- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- II-362-927/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01284-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. (toliau – ir Pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16995-2024, ROIK: 24241654151 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-16995-2024 buvo nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl to, kad ji, Vilniaus rajono savivaldybėje, Užubalių kaimas, Senasis Ukmergės kelias, 2024 m. gegužės 14 d., 15 val. 28 min., vairuodama automobilį „Toyota Rav4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Skundžiamu nutarimu R. K. skirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė–specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. rugpjūčio 1 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą perduotas Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 39).
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėja prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, specialiosios teisės atėmimą, arba išvis jos neskirti. Savo skunde Pareiškėja teigia, jog pripažįsta, kad važiuodama keliu (Vilniaus rajono sav., Užubalių k., Senajame Ukmergės kel.) ties pėsčiųjų perėja lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bet mano, kad Skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra proporcingos padaryto nusižengimo pobūdžiui, ir jos, kaip asmens, pavojingumui, taip pat neatitinka ir teisingumo principo bei administracinės nuobaudos tikslų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jai administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės arba sumažinti skirtos baudos dydį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą dėl toliau skunde nurodytų priežasčių.
Pareiškėja nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina dėl vaiko ligos, nes jos sūnui M. P. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (liga, pasireiškianti dusulio priepuoliais), todėl ne visada gali situaciją kontroliuoti ir dažnai reikalinga skubi gydytojų pagalba. Pareiškėja savo skunde teigia, kad pažeidimo padarymo metu (2024 m. gegužės 14 d. apie 15 vai 28 min) važiavo su sergančiu sūnumi, ištikus priepuoliui, į Antakalnio polikliniką, Vilniuje, skubėdama pas šeimos gydytoją. 2024 m. gegužės 14 d. skubėjo pas šeimos gydytoją su papildomu tos dienos talonu 16 val., nes sūnus labai blogai jautėsi, sukilo (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 14 d iki liepos 9 d. dėl pablogėjusios vaiko sveikatos ir astmos, dažnai lankėsi Antakalnio poliklinikoje, t. y. gegužės 14 d., birželio 7 d., liepos 2 d. ir Santariškių ligoninės skubiajame priėmime, birželio 23 d.
Pažymėjo, jog kadangi augina sūnų viena, kuris gyvena su ja (duomenys neskelbtini), tai ji yra vienintelis šeimos narys, besirūpinantis vaiku. Tėtis kartu negyvena ir nesirūpina. Vaiko liga labai rimta, todėl ištikus priepuoliui turi skubiai nugabenti jį į gydymo įstaigą. Pripažįsta, kad pažeidimas buvo padarytas, bet tai įvyko dėl aplinkybių, susijusių su vaiko sveikata, kai būtina skubi gydytojo pagalba. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijų vykdymui. Pareiškėja nurodo, kad yra išsilavinusi, dirbanti, turi pastovų darbą. Šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“, UAB buhalterės pareigose. Šioje įmonėje dirba jau 7 metus, o bendras darbo stažas virš 30 metų. Dažnai tenka atvykti dirbti į biurą. Nuo namų ((duomenys neskelbtini)) iki darbo biuro ((duomenys neskelbtini)) yra apie 13 km. Galimybės vykti į darbą viešuoju transportu yra ribotos. Be to, dėl vaiko ligos, turi būti pasirengusi bet kada, net ir pačiai būnant biure, operatyviai nuvežti jį į gydymo įstaigą, o viešuoju transportu tai padaryti būtų labai sudėtinga.
Be to, Pareiškėja nurodo, kad jos sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko plaukimo būrelį Fabijoniškių baseine. Kasdien turi jį nuvežti į minėtą mokyklą, būrelį ir parvežti atgal į namus. Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones negalės į mokymo įstaigas nuvežti sūnaus. Pareiškėja akcentuoja, kad yra drausminga vairuotoja, turinti 25 metų vairavimo stažą. Anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų.
Pareiškėja teigia, kad pažeidimas nesukėlė pavojaus nei eismo saugumui, nei žmonių gyvybei ir sveikatai. Prieš pradėdama lenkimo manevrą įsitikino, jog tai daryti yra saugu ir niekam nesukels jokio pavojaus. Lenkimo metu neviršijo leistino greičio. Tuo metu priešpriešinėje eismo juostoje, kaip ir pėsčiųjų perėjoje, kelias buvo laisvas, nebuvo jokių transporto priemonių ar pėsčiųjų. Taip pat buvo šviesus paros metas, kelias ir jo aplinka buvo gerai matomi, kelio danga sausa, eismo intensyvumas nedidelis. Nagrinėjamu atveju atliktas automobilio lenkimas niekam nesukėlė nei realios žalos, nei pavojaus. Pripažįsta padariusi pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Ši pažeidimą padarė dėl išimtinių aplinkybių – vaiko ligos, kai būtina skubiai reaguoti, ir dėl patiriamos įtampos bei nerimo dėl vaiko sveikatos.
Pareiškėjos nuomone, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Skundžiamame nutarime nurodytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) taikymas būtų neproporcingas jos padaryto nusižengimo pavojingumui ir iš esmės reikštų tik jos nubaudimą ir būtų nesuderinamas su kitais administracinės nuobaudos tikslais. Todėl galutinai savo skundu prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės arba sumažinti skirtos baudos dydį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą (b. l. 2-22).
Teismo posėdžio metu pareiškėja savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pavojingumo pobūdžio nebuvo. Teigė, kad skubėdama įvertino, kad mašinų priešais nebuvo, taip pat nebuvo žmonių perėjoje, įvertino situaciją ir padarė lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje. Tvirtino, kad nėra piktybinė pažeidėja, prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes palikti skirtą baudą, bet neatimti teisės vairuoti, baudą sutinka sumokėti. Paaiškino, kad vaikas nuo gimimo turi alergijos visus tipus. Simptomatika pasireiškia netipiškai, iššaukia astmos priepuolius, turi namuose vaistus priepuoliui mažinti. Įvykio dieną jam prasidėjo ištisinis kosulys, todėl skambino gydytojai, ji paskyrė vizitą ir nurodė atvažiuoti. Visada veža vaiką pati, nekviečia greitosios medicinos pagalbos, ji ne visada greitai atvažiuoja. Įvertina kaip vaikas jaučiasi ir veža pati. Visada skuba į Santaros ligoninę, nes gyvena 7-10 min. iki Santariškių. Jei nėra kritinio apalpimo, gydytojai nurodė važiuoti patiems. Ji yra gydytojų instruktuota kaip elgtis. Praktikoje ne vienas atvejis buvo, kai jai vaiką reikėjo paimti iš mokyklos, dėl priepuolių. Visada važiuoja atsakingai, bet tada gydytoja buvo apsikrovus darbais ir sakė važiuoti, kol nebaigė darbo. Senasis Ukmergės kelias visada apkrautas sunkia technika, ir tada priešais važiavo sunkvežimis. Priešpriešinėje juostoje iš priekio nebuvo mašinos, bet priešais važiavo sunkvežimis ir už jos dar važiavo sunkusis transportas. Nuvykus, gydytoja akcentavo, kad dabar didelis sergamumas plaučių uždegimu, padarė plaučių nuotrauką. Teigė, kad labai gailisi dėl nusižengimo. Neneigė, kad judėjimas vyksta gatvėje, bet tvirtino, kad kai lenkė, mašinų priekyje nebuvo. Vaikas laukė kol policija surašys protokolą ir paskui važiavo toliau. Vaikas išlipęs buvo į lauką, kad kvėpuoti galėtų lengviau, policija sakė 10 min. ir surašys. Greitosios nekvietė, turėjo vaistų. Galutinai prašė panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą arba sutrumpinti jos terminą (b. l. 80-82).
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Institucija nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, jog Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24241654151 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas vaizdo medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Institucija pažymi, jog byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėja 2024 m. gegužės 14 d. apie 15.28 val., vairuodama automobilį Vilniaus rajono sav., Užubalių k., Senasis Ukmergės kel., lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, nekyla. Esminis, šiuo atveju, Pareiškėjos skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Institucija akcentuoja, kad remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Institucija pažymi, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo, šiuo aspektu, formuojamą praktiką, vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą.
Institucija be kita ko atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Institucijos nuomone, nekyla abejonių, kad Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Pažymi, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eurų. Kaip yra matyti iš Skundžiamo nutarimo, pareigūnas tiriantis nusižengimą, paskyrė minimalia baudą, todėl nėra jokio pagrindo vertinti jį kaip akivaizdžiai neproporcingą ar per griežtą. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymas įtvirtina imperatyvą visais atvejais traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Institucija pabrėžia, jog šiuo atveju Pareiškėjai yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Pareiškėjos skundo argumentais dėl šios priemonės neproporcingumo. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjos padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, kaip to prašoma Pareiškėjos skunde, pagrindo nėra. Institucija prašo Institucijos priimtą Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti bei administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui (b. l. 45-47).
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
R. K. 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16995-2024 (ROIK: 24241654151) nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 170 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėja 2024 m. gegužės 14 d. 15.28 val., Senasis Ukmergės kelias, Užubalių kaimas, Vilniaus rajono savivaldybė, vairuodama transporto priemonę „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –ir KET) 140.4 punkte numatytą draudimą lenkti pėsčiųjų perėjose. Pareiškėja su pažeidimu sutinka, jį pripažįsta, tačiau savo skundu prašo teismo Skundžiamą nutarimą pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.
ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Pagal KET 140.4 punkto nuostatas, lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Šioje administracinio nusižengimo byloje Pareiškėja neginčija paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Pareiškėja R. K. prašo netaikyti jai specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, motyvuojant tuo, kad nusižengimą padarė dėl to, jog vežė savo vaiką į gydymo įstaigą skubiam vizitui dėl pablogėjusios jo sveikatos būklės. Tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėja akcentavo, kad nuo pat gimimo jos vaikas turi sveikatos problemų, būdingi (duomenys neskelbtini) priepuoliai, o šiuo atveju prasidėjo itin stiprus nuolatinis kosulys, dėl kurio ir skubėjo pas gydytoją. Pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad prieš atlikdama lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, spėjo įvertinti, kad joje nėra žmonių, taip pat priešpriešinėje eismo juostoje nėra automobilių, todėl pats nusižengimas, Pareiškėjos vertinimu, buvo mažiau pavojingas. Be to Pareiškėja savo skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai būtina užtikrinant savo vaiko vykimą į ugdymo įstaigą, būrelius ir pačiai vykstant į darbo vietą miesto centre, kuri nuo jos gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 13 km. Akcentavo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai būtina ir rūpinantis jos nepilnamečio vaiko sveikata, nes dažnai susiduria su situacijomis, kai dėl priepuolio privalo skubiai jį vežti į gydymo įstaigą.
ANK 34 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, baudos dydis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne didesnis (ilgesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne mažesnis (trumpesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomi atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Teismas, susipažinęs su Pareiškėjos skundu, daro išvadą, kad skundas iš esmės grindžiamas Pareiškėjai kylančiais nepatogumais dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos darbo vieta yra nuo namų nutolusi apie 13 km, todėl neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, jai bus apsunkinta galimybė pasiekti darbo vietą. Pareiškėja tiek savo skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis savo sūnumi, kadangi jis serga astma, todėl dažnai atsiranda poreikis skubiai vykti į gydymo įstaigą. Sūnų augina viena, todėl kitų asmenų, galinčių juo pasirūpinti ar padėti, nėra. Be kita ko tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad jos padarytas nusižengimas vertintinas kaip mažesnio pavojingumo, nes jį padarė skubėdama pas gydytojus dėl sūnaus sveikatos, o taip pat lenkdama perėjoje buvo įsitikinusi, jog priešpriešinėje eismo juostoje kitų transporto priemonių nėra.
Teismo vertinimu, Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą Pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme. Teismas pažymi, jog nors Pareiškėja nusižengimą padarė, kaip ji teigia, skubėdama nuvežti savo sūnų pas gydytojus, tačiau jos kaip padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, valdytojos veiksmai šiuo atveju kėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir jai pačiai bei kartu transporto priemonėje buvusiam nepilnamečiui. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuotas nusižengimas, transporto priemonių eismas buvo intensyvus, taip pat nors Pareiškėja teigia priešingai, tačiau teismo vertinimu, Pareiškėja neturėjo galimybės įsitinkinti, jog pėsčiųjų perėjoje, kurioje lenkė, nėra pėsčiųjų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš pačios Pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, jog jos sūnui buvo reikalinga itin skubi pagalba dėl ūmios būklės, tačiau kaip ir paaiškino teismo posėdžio metu, Pareiškėja skubėjo pas gydytoją nuvažiuoti iki jos darbo pabaigos. Todėl įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nusižengimas vertintinas kaip itin pavojingas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo jokių neigiamų padarinių. Be kita ko pažymėtina, kad kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima Pareiškėjai skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei nustatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje, todėl Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos R. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. Nr. 10-ANR_N-16995-2024 (ROIK: 24241654151), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.