė, kaip kaltinamasis lenkėsi imti kaladę ir sakė dukrai: „Aš tau tą kaladę į galvą suskaldysiu“. Ji pati labai išsigando, buvo šokas, puolė spausti pagalbos mygtuką, tarpduryje pasakė „durniau, ką darai“. Dukra bandė jį nustumti, jis vėl artinosi link dukters, ši vėl jį nustūmė. Tuomet dukra užtrenkė namo duris, ji pati viduje užsirakino ir girdėjo būdama už durų, kaip dukra prašė paleisti jos ranką, sakė, kad jai skauda.
Nurodė, kad ji pareiškė civilinį ieškinį, nes pastoviai važinėja pas gydytojus, pas psichologus, pas kardiologus, yra po širdies operacijos. Po šių įvykių, t. y. po kovo 15 dienos, jos sveikata labai pablogėjo, vartoja daug vaistų, jaučia nuolatinę baimę, nerimą. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusi J. P. parodė, kad kaltinamasis – tėtis, šiuo metu nebendrauja. Nurodė, kad ji 2019-10-03 kieme skaldė malkas, tuo metu buvo su ausinėmis, todėl negirdėjo, ką tėtis rėkavo stovėdamas prie vartelių. Ji tėtį pamačiusi nusiėmė ausines, prašė, kad jis eitų nuo kiemo, kad jam čia negalima ir, kad jis jau ir taip yra prisidirbęs, problemų daugiau nereikia. Jis vis tiek ateidinėjo į kiemą, o ji toliau jo prašė išeiti iš kiemo, prašė gražiai, jo nekeikė, nieko blogo jam nesakė. Tėtis priėjęs prie jos stovėjo, po to norėjo lyg ir nueiti, ir vėl ateidinėjo link jos sakydamas: „ateik, aš užmušiu tave su ta kalade“. Tai sakydamas jis kaladės nepasiėmė, pas ją rankoje buvo kirvis, ji jam sakė eiti šalin. Tuo metu išgirdusi, kad ji rėkauja, iš namų išėjo mama. Ji kažką tėčiui pasakė, dabar neatsimena ką. Tuomet tėtis pradėjo eiti link mamos, ji užbėgo priešais jį, pastūmė. Tuomet mama jį pradėjo vyti lauk, jis pradėjo grasinti, tačiau ką jis tiksliai sakė, dabar nebeprisimena. Tėtis vėl ėjo link mamos, tuo metu tėtis ją pačią sugriebė, patampė, ji užtrenkė duris ir mamai pasakė, kad kviestų policiją. Tai išgirdęs, jis iš kiemo išėjo. Nurodė, kad kai ji stovėjo tarp mamos ir tėčio, t. y. kai ji užbėgo priešais, tėtis ėjo link mamos, tuomet tėtis, t. y. kaltinamasis sugriebęs už dešinės rankos ją stipriai vieną kartą suspaudė ir tampė, dėl ko jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas, vakare toje vietoje buvo paraudę. Nurodė, kad ji atsistojo tarp jų, kad apgintų mamą. Nurodė, kad kai tėtis jai suspaudė ranką, ji tuomet stūmė tėtį, sakė jam, kad jis ją paleistų, kad skauda, ir prašė, kad jis eitų iš kiemo, jo bijojo. Nurodė, kad ji pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. už jai sukeltą fizinį skausmą, civilinį ieškinį palaiko.
Nurodė, kad ji girdėjo kaip tėtis skambindavo mamai, sistemingai jai grasino. Taip pat kai buvo atėję į V. N. kiemą, jis irgi mamai grasino, sakė jai – „tu lavonas“. Pas V. N. į kiemą buvo nuėję, nes kaltinamasis tą dieną skambinėjo mamai ne kartą. Jai pačiai vieną kartą irgi paskambinęs grasino. Nurodė, kad ji pasiūlė mamai nueiti iki tėčio ir išsiaiškinti, ko jis skambinėja ir grasina. Ji pirma įėjo į V. N. kiemą, pabeldė į duris, o kai tėtis, t. y. kaltinamasis išėjo, paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl grasina mamai. Tuomet į kiemą atėjo ir mama, kaltinamasis iš karto jai vėl pradėjo grasinti, ką sakė nelabai prisimena, ir tada V. N. juos iš kiemo išvijo. Nurodė, kad grasinimus kaltinamasis išsako ne tarp kitko, nes ir namų langai buvo išdaužti, ant mamos buvo pulta su akmeniu. Būna, kad gatvėje užkabina, nepraleidžia, reikia eiti pasitikti mamos. Mano, kad kaltinamojo grasinimai – „tu lavonas, užmušiu tave, padėsiu į vietą“, - yra realūs. Mama jaučiasi blogai, nes yra terorizuojama kiekvieną dieną, būdavo, kad jis mamai per dieną skambindavo po keliasdešimt kartų, mama jeigu neatsako, tuomet jis skambina ir jai, neduoda ramybės. Visi šie ginčai vyksta dėl skyrybų ir dėl to, kad jis negali būti savo namuose. Prieš skyrybų procesą, t. y. anksčiau irgi tėtis smurtaudavo, būdavo išgėręs, gal kas jam nepatikdavo, tekdavo ir jai įsiterpti, kad apgintų mamą. Nurodė, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi po tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė skausmą, pergyvenimus išgąstį, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos Nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko visiškai t. y. pagal pateiktą ieškinį – 1500 Eur, prašo priteisti.
Liudytojas E. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK patrulių būrio vyr. patrulius, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, žino tik iš įvykio. Nurodė, kad 2019 m. spalio 3 d. buvo paspaustas pavojaus mygtukas artimoje aplinkoje. Pagal jį vyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus kieme buvo moteris su dukra. Jos tvirtino, kad buvo atėjęs vyras, t. y. moters sutuoktinis, kuriam draudžiama lankytis, ir kad jis smurtavo, tačiau tiksliai nepamena, ar prieš mergaitę, ar prieš moterį. Nurodė, kad įvykį jos yra nufilmavusios mobilaus ryšio telefonu. Nurodė, kad kiek pamena, jos nurodė, kad vyras stumdė, brovėsi į vidų, į namus. Taip pat skundėsi skausmu rankoje, tik nepamena, kuri iš jų skundėsi. Jos minėjo, sutuoktinis, kuris negali artintis prie jų, joms yra paliktas pavojaus mygtukas. Nurodė, kad po išpuolio vyriškis išėjo kitu adresu, kur laikinai gyvena. Jiems ten nuvykus, buvo namo savininkas, kuris tvirtino, jog šito žmogaus nėra. Tačiau apžiūrėjus patalpas kaltinamasis buvo rastas antrame aukšte, kur slėpėsi. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, vyras buvo neblaivus. Nurodė, kad kieme buvo matyti, jog vyko darbai, buvo kapojamos malkos. Be šių moterų kieme daugiau nieko nebuvo.
Liudytoja E. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK reagavimo skyriaus vyriaus. patrulė parodė, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65-67) yra teisingi, kad 2019-10-03 ji dirbo, pamena, kad tą dieną apie 18.23 (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą apie paspaustą pavojaus mygtuką (A kategorija, smurtas artimoje aplinkoje). Nuvykus nurodytu adresu rado motiną ir dukrą . Duktė sakė, kad jos tėvas atėjo į kiemą, koliojosi, norėjo patekti į namus, grasino ir tampė ją už rankų. Duktė sakė, kad jautė fizinį skausmą. Ant dukters jokių vizualiai matomų sužalojimų nebuvo. Jos motina verkė, atrodė susijaudinusi, sakė, kad prieš ją nesmurtavo vyras, ji kreipsis į policiją, nes jos vyrui yra uždrausta artintis prie jų. Buvo padarytas su nukentėjusiomis vaizdo įrašas. Vyras buvo rastas laikinoje gyvenamojoje vietoje, jam nustatytas girtumas, jis sulaikytas. Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo rastas kitu adresu, toje pačioje gatvėje, už kelių namų. Jis buvo išgėręs, kaltu nesijautė. Namo šeimininkas sakė, kad jo nėra, tačiau jį rado pasislėpusį negyvenamojoje palėpėje.
Liudytojas V. N., parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusias pažįsta. Kaltinamasis pas jį (duomenys neskelbtini), gyveno beveik metus laiko. Su nukentėjusiomis nepiktuoju, tačiau nesikalba, nebendrauja, nes A. P. neprognozuojamas žmogus. Nurodė, kad kaltinamasis pas jį gyveno laikinai, nes jam dėl smurto šeimoje nebuvo leidžiama gyventi namuose. Paskutiniu laiku, mėnuo iki suėmimo, jis beveik kiekvieną dieną vartojo alkoholį, ar vartojo vaistus, nežino. Nurodė, kad pavartojęs alkoholio jis norėdavo eiti į savo namus, tačiau jis jį visą laiką atkalbėdavo, sakydavo, kad jam negalima ten eiti, kam tos problemos. Nurodė, kad kai jis nueidavo į savo namus, jam pasisakydavo. Nurodė, kad 2019-08-25, vakare, būdamas darže, kieme išgirdo šaukiant, triukšmą. Atėjęs į kiemą pamatė šaukiančią A. P. ir pro duris išeinantį labai girtą kaltinamąjį. Jie ten kažką aiškinosi dėl žodžio „lavonas“. Praktiškai ji reikalavo, kad jis pasakytų tą žodį. O kai įrašė, konfliktas labai greitai pasibaigė, jis tuomet suprato dėl ko čia viskas vyko. Suprato, kad jos praktiškai renka įkalčius prieš kaltinamąjį, todėl liepė greitai joms išeiti iš mano kiemo. Jos nesipriešino, tuoj išėjo iš kiemo. Nurodė, kad pirma į jo kiemą iš pradžių buvo atėjusi viena A. P., po to atėjo ir dukra. A. P. atkišusi telefoną R. P. prieš veidą norėjo įrašyti, kad jis pasakytų tą žodį – „lavonas“. Daug laiko praėjo, todėl tiksliai negali atpasakoti tarp jų vykusio pokalbio, bet mintis buvo tokia. Ji iš pradžių kažkaip šaukė: „Ar aš tau lavonas, koks aš tau lavonas“ ir šaukdama kišdavo palei jo veidą telefoną. Tai kaltinamasis tuomet ir pasakė žodį – „lavonas“, bet jis tuo metu buvo labai girtas. Po to jis pats suprato, ką tai reiškia tas pasakytas žodis „lavonas“, jie išsiaiškino. Nurodė, kad kaltinamasis pasakė tai, nes nukentėjusi turėjusi daug operacijų, kad ji yra ligonis, o ne kažkokiais kitais tikslais. Nurodė, kad matė dar gatvėje, daug toliau, stovintį J.s draugą, kuris į konfliktą visai nesikišo. Nurodė, kad jis pasakyto žodžio „lavonas“ nesuprato kaip grasinimo. Nurodė, kad kieme vykusi situacija nebuvo grėsminga. Nukentėjusios šaukė, nes jos rinko prieš kaltinamąjį kažkokius įrodymus, kad jį apkaltinti, kad galėtų jį išvaryti iš namų. Suprato, kad viskas vyksta dėl to namo, jos nori jį padaryti kažkokiu nusikaltėliu, jį uždaryti į kalėjimą, o jos tuomet laisvai galėtų gyventi jo namuose. Nurodė, kad kieme nukentėjusios klausė R. P.: „Kodėl tu sakei lavonas?“, norėjo išsiaiškinti. Taip pat A. P. šaukė: „Kodėl tu vaikštai?“, neva jis vaikšto pas jas. Ir visą tą laiką laikė telefoną ir viską įrašinėjo. Dabar jau tiksliai nepamena, ką R. atsakė į jos klausimą, kodėl jis pas jas vaikštantis. Jis kažką panašaus pasakė: „Eik tu iš čia, lavonas“. Kai taip pasakė, A. pasakė, kad ji viską gavusi ko jai reikėjo. Nurodė, kad jeigu nukentėjusios nebūtų pačios atėjusios, tokia situacija nebūtų įvykusi. Taip pat viską matė kaimynė buvusi už tvoros, 5–6 metrų atstumu.
Liudytoja M. B., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kiek ateidavo pas A. P., jai atnešdavo pataisyti savo drabužius. Nurodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147-148) davė teisingus parodymus, kad 2019-08-25 apie 15.30 val. ji kalbėjosi telefonu su A. P.. Tuo metu buvo namuose. Paskambino ji A., norėjo ateiti pas ją į svečius, tačiau A. pasakė, kad išeina prie (duomenys neskelbtini) maudytis, todėl telefonu šnekėjosi bendrais reikalais. Pokalbio metu ji išgirdo, kad A. pasakė, kad „eik iš kiemo“, ji paklausė, kas atsitiko. A. atsakė, kad į kiemą atėjo buvęs vyras. Taip pat ji išgirdo, kad vyriškas balsas pasakė „aš tave užmušiu“ iš balso atpažino, kad taip pasakė A. buvęs vyras. A. jos paprašė, kad ji nepadėtų ragelio. Ji ragelio nepadėjo ir klausėsi kas vyksta. Girdėjo kaip A. sakė „eik iš kiemo“ ir tai pasakė kelis kartus, tačiau suprato, kad jos buvęs vyras į tai nereagavo. Pokalbio metu dar girdėjo bent du kartus kaip A. buvęs vyras sakė, kad „aš tave užmušiu“, „padėsiu į vietą“. Kiek atsimena, tai sakė mažiausiai tris kartus. Kiek pamena A. pasakė, kad buvęs vyras išėjo namo ir ji jos paprašė ateiti iki jos, nes ji kviečia policiją. Kiek pamena, dar pokalbio metu A. jos prašė iškviesti policiją, tačiau ji susinervino ir toliau klausiausi kas vyksta aplinkoje. Vėliau jai atėjus pas A., jos buvusio vyro jau nebuvo ir maždaug po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Nurodė, kad A. buvusio vyro žodžiai, kad jis ją „užmuš“ skambėjo baisiai ir agresyviai, taip pat ji kaltinamąjį pažįsta iš matymo ir nekartą yra mačiusi neblaivų, todėl gali jį įvardinti kaip agresyvų žmogų, nes vien jo išvaizda yra gąsdinanti. Nurodė, kad iš A. pasakojimų žino, kad jos buvęs vyras yra agresyvus ir realiai gali įgyvendinti savo grasinimus. Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. jai ne kartą pasakojusi, labai nervinosi, sakė, kad buvęs vyras jai sakydavo tokius žodžius, kaip – „padėsiu“, ir kitus žodžius, kurių dabar neprisimena. Ji būdavo nervuota, pikta, verkdavo, kai ateidavo pas ją, negalėdavo apie darbus net pasišnekėti. Ji sakydavo, kad negalinti dirbti, nes jai rankos dreba, kadangi ji apie kaltinamąjį vis galvojanti, kad jis neateitų į kiemą ir jai nieko nepadarytų. Jis neprognozuojamas žmogus, jeigu taip elgiasi, langus išdaužo. Nurodė, kad nukentėjusi jautė realų pavojų.
Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. Nukentėjusias pažįsta, nebendrauja. Nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynystėje su V. N.. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, vakare dirbo lauke. Išgirdo gatve einančius A. P., jos dukrą J. ir J. draugą R. A. balso tembro neišgirsti neįmanoma, girdėjo kaip ji sakė J.: „Tu sakyk ką nors tėvui, kad jis išeitų į lauką“. J. klausė, ką ji turėtų sakyti, A. sakė, sugalvok ką nors, kad jis tik išeitų į kiemą. Matė kaip jie visi sustojo prie V. kiemo, J. nuėjusi pasikvietė tėtį, kuris išėjo į kiemą. Tuo tarpu į kiemą įlėkė A. ir prasidėjo. A. puolė R., ką jis čia jai rašinėjantis, kokias žinutes siuntinėjantis. R. stovėjo, žiūrėjo, žodžio pasakyti negalėjo. A. jam sako: „Ko čia tu tyli, va imk skaityk, žiūrėk žinutes“. Labai negražiai A. tai komentavo, vartojo keiksmažodžius, buvo didelis triukšmas. R. neištvėręs pasakė: „Taip, ir parašiau tą žinutę“. Tuomet A. pasakė: „Ačiū, aš gavau tai ką norėjau, įrašiau“. Matė kaip po kurio laiko į kiemą atėjo ir V. N. išgirdęs kieme kilusį triukšmą. V. išprašė A. iš kiemo, A. labai įsižeidė, sakė, kad jam policiją iškviesianti. Taip ji ir padarė. V. taip pat išsikvietė policiją. Tuomet jie visi kaimynai, susibūrė ir visi palaikė R. Nurodė, kad šiuo atveju, ji iš R. negirdėjo jokių grasinančių žodžių A. atžvilgiu. Nurodė, kad girdėjo kaip A. sakė R.: „Ką tu čia man rašai žinutę, koks aš tau lavonas?“. Mano, kad A. atėjo į kiemą tikslu išsiaiškinti, kodėl R. jai rašinėjantis žinutes, nes atėjusi ji taip R. ir pasakė. Jis pripažino, kad rašė tą žinutę, ir tuo konfliktas baigėsi, nes A. iš karto pasakė: „Ačiū, aš gavau tai ką norėjau“. Tuomet kaimynas V. paklausė, kodėl ji triukšmaujanti jo kieme, paprašė išeiti iš kiemo, tai ji dar labiau įsiuto, sakė Vidui ko jis čia kišasi, sakė, kad iškvies jam policiją. Nurodė, kad jai nepriimtinas A. elgesys eiti į kiemą ir pačiai užsipulti žmogų, tai ji pati to nedarytų, drąsos pritrūktų, ji kreiptųsi į atitinkamas instancijas.
Liudytojas R. E., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. Su nukentėjusia J. draugauja, jos motiną pažįsta, nepiktuoju. 2019-08-25 vakare išėjo iš A. P. kiemo, ji norėjo kažką išsiaiškinti su kaltinamuoju, pasikalbėti. Kiek pamena, nuėję visi atsistojo prie kaimyno vartelių. Išėjo kaltinamasis R., pradėjo kalbėtis su A., ką kalbėjo, tiksliai nepamena. Po to J. įbėgo į kiemą, o jis liko stovėti prie vartelių. Iš tiesų, neprisimena, kuri pirma įbėgo į kiemą, ar J., ar A. Po kurio laiko jie ten kažką susikivirčijo, vienas ant kito kažką pasakė, o jis po kurio laiko išvažiavo. Jis pats į kiemą nebuvo įėjęs, laukė prie vartelių. Kažkuriuo metu abi, t. y. ir J., ir jos mama, buvo kieme. Į lauką buvo išėjęs kaltinamasis, mano, kad jis buvo truputį išgėręs. Nukentėjusios ėjo tikslu pas kaltinamąjį išsiaiškinti, pasikalbėti, prašyti, kad jis daugiau neskambintų, nes prieš tai buvo gavusios iš jo grasinančius skambučius. Nurodė, kad jis nežino, kodėl jos bijodamos kaltinamojo, ėjo pas jį išsiaiškinti. Pamena, kad kaltinamasis kieme sakė – „lavonas“, ir per skambučius tą patį sakė A.. Nurodė, kad jiems važiuojant maudytis, kaltinamasis porą kartų skambino A., jis girdėjo pokalbį, kaltinamasis sakė A.: „Ką tu čia man pridirbai, tu lavonas“ ir t. t. Kai kaltinamasis skambino A., jis tuo metu vairavo, A. buvo įjungusi telefono garsiakalbį, todėl pokalbį girdėjo, nes skambutis buvo ne vienas, kokie trys tai tikrai. Visais atvejais buvo grasinimai. Nukentėjusi buvo išsigandusi, kvietė policiją, sakė, kad bijanti. Nurodė, kad įvykio metu matė sekančiame kieme kaimynę, kuri buvo gal 10 metrų atstumu nuo viso įvykio. Kieme buvo Navickas, kuris buvo arti kaltinamojo Rimo, o abi nukentėjusios buvo apie vieną metrą atstumu nuo kaltinamojo. Mano, kad kaltinamasis agresyvus žmogus, nes langus išdaužė. Iš J.s pasakojimo žino, kad tėvas buvo atėjęs į jų kiemą, ją stumtelėjo, kad sugriebė už kurios tai rankos, dėl ko ji juto skausmą.
Liudytoja L. M., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. Nukentėjusias pažįsta, nepiktuoju, nukentėjusiąją A. P. pažįsta nuo jaunystės. Nurodė, kad 2019-08-31 su vyru atvažiavo pas A., kuri paprašė padėti nudirbti darže darbus. Pasibaigus darbams, A. nuėjo į vidų. Tuomet vyras jai pasakė, kad ateina kaltinamasis R., jis įėjo pro vartelius. Išėjusi į kiemą A. ir jį pamačiusi persigando, atsisėdo pavėsinėje ir paprašė pabūti kartu su ja. Ji sėdėjo su ja pavėsinėje, o R. nuėjo link jos vyro, jie sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. Girdėjo kaip R. klausė vartodamas keiksmažodžius: „Kur ta, aš ją užmušiu, čia mano namai, tegul ji iš čia dingsta“. Jis buvo girtas. Po to A. pasakius, kad ji kvies policiją, jis atsakė, jog jam vienodai. A. paspaudė mygtuką, atvažiavo policija ir jį išsivežė. Nurodė, kad kaltinamojo grasinimai jai atrodė realūs. Nukentėjusi labai išsigando, pradėjo visa kratytis, ji paniškai jo bijo. Jos sėdėjo pavėsinėje, nukentėjusi verkė, kol policija atvažiavo. Nurodė, kad nukentėjusi A. kas mėnesį dėl šios situacijos lankosi Kaune pas psichologus, nes anksčiau ji eidavo tik pas savo gydytojus, o dabar pradėjo vaikščioti pas psichologą. Ji sakė, kad pas psichologą eina dėl visų šių grasinimų, ji vakare bijodavo namuose net šviesą užsidegti, sakydavo, kad bijo eiti miegoti. Nurodė, kad nukentėjusi A. jai pasakojo, jog jai grasina žodžiais, kad ją „padės į vietą“, kad ją jis bet kur susiras, kad „tu lavonas, tavęs nebus“, visaip. Nurodė, kad netiesa, nesąmones kaimynai kalba, jog jie pykstasi dėl turto. Ar kas nors pretenduoja į kaltinamojo turtą, ji nežino. Žino, kad jų skyrybų procesas jau pasibaigė.
Liudytojas G. M., parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 181-182) davė teisingus parodymus, kad jis jau daugiau nei 30 metų bendrauja su A. P.. Apie 19 metų A. gyvena su savo sutuoktiniu R. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 metų pabaigoje A. su R. pradėjo pyktis, tačiau dėl ko aš tiksliai nežino, tik spėlioja, kad galimai dėl to, kad jos R. vartodavo alkoholį, o A. jo iš vis negerdavo. Tada prasidėjo ir skyrybų procesas tarp jų. Nurodė, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tačiau tikslios datos jau neatsimena, buvo šeštadienis, jis su savo sutuoktine L. M. nuvažiavo pas A. padėti ūkio darbuose. Namuose buvo trise – jis, L. ir A.. Po pietų, apie 14 valandą, jis su sutuoktine L. buvo kieme, o A. buvo namuose, kažką ji ruošė, gal kavos. Tada jis pamatė, kad pro vartelius įeina R., iš jo judesių, kalbos suprato, kad jis girtas, ir eidamas kiemu link jo rėkavo, ir sakė „ kur tos kekšės, užmušiu, padėsiu į vietą, negyvens čia, čia mano namas“. T. R. priėjo kieme prie jo, jis jam pasiūlė parūkyti, parūkė, su juo kalbėjausi, aiškino jam, kad nesipyktų, sakė, kad būdamas girtas problemų nespręstų, sakė, kad neitų čia, nes negalima jam čia būti. Kaltinamasis pasakė necenzūrinį žodį. O A. su jo sutuoktine buvo kieme esančioje pavėsinėje, tarp A. ir R. buvo žodinis konfliktas. Tada atvyko policija ir jį sulaikė. Nurodė, kad A. yra jam sakiusi, kad pastaruoju metu jai R. grasina, skambinėja, sakė, kad kreipėsi į policiją. Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis sakė, „Vis tiek tas žiurkes dėsiu į vietą“. Jis tuomet kaltinamajam pasakė, kad žmona tai žmona, o prie ko čia tavo dukra. Jis pasakė, kad jam blogo pridarė, nesuprato jo to pasakymo, ką jam padarė. Toliau sėdint ant suoliuko jis pasakė: „Kodėl ta žiurkė neiškviečia mentų“. Nurodė, kad kaltinamasis ateidamas į kiemą jau iš toli, garsiai išreiškė grasinimus. Iš pradžių manė, kad ir jis gaus, bet jis pats iš karto kaltinamajam ištiesė ranką, pasakydamas, kad jie jam nieko blogo nepadarė ir kaltinamasis su tuo sutiko, pradėjo šnekėtis. Nurodė, kad iš pavėsinės buvo pasakyti keli A. P. žodžiai, tačiau negali pasakyti, neatsimena, koks pokalbis tarp jų vyko. Kad bjaurus pokalbis vyko, tai tikrai. A. P. nešaukė, ji kalbėjo normaliai. O visa ta situacija baigėsi policijos atvažiavimu.
Iš byloje esančio 2019-08-25 protokolo-pareiškimo rašyto A. P. Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, matyti, kad 2019-08-25 apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis R. P. ėjo link jos išpustomis akimis ir jai grasino, sakė, kad ją užmuš (1 t. b. l. 28-30).
Iš byloje esančio 2019-08-25 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.36-41);
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijos matyti, kad A. P. įvykio metu buvo blaivi (1 t. b. l. 42-44).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-08-25 iki 2019-10-03 (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai buvo kviesti 13 kartų paspaudus SOS pagalbos įrenginį (1 t. b. l. 45-59).
