- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-479-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45706-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. G.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. (toliau – T. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
J. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš T. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš T. G. priteista 260,83 eurų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šią sumą pervesti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 18.40 val., būdamas namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su J. S. metu, kastuvu suduodamas J. S. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas J. S. odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir dešinio peties srityje, sukėlė nukentėjusiajam J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. prašo panaikinti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat palikti nenagrinėtu nukentėjusiojo civilinį ieškinį.
2.1. Skunde keliamos abejonės priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu, nes nuteistojo teigimu, nuosprendis priimtas remiantis melagingais nukentėjusiojo bei liudytojų, kurie tiesiogiai įvykio nematė, parodymais, be to, šie liudytojai yra glaudžiai susiję su nukentėjusiuoju ir siekė duoti jam palankius parodymus. Liudytoja R. S. – buvusi nukentėjusiojo sutuoktinė, liudytojas D. V. yra nukentėjusiojo patėvis (taip skunde, turėtų būti – nukentėjusysis D. V patėvis), jie visi gyvena tame pačiame name.
2.2. Skunde pabrėžiama, kad abejonių nukentėjusiojo parodymais kelia tai, kad nors jis nurodo, jog įvykio dieną padėjo apeliantui dirbti, tačiau iš tiesų jis ateidavo tik kartu išgerti. Įvykio dieną jie kartu gėrė degtinę ir tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų. Apeliantas buvo įpykęs, tuo metu maišė su lopeta skiedinį, ir metė tą lopetą, o atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis guli veidu ant akmenų krūvos. Jei apeliantas būtų sudavęs su minėta lopeta nukentėjusiajam, tuomet jo veidas būtų visas betonuotas, nes jis su ta lopeta maišė betoną. Pats nuketėjusysis nors ir nurodė, kad neva apeliantas jį sumušė, tačiau nei vienuose parodymuose nepatvirtino, kad jam buvo suduota su lopeta. Tai, kad nukentėjusysis meluoja, patvirtina ir byloje esantis jo civilinis ieškinys, kuriame jis nurodo, kad apeliantas neva jam sudavė su kastuvu ne mažiau nei tris kartus į galvos sritį. Teismas, pripažindamas apeliantą kaltu, tinkamai neįvertino ir nukentėjusiojo būklės įvykio metu, t. y. jo stipraus apsvaigimo nuo alkoholio (2,76 promilių girtumas).
2.3. Skunde teigiama, kad liudytojas E. I. parodė, jog negirdėjo ir nematė jokių muštynių tarp nukentėjusiojo ir apelianto. Matė, kad minėti asmenys tarpusavyje bendravo ir abu buvo apsvaigę, tačiau nėra pastebėjęs, kad jie muštųsi, tik girdėjo žmonių kalbas, kad T. G. sumušė J. S.. Teisme apklaustas specialistas Ž. M. nurodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti nukritus ant nelygaus paviršiaus. Todėl akivaizdu, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nekyla abejonių, kad T. G. sudavė J. S. į galvos sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
2.4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai priteisė iš apelianto 260,83 eurus bylinėjimosi išlaidų valstybei už nukentėjusiajam J. S. suteiktą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kadangi pačiam nuteistajam T. G. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą yra suteikta nemokama teisinė pagalba.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, tačiau neprieštaravo apeliacinio skundo tenkinimui dėl proceso išlaidų nepriteisimo iš nuteistojo.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
6. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl T. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant T. G. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
7. T. G. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas melagingais nukentėjusiojo ir liudytojų, kurie tiesiogiai nematė įvykio, parodymais. Vertinant šiuos apelianto argumentus vis tik pažymėtina, kad nuteistojo versija, kad jis tik užsimojo kastuvu (apelianto išsireiškimu – lopeta), jį metė, bet nukentėjusiajam netrenkė, o atsisukęs pamatė J. S. jau gulintį ant akmenų krūvos, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismui buvo žinoma, tačiau byloje surinktų bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumoje ji buvo atmesta kaip nepagrįsta. Spręsdamas T. G. kaltės klausimą, tuo pačiu atmesdamas ir jo versiją, kad jis nesudavė nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje apklaustų asmenų – nukentėjusiojo J. S., liudytojų R. S., D. V, R. G., E. I. parodymus, pateikė jų analizę bei motyvus, pagrindžiančius, kodėl vienų asmenų parodymais tiki, kitus – atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šioje dalyje, todėl jų nekartoja. Tuo tarpu atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl neva melagingų nukentėjusiojo J. S. parodymų vis tik pažymėtina, kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis pripažino, kad kartu vartojo alkoholį ir tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, apeliantas nesutinka tik su tuo, kad po konflikto nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti jo veiksmais. Vis dėl to, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, įvertinus tai, kad analizuojamame konflikte dalyvavo tik T. G. ir nukentėjusysis J. S., jokie pašaliniai asmenys konflikto tiesiogiai nematė ir šalia nebuvo, atsižvelgiant į vieningą teismų poziciją, jog remtis vien tik įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimą, nėra tikslinga, nes, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, jis gali nuslėpti esmines analizuojamo įvykio aplinkybes (juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos), aptartinos nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinto J. S. išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės
9. Nukentėjusysis J. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. remontavo butą jų name, kartais jis padėdavo jam dirbti. Įvykio dieną jei abu vartojo alkoholį, T. nusiuntė jį į parduotuvę, bet šis nėjo, todėl T. supyko, kaltino, kad pavogė pinigus ir sumušė jį. T. kažkuo kirto jam į veidą, dėl ko jis prarado sąmonę (t. 1, b. l. 40-41). Apklausiamas pirmos instancijos teisme nukentėjusysis iš esmės patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad įvykio dieną T. G. jį pasikvietė, kad jis padėtų jam dirbti. Abu išgėrė butelį degtinės. Kadangi pritrūko, T. jam davė pinigų ir jis ėjo į parduotuvę nupirkti dar. Einant, sutiko D., kuris pasakė, kad alkoholio jau niekas nebeparduos. Jis grįžo, grąžino T. pinigus ir atsisėdo ant fotelio. Po kiek laiko T. pradėjo kabinėtis, sakydamas, kad jis pavogė pinigus, neparnešė gerti, nors jis T. pinigus buvo atidavęs. T. kirto jam į kaktą kažkokiu daiktu. Jam akyse aptemo ir jis nugriuvo ant akmenų, jo šonas buvo mėlynas. Kaip nugriuvo, jis neatsimena, atsimena tik tai, kad kirto. Tikrai pamena, kaip T. jam trenkė, tik su kuo, nepastebėjo. Nežino, ar T. jį spardė, ar kirto kastuvu, bet šonas buvo mėlynas (t. 1, b. l. 135). Netikėti šiais J. S. parodymais dėl T. G. suduoto smūgio į galvos sritį -kaktą, po kurio jis nukrito veidu ant akmenų krūvos, priešingai nei savo apeliaciniu skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo nėra. Nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą patvirtina byloje esantis policijos pareigūnų, atvykusių iš karto po konflikto į įvykio vietą surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis paaiškino, kad jį neaiškiu daiktu į veidą sužalojo vyriškis, kuris visą dieną dirbo pas kaimyną. Šis vyriškis buvo sulaikytas, nustatyta, kad tai T. G. (t. 1, b. l. 21), liudytojos R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant apylinkės teisme, kai ji patvirtino, kad J. S. iš karto po jo sužalojimo nurodė, kad jam T. kirto į veidą, o pasiteiravus pastarojo, nuteistasis nesigynė sužalojęs nukentėjusįjį. Matė, kaip T. G. kažkokį įrankį iškart po įvykio slėpė, kraujo balą su batu ištrynė. T. G. atsiprašinėjo nukentėjusiojo, savo kaltę pripažino, sakė, kad nesusivaldė, davė pinigų gydymo išlaidoms padengti, pasirašė su liudytoja lapelį dėl pinigų davimo, tik vėliau pakeitė savo parodymus (t. 1, b. l. 46-47, 112-113). Liudytojas D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme taip pat patvirtino, jog girdėjo konfliktą tarp T. G. ir J. S., po ko J. S. atėjo visas kruvinas, tuo tarpu T. G. neneigė sužalojęs J., gailėjosi, puolė greitai užkasinėti kraują žvyru, ėmė slėpti kastuvus, puolė rengtis ir norėjo bėgti. J. sakė, kad jam tas darbininkas trenkė su įrankiu, sakė, jog nespėjo pastebėti ar trenkė kastuvu, ar mentele, su kuria tinkuoja (t. 1, b. l. 43-44). Apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad J. jam sakė, kad T. trenkė su kelne (t. 1, b. l. 113-114). Liudytojas R. G. taip pat patvirtino, kad po įvykio kruvinas J. sakė, kad jam sudavė T., o pastarasis teigė, kad nukentėjusysis nugriuvo, jam netrenkė, bandė rengtis ir bėgti (t. 1, b. l. 135-136). Netikėti šiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, jų parodymai esminėse detalėse sutapo, duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį ar būtų priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu byloje nėra, tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios parodė, kad smūgį jam sudavė nuteistasis T. G., po ko jis nukrito ant akmenų krūvos. Tarpusavio konfliktų, nesutarimų iki įvykio ar duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis siekė nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Abejonių J. S. parodymais teisėjų kolegijai nekelia ir tai, kad vertinamo įvykio metu jis buvo neblaivus. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajam 2018 m. rugsėjo 16 d. 19.57 val. nustatytas 2,76 prom. girtumas (t. 1, b. l. 23). Toks nustatytas neblaivumo laipsnis neabejotinai galėjo sąlygoti tam tikrus prieštaravimus ar neatitikimus nukentėjusiojo parodymuose, kai jis negalėjo tiksliai nurodyti kokiu įrankiu jam trenkė T. G. ar kastuvu, ar „kelne“ (metalinė mentelė lenktu kotu, mūrininkų vartojama moliui drėbti, glaistyti, tinkuoti, šaltinis - https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Kelne). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju esminės reikšmės sprendžiant T. G. kaltės klausimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo neturi tai ar nukentėjusiajam buvo trenkta kastuvu ar kokiu kitu įrankiu. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir pats apeliantas neneigia metęs į nukentėjusįjį „lopetą“, o tai yra kastuvo sinonimas. Tai, jog po įvykio buvo slepiamas kastuvas (kastuvai), patvirtino ir liudytojas D. V., todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog smūgis buvo suduotas kastuvu. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo asmens parodymuose šiuo atveju nelaikytini pakankamu pagrindu juos pripažinti nepatikimais ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Juolab, kad esminėse aplinkybėse tiek J. S., tiek ir kitų aukščiau minėtų liudytojų parodymai sutapo, jie iš esmės skyrėsi nuo T. G. pateiktos įvykio versijos, byloje nesant nustatytam galimam nukentėjusiojo ar kitų minėtų liudytojų suinteresuotumui bylos baigtimi, jų parodymus vertinti kaip melagingus nėra jokio objektyvaus pagrindo.
10. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. G. nurodė, kad susiginčijo su J. dėl pinigų, jis tik pagąsdinti norėjo ir užsimojo kastuvu, bet trenkti nenorėjo, kastuvą numetė šalia J. kojų, tada nuėjo į šoną nusiraminti, atsisukęs pamatė J. priklaupusį ant vieno kelio, matė, kad J. bėga kraujas, liepė jam eiti namo. Mano, kad kai metė kastuvą galėjo netyčia pataikyti J., gailisi kad taip atsitiko, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo būti sužeistas J., nukentėjusiojo atsiprašė (t. 1, b. l. 52). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos 2018 m. sausio 29 d. teisiamojo posėdžio metu T. G. jau nurodė, kad nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Įvykio dieną dirbo ir kartu su J. išgėrė degtinės butelį, tada davė jam pinigų, kad nupirktų dar, bet J. neparnešė nei degtinės, nei pinigų. Tarp jų kilo konfliktas, jis norėdamas pagąsdinti užsimojo kastuvu, bet J. netrenkė, paėjo toliau, kad nusiramintų. Atsisukęs jis pamatė, kad J. guli kniūbsčias. Kai J. pakėlė, tai matė, kad J. buvo pramušta oda po akimi, buvo kraujo bala. Gal J. nukrito ant akmenų krūvos, nors jis to ir nematė (t. 1, b. l. 134). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde bei pabrėžia, kad teisme apklaustas specialistas Ž. M. nurodė, jog sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti ir nukritus ant nelygaus paviršiaus, kas patvirtina jo versiją, kad nukentėjusiojo jis nemušė, o pastarasis susižalojo nukritęs. Tokie nuteistojo teiginiai, įvertinus byloje esančius duomenis, nuoseklius nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei specialisto išvados turinį, atmetami kaip nepagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jis buvo sužalotas T. G. pastarajam sudavus kastuvu (ar kitu įrankiu) į galva ir tuomet jis nugriuvo ant akmenų krūvos. Šiuos parodymus iš esmės patvirtino ir specialistas savo išvadoje, nurodęs, kad J. S. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, muštinė žaizda dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešinio peties srityje, šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paveikus kaktos, dešinio skruosto ir dešinio peties sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (t. 1 , b. l. 33-34). Nors apklausiamas pirmos instancijos teisme specialistas negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad nukentėjusysis negalėjo susižaloti nugriuvus, tačiau apylinkės teismas, įvertinęs nuoseklius anksčiau minėtus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad T. G. kastuvu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį J. S. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija pagrindo abejoti šia apylinkės teismo išvada neturi. Juolab, kad šią išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, pagrindžia ir liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio, parodymai. Liudytoja R. S. parodė, kad kai valė nukentėjusiajam kruviną veidą, šis patvirtino, kad jį sužalojo T. G.. Liudytojas D. V. taip pat patvirtino, kad po konflikto su T. G. matė kruviną nukentėjusįjį ir pastarasis jam nurodė, kad tai T. G. jam trenkė įrankiu per galvą, tik nepastebėjo kokiu. Liudytojas R. G. taip pat patvirtino, jog pamatė, kad ateina kraujuotas J., kuris sakė, kad jam sudavė T. Iš karto po įvykio surašytame policijos pareigūnų pranešime taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis paaiškino, kad jį neaiškiu daiktu į veidą sužalojo vyriškis, kuris visą dieną dirbo pas kaimyną. Šis vyriškis buvo sulaikytas, nustatyta, kad tai T. G.. Visi šie duomenys leidžia abejoti T. G. parodymų patikimumu bei objektyvumu.
11. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo T. G. kaltės. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl T. G. kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo T. G. lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su T. G. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirtos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir T. G. charakterizuojančios aplinkybės – teistas keturis kartus (t. 1, b. l. 63-67), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 74-77). Be to, jam anksčiau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, viešieji darbai), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste spręstina, kad apylinkės teismo parinkta viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, yra teisinga ir ne per griežta bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad T. G. savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam J. S.. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad J. S. nori pasipelnyti iš šio įvykio. Apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir proporcingas jo patirtiems išgyvenimams.
14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo 260,83 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 24 d. pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje – rengti jam procesinius dokumentus, ginti pirmosios instancijos teisme ir parengiant apeliacinį skundą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 126-127). Nukentėjusiajam J. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 100 antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 118-119). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagal nukentėjusiojo atstovo advokato pateiktą pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (t. 1, b. l. 151) priteisė iš nuteistojo T. G. 260,83 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.3 punktas numato, kad advokatas ar advokato padėjėjas neprivalo kreiptis į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis ar nuteistasis yra atleistas nuo gynybos išlaidų, o nukentėjusysis (ar civilinis ieškovas) yra atleistas nuo atstovavimo išlaidų.
17. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindo priteisti iš nuteistojo T. G. nukentėjusiajam J. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai nėra. Kaip jau buvo minėta, tiek nukentėjusiajam, tiek ir nuteistajam šioje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba yra teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus priimtus sprendimus, kuriais valstybė šiems asmenims garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, šiuo atveju nukentėjusysis iš esmės nepatyrė jokių proceso išlaidų, kurias būtų pagrindas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo. Tuo tarpu nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą teikusiam advokatui už jo suteiktas paslaugas yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukščiau aptartas Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas patvirtina, jog advokatas neprivalo kreiptis į tarnybą dėl minėtų išlaidų paskaičiavimo kai baudžiamojoje byloje tiek jo atstovaujamas nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis (nuteistasis) yra atleisti nuo gynybos ir atstovavimo išlaidų. Taigi, šiuo atveju advokatas be pagrindo kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo ir pateikė pažymą apie paskaičiuotas išlaidas apylinkės teismui, o teismas šias išlaidas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo T. G., todėl šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendis keistinas – antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, 333 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti: iš T. G. nepriteisti 260,83 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir 83 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.