Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, atsakovėms J. R., L. R. jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, trečiojo asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės atstovui antstolės padėjėjui Tautvydui Biliukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariato patikslintą ieškinį atsakovėms J. R., L. R. dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės J. R. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jos tėvo P. R., mirties; nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 6219 išieškojimą valstybės naudai į atsakovei J. R. tenkantį turtą po jos tėvo P. R. mirties, kuris yra valdomas atsakovės L. R. 289,62 Eur ribose; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/06/01836 dėl 289,62 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės J. R. išieškotojos valstybės naudai, pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 6219. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas antstolės Brigitos Tamkevičienės „Patvarkymas dėl informacijos“, kuriuo antstolė informavo, kad skolininkė J. R. vykdomojoje byloje Nr. 0005/06/01836 galimai atsisakė ar vengė priimti palikimą po savo tėvo mirties, taip galimai pažeisdama teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius į realų skolos išieškojimą iš skolininkės J. R.. Vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininkės J. R. tėvas P. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Po skolininkės tėvo P. R. mirties išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo visą mirusiojo turtą paveldi kita mirusiojo duktė L. R., kadangi skolininkė J. R., palikimo nepriėmė ir pretenzijų nereiškė, taip atsisakė priimti palikimą pažeisdama teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius į realų skolos išieškojimą iš skolininkės J. R.. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė negauna jokių pajamų ir neturi vertingo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovui. Pagal Ieškovas teigia, kad atsakovės vienašalis sandoris –pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Ieškovo teigimu, atsakovė J. R., neturėdama pakankamai turto padengti įsiskolinimą, neprivalėjo sudaryti šio sandorio. Atsakovė J. R. žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus, nes skola buvo susidariusi seniai, iš jo vyko išieškojimas. Atsakovė sąmoningai vengė vykdomojo dokumento vykdymo, todėl atsisakant priimti palikimą buvo pažeistos kreditoriaus teisės bei teisėti interesai. Akivaizdu, kad atsakovės tikslas atsisakyti palikimo buvo išvengti išieškojimo iš jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies. t. y. ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 1.3000 ha., esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1040,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.7300 ha., vidutinė rinkos vertė 528,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.6800 ha., vidutinė rinkos vertė 552,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.7600 ha, vidutinė rinkos vertė 1569,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2100 ha, vidutinė rinkos vertė 174,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.0640 ha., vidutinė rinkos vertė 8750,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką pripažinus atsisakymą nuo palikimo priėmimo negaliojančiu į pagal įstatymą atsakovei J. R. priklausantį paveldimą turtą, turi būti leista nukreipti išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį visa apimtimi ir prašė jį tenkinti. Atsakovė J. R., atsisakydama palikimo, elgėsi nesąžiningai, nes turėjo skolų. Ieškovas apie atsisakytą palikimą nežinojo, apie atsakovės turtinę padėtį buvo žinoma tiek, kiek buvo vykdomojoje byloje. Taip pat pažymėjo, kad pati J. R. savo kreditoriui, antstolei nepranešė apie palikimo atsisakymą. Nurodė, kad byloje pateiktas 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškovo gautas antstolės Brigitos Tamkevičienės „Patvarkymas dėl informacijos“, iš kurio matyti, jog tik tada ieškovui tapo žinoma, kad J. R. atsisakė palikimo, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pažymėjo, kad ieškinio senatis nėra praleista. Vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo kreditoriaus sužinojimo apie galimą jo teisių pažeidimą dienos. Tuo metu, kai J. R. atsisakė palikimo, ji neturėjo kito turto, iš kurio būtų išieškoma skola ieškovui.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie sesers J. R. skolas nieko nežinojo. Su J. aplamai nebendravo kelis metus. Dėl palikimo atsisakymo nurodė, kad įpėdiniai buvo nusprendę atsisakyti palikimo tėvo sugyventinės labui, nes jai vienai turtą valdyti buvo paprasčiau. Pažymėjo, kad tai buvo jos ir tėvo turtas, vaikai į jį nepretendavo. Nurodė, kad jos paveldėtas turtas po jos tėvo mirties jau yra parduotas, ar padovanotas.

Jos atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis teismo posėdyje taip pat nurodė, jog šiuo atveju konstatuojant, kad neegzistuoja viena iš pagrindinių actio Pauliana sąlygų, praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti, kitų actio Pauliana sąlygų analizė teisiškai nėra reikšminga, nes tik visų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji nežinojo, kad net nuo 2006 metų yra jos atžvