Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. T. paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, kurios tarpusavyje subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

G. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. T. nuteistas už tai, kad būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. T. priklausančiam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 27 d. išsiųstu registruotu laišku, buvo supažindintas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (teismo pastaba – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje padaryta techninė klaida – nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 23 d.), kuriuo be G. T. paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. T. automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dėl turto konfiskavimo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, nevykdė laikinojo nuosavybės teisių apribojimo į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. būdamas (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. liepos 5 d., jam priklausantį ir patikėtą turtą – 500 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tyčia neteisėtai pardavė M. K. už 170 Eur.

2. Šie G. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę.

3.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, dėl to prašo bylą peržiūrėti iš naujo. Skunde nurodo, jog prašo skirti piniginę baudą arba pratęsti probacijos terminą, bet neskirti laisvės atėmimo bausmės. Skunde pabrėžia, jog gyvena su močiute, kuriai (duomenys neskelbtini) metai ir jai reikia jo pagalbos. Be apelianto pagalbos jai būtų sunku.

3.2. Taip pat skunde nurodo, jog apeliantas probacijos reikalavimus vykdo reguliariai, nevartoja alkoholio, nes yra užsikodavęs. Pažymi, kad automobilį „Audi 80“ atsiėmė jo savininkas, kadangi jis nebuvo perrašytas.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, G. T. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį.

7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Nagrinėjamoje byloje G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, t. y. padaręs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamai bylai aktualioje BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai G. T. atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį, t. y. 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertino kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, todėl taikė BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. T., tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, nustatė, kad nuteistasis, paties teigimu, dirba, tačiau anksčiau ne kartą teistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, kuri Vilniaus regiono aplinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu ir G. T. paskirta galutinė subendrinta – 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; visą galutinės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į G. T. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais skirtos bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, jokio poveikio G. T. nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl šiuo atveju sutiktina su skundžiamame nuosprendyje pateiktu argumentu, jog dar kartą atidėti arešto bausmės vykdymą būtų netikslinga.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam subendrindamas bausmes, t. y. vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu G. T. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, kurios tarpusavyje subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi G. T. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, t. y. 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto, pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės, paskyrė teisingą bausmę. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė baigiamųjų kalbų metu, G. T., nors ir nurodė, kad turės galimybę grįžti į (duomenys neskelbtini) ir ten įsidarbinti, visgi yra nedirbantis, o iš 2023 m. sausio 24 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog (duomenys neskelbtini) jis taip pat yra nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą bei jam taikomas išsiuntimas iš šios šalies 5 metams. Todėl nuteistojo teiginiai apie jo tolimesnį darbą (duomenys neskelbtini) ir pajamų turėjimą baudos sumokėjimui yra deklaratyvūs.

11. Nors apeliantas skunde prašo skirti bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, ir nurodo, jog tinkamai vykdo probacijos sąlygas bei paaiškina, kad turi prižiūrėti (duomenys neskelbtini) amžiaus močiutę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo argumentai neleidžia daryti išvados, jog taikant švelnesnę bausmę būtų pasiekti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju G. T. teiginius, jog jis bausmės vykdymo atidėjimo metu laikėsi jam paskirtų teismo įpareigojimų, paneigia skundžiamame nuosprendyje pateiktos aplinkybės, iš kurių matyti, jog Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2022 m. lapkričio 8 d. jau kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam dėl jo daromų pažeidimų. Aukštesnysis teismas pastebi, jog minėtu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė arešto bausmės vykdymo atidėjimo nepanaikinti ir suteikė G. T. dar vieną galimybę keisti savo gyvenimo būdą. Be to, apeliantas skunde tik teigia, kad prižiūri (duomenys neskelbtini) amžiaus močiutę, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų teismui nepateikė, todėl vertinti šią aplinkybę, kaip turinčią reikšmę švelnesnės bausmės taikymui, nėra pagrindo.

12. Bausmės švelninimui neturi įtakos ir kita skunde nurodoma nuteistojo G. T. aplinkybė, jog jis automobilį nepardavė, o buvęs automobilio savininkas M. K. atvažiavo ją ir išsivežė. Teisėjų kolegija pastebi, jog tokios nurodomos aplinkybės yra susijusios su kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ginčijimu ir buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, atkreipiant dėmesį į tai, jog G. T. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau įvertinant jo prisipažinimą, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog net ir esant tokiai situacijai, kaip kad nurodo G. T. savo skunde, jis jokių veiksmų dėl aprašyto turto išsaugojimo nesiėmė, t. y. nedelsiant nesikreipė nei į policiją, nei į prokuratūrą dėl iš jo paimto turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios skunde dėstomos aplinkybės, tai tik dar vienas nuteistojo bandymas išvengti realaus arešto bausmės atlikimo.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau, nagrinėjamu atveju, G. T., kaip jau paminėta, nebe pirmą kartą skiriama arešto bausmė ir buvo taikytas šios bausmės vykdymo atidėjimas, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti.

14. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. T. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padaryto nusikaltimo pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 163,33 Eur už G. T. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę G. T. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo G. T. valios. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, darytina išvada, jog jo materialinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš G. T. nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.