Iš byloje esančio 2019-09-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad vyriaus. tyrėjas M. Y. pranešė, kad 2019-08-25 apie 15.30 val. A. P. (duomenys neskelbtini). ir išėjus į kiemą sutiko buvusi sutuoktinį R. P., (duomenys neskelbtini) nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas. R. P. ėjo artyn A. P. išpūstomis akimis ir sakė, kad ją užmuš. A. P. išgirdusi grasinimą užmušti išsigando, dėl savo gyvybės, kadangi ir ankščiau prieš ją vyras yra smurtavęs . 2019-03-26 ją R. P. užsipuolė su akmenimis, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje 2018-11-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminiuose tyrimuose yra R. P. paskirti apribojimai nesiartinti. Nustatyta, kad nusikaltimą įvykdė R. P., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63).
Iš byloje esančio 2019-09-10 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( 1 t., b. l. 114-116 ), A. P. pateikė savo telefoną (duomenys neskelbtini), apžiūrai. Apžiūros metu (1 t., b. l. 117-134) nustatyta, kad galiojant kardomajai priemonei - įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, su sąlygomis neieškoti ryšių su nukentėjusiąją, A. P. telefone įvardintas kaip „Buvęs vyras“ 2019-08-25 jai skambino septynis kartus, 2019-09-02 jai skambino penkis kartus, 2019-09-03 tris kartus, 2019-09-04 skambino dvidešimt keturis kartus, 2019-09-06 skambino aštuonis kartus. Pakvitavimu (1 t., b. l. 135 ) telefonas grąžintas A. P..
Iš byloje esančio 2019-10-03 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2 t., b. l. 1-3 ) matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42341-19, dėl įvykio, kuomet 2019-10-03 apie 18.20 val. J. P., (duomenys neskelbtini) būnant (duomenys neskelbtini), į kiemą atėjo neblaivus tėvas R. P., kuris pradėjo keikti dukrą necenzūriniais žodžiais, po to, žodžiu pagrasino užmesti medžio kaladę, nes dukra tuo tarpu skaldė kieme malkas. Į konfliktą įsikišus A. P., J. P. norėdama apginti mamą, R. P. nuo durų nustūmė, po ko jis sugriebė dukrai už dešinės rankos, ją smarkiai suspaudė ir patampė už jos, dėl ko ji juto fizinį skausmą.
Iš byloje esančio 2019-10-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nieko nepaimta. Apžiūros metu matyti, kad kieme skaldytų ir neskaldytų malkų krūva. Protokolo priedai – fotolentelė, vaizdo įrašas (2 t. b. l. 4-8, 9).
Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti skaitmeninėje laikmenoje du garso ir vaizdo įrašai fiksuoti įvykio vietoje, ( 2 t., b. l. 10-12 ) iš kurių matyti, kad atvykusi į įvykio vietą policijos pareigūnė E. S. klausia J. P. kodėl buvo paspaustas pagalbos mygtukas. J. P. atsakė, kad girtas tėtis atėjo į kiemą, pradėjo grasinti, puolė ant mamos, pabandžius jai apginti, ją tampė. J. pasakė kad ją tampė už rankos, parodo kaip tai darė, nurodė, kad skaudėjo.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijos matyti, kad A. P. ir jos duktė J. P. įvykio metu, t. y. 2019-10-03, buvo blaivios, o R. P. 19.08 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas (2 t. b. l. 13-16).
Iš byloje esančio Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( 2 t., b. l. 31 -33,34), matyti, kad J. P. pateikia savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini). Pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu.
Iš byloje esančio 2019-10-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas pateiktas ir skaitmeninė laikmena. Apžiūros metu fiksuotas įrašas su data 2019-10-03, 18 val. 21 min. Įraše fiksuotas vaizdas su medžio kaladžių vaizdu, girdisi J. P., R. P., A. P. balsai. J. P. balsas kažkam paskambinti, girdisi R. P. išsakyti žodžiai „b... gausi su kalade, užmušiu“, žodinio konflikto metu R. P. eina link filmuojančiojo grasindamas užmušti, matosi kaip J. P. ranka pastumia R. P., po to, filmavimas juda į visas puses, fiksuojamas pasakymas, iš kurio galima suprasti, kad kažkas kažką tampo (2 t. b. l. 34, 35-38). Pakvitavimu telefonas (duomenys neskelbtini), grąžintas J. P.. Vaizdo įrašas peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu.
BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės (kasacinės nutartys 2K-542/2011, 2K-299/2013, 2K-121-677/2015, 2K-423-303/2016).
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 str. 2 d. Kaltinamasis laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 20.59 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo sutuoktinę A. P., t. y.
- 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, „padėsiu į vietą";
- 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 18.30 val., iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini) paskambino buvusiai savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir pasakė jai grasinančio pobūdžio žodžius „padėsiu tave į vietą“;
- 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.00 val. iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „tu lavonas“;
-2019 m. rugsėjo 12 d., apie 16.24 val., 17.27 val., ir 20.59 val., iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „tu lavonas“;
- 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), grasino savo sutuoktinę A. P. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu tave, padėsiu į vietą“.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 str. 2 d. (5 bauginimo atvejai), bei veiką 2019-08-31, 14 val. inkriminuota kaip atskiras nusikaltimas ir pagal BK 145 str. 1 d.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teismas netikėti nukentėjusios A. P. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, nukentėjusių parodymus, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. B., R. E., L. M., G. M. parodymus, jų parodymai vieni kitus papildo, bei išanalizavus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis nuo 2019-08-25, 15.30 val. iki 2019-09-12, 20.59 val. sistemingai, t.y. ne mažiau kaip tris kartus, naudodamas psichinę prievartą, grasinimais pakenkti t. y. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (tiek atėjęs į nukentėjusios (duomenys neskelbtini), tiek iš savo telefono skambino sutuoktinei A. P., išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius – „užmušiu, padėsiu į vietą, tu lavonas“, t. y. atliko baimę, nerimą, nesaugumo jausmą nukentėjusiai keliančius veiksmus. Teismas įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį, duomenis apie jo asmenybę, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, konstatuoja, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, nes nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realius, toks kaltinamojo elgesys ją labai išgąsdino, įbaugino, paveikė jos psichinę būklę, ji sistemingai kvietė policiją (turėjo pagalbos mygtuką, 1 t. b. l. 45-59), be to kaltinamasis 2019-06-17 buvo nuteistas už analogiškas veikas nukentėjusios atžvilgiu ( 1 t. b. l. 101-110, 3 t., b l. 19-21), nukentėjusi lankosi pas psichologą (3 t. b. l. 18), o kaltinamasis suvokė, kad daro poveikį nukentėjusiai siekdamas sukelti jai baimę, nerimą, dėl savo gyvybės ir sveikatos, ir norėjo taip veikti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad kaltinamasis 2019 m., rugpjūčio 25 d., apie 19.30 val., V. N. (duomenys neskelbtini), grasino savo buvusią sutuoktinę A. P. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiu „tu lavonas“. Kaltinamasis taip pat šioje dalyje kaltės nepripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. N., A. P. -kaimynai, patvirtino, kad nukentėjusi pati atėjo į kaimyno V. N. namų kiemą, šaukė ant kaltinamojo, reikalavo pasakyti ar jis rašė žinutę „tu lavonas“. Tai kaltinamasis patvirtino, kad rašė žinutę, ištarė žodį „lavonas“. Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, todėl ši kaltinimo dalis - iš kaltinamojo kaltinimo šalintina. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai apjungti vieningo kaltininko sumanymo - 2019-08-25, 15.30 val.; 2019-08-25, 18.30 val.; 2019-08-25, 19 val.; 2019-09-12, apie 16,24 val. 17.27 val. 20.59 val.; ir 2019-08-31, 14 val. – sistemingai bauginti nukentėjusią, juos jungė vieninga kaltinamojo tyčia, jo veika yra tęstinė. Todėl kalinamojo veika iš BK 145 str. 1d. ir BK 145 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 145 str. 2 d.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad jis sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę A. P.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusi A. P. buvo sutuoktinė (sprendimas nutraukti santuoką nebuvo įsiteisėjęs, teismų LITEKO duomenys, civ. byla e2-6114-736, 2019), todėl teismas tikslina minėtą aplinkybę ( BPK 305 str.), t. y. kad sistemingai baugino savo sutuoktinę A. P., patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 3 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę - dukrą J. P. bei sugriebęs už dešinės rankos ją stipriai vieną kartą suspaudė ir tampė, taip smurtaudamas sukėlė J. P. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia savo artimam šeimos nariui - dukrai J. P. sugriebus už dešinės rankos ją stipriai vieną kartą suspaudus ir tampant, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teismas netikėti nukentėjusios J. P. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino apklausta nukentėjusi A. P., liudytojai R. E., policijos pareigūnai, liudytojai - E. S., E. S., bei patvirtina išanalizuoti rašytiniai įrodymai - t y. daiktų apžiūros protokolai (2 t., b. l. 10-12, 34,35-38), teisiamojo posėdžio metu apžiūrėta skaitmeninė laikmena bei byloje išanalizuoti kiti įrodymai.
Teismas daro išvadą, kad akivaizdu, jog asmeniui suėmus už rankos ir stipriai vieną kartą suspaudus, bei tempiant yra sukeliamas fizinis skausmas. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis yra fiziškai stiprus žmogus, gi nukentėjusi yra kaltinamojo dukra, ji jauno amžiaus. Taip pat teismas daro išvadą, kad nukentėjusi J. P. nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 145 str. 2 d. apysunkė ( BK 11 str.), pagal BK 140 str. 2 d. nesunki (BK 11 str.), nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas vieną kartą 2019-06-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. (2 t., b. l. 140-144); bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, veikų padarymo metu nebuvo teistas, nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, nuosprendis įsiteisėjo 2019-10-09 (3 t., b l. 19-21); 2016 m. jo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, BK 38 str. tvarka, susitaikė su nukentėjusia A. P. (2 t., b. l. 140-144, 138-139); administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 145-148); (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149,150 ), (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 87 ). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad R. P. nei psichikos sveikatos, nei priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra registruotas (2 t. b. l. 153); iš byloje esančios VšĮ Kauno m. poliklinikos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) paslaugos teikiamos nuo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios teismo psichiatrijos ekspertizės akto 2019 m. kovo 26 - balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56445-18 (pridėta su prokuroro leidimu) nurodyta, kad R. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Kad R. P. būtų pavojingas sau ir kitiems asmenims savo psichinės būklės, nekonstatuota. R. P. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (2 t., b. l. 158-167); Kaltinamasis padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino, nesigaili. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstą veiką pagal BK 140 str. 2 d. – arešto bausmė, bei pagal BK 145 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti arešto bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis, ir laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį.
Kaltinamajam vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. bendrinant paskirtas bausmes, bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį pagal BK 140 str. 2 d. – 30 parų arešto, nes minėtas nusikaltimas nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė.
Kaltinamajam sutinkamai su BK 64 str. 1 d. 3 d. 65 str. paskirta bausmė subendrintina su 2019-06-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, neatlikęs visos 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės( t. y. 8 mėn. laisvės atėmimo) pridedama 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Teismas atsižvelgęs į visas išanalizuotas aplinkybes, į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo sprendimu, santuoka tarp šalių nutraukta (dėl abiejų sutuoktinių kaltės), padalintas turtas, R. P. paveldėtas turtas, namų valda (duomenys neskelbtini) liko R. P. nuosavybe, teismas minėtos valdos nepripažino bendra nuosavybe ir jos nedalino (Teismų LITEKO duomenys, sprendimas kol kas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas skelbs procesinį sprendimą 2020-01-09, civ. byla Nr. e2-6114-736/2019 bei Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. e2A-2009-221/2019), t y. tarpusavio kaip sutuoktinių ginčai dėl turto padalijimo, santuokos nutraukimo bus išspręsti artimiausiu laiku, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. 6 p. 7 p. 10 p. teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą, kurie turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: atsiprašyti nukentėjusių, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, ar buvusį šeimos narį, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, nevartoti alkoholio. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamajam poveikio priemonę - nesilankyti nukentėjusių gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo, nes kaip minėta aukščiau, tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės A. P. artimiausiu laiku bus priimtas Kauno apygardos teismo procesinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, dėl to tikėtina, kad nebekils konfliktinių situacijų.
Tačiau kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusių asmenų -A. P. ir J. P. arčiau nei nustatytu atstumu, t. y. arčiau nei 15 metrų atstumu.
Nukentėjusi A. P. pareiškė 1500 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 141-142), nurodydama, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, ji patyrė išgąstį, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji jaučia nuolatinę baimę, nerimą, pastoviai važinėja pas gydytojus, pas psichologą, pas kardiologą, yra po širdies operacijos.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149,150); jis yra (duomenys neskelbtini), kaip nurodė, jo gaunama invalidumo pensija yra 223 Eur; turi nekilnojamojo turto; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ); turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusios terorizavimo, bauginimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiai patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusioji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjusios išgyvenimai kaip nurodė ji tęsėsi gan ilgą laiko tarpą, ji patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, lanko psichologo konsultacijas, nuo (duomenys neskelbtini) tęsia konsultacijas (3 t. b. l. 18)
Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato A. P. neturtinės žalos dydį – 700 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusi J. P. pateikė civ. ieškinį – 1500 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad ji jautė skausmą, pergyveno, nervinosi (2 t., b. l. 45). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi palaikė savo pateiktą civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti, nurodė, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kadangi ji patyrė fizinį skausmą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149,150); jis yra neįgalus, kaip nurodė, jo gaunama invalidumo pensija yra 223 Eur; , turi nekilnojamojo turto; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus); turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą, baimę. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo ji patyrė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė baimę dėl savo sveikatos, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiai kūno sužalojimai nebuvo padaryti, jai buvo suspausta stipriai ranka ir tempta už rankos. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi šiuo metu sveika, byloje jokių medicininių duomenų nepateikta ir nėra, kad nukentėjusiai buvo taikytas gydymas, susijęs su patirto sužalojimo pasekmėmis; sukelti neigiami sveikatos padariniai nebuvo ilgalaikiai, ar išliekantys visam laikui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad paties nukentėjusios didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti.
Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 200 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas (formuojama teismų praktika, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-748-348/2019).
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos 2 vnt. esančios byloje (2 t. b. l. 9, 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusių atstovė prašė priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusių atstovavimą.
Nukentėjusių atstovė adv. R. Š. nukentėjusias atstovavo pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimus (3 t. b. l. 15,16), atstovė nepateikė turėtų išlaidų paskaičiavimo, 2019-12-13 teisme gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 81). Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamajam (3 t., b. l. 10) ir nukentėjusioms buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuriems valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi nukentėjusios nepatyrė jokių proceso išlaidų, kurias būtų pagrindas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas patvirtina, kad advokatas neprivalo kreiptis į tarnybą dėl minėtų išlaidų paskaičiavimo, kai baudžiamosiose bylose tiek jo atstovaujamasis nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis(nuteistasis) yra atleisti nuo gynybos ir atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą iš kaltinamojo nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-479-594/2019).
Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos, - 14.32 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 145 str. 2 d., ir BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį:
- pagal BK 145 str. 2 d. - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
- pagal BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4 d., 65 str. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuonis) mėnesius.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. subendrintą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019-06-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį (laisvės atėmimo 4 mėnesius) pagal 2019-06-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką (BK 66 str.) nuo 2019-10-03, 18.50 val. iki 2019-12-20.
Taikyti BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. 6 p. 7 p. 10 p. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : atsiprašyti nukentėjusių; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06,00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (be gydytojo paskyrimo, bei nevartoti alkoholio).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti kaltinamajam R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusių asmenų - A. P. ir J. P. arčiau nei nustatytu atstumu, t. y. arčiau nei 15 metrų atstumu.
Priteisti nukentėjusiai A. P. iš nuteistojo R. P. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti nukentėjusiai J. P. iš nuteistojo R. P. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti iš nuteistojo R. P. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 14.32 Eur valstybei.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas 2 vnt. esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais po 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, panaikinti. Kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti ir nuteistąjį R. P. paleisti teismo posėdžių salėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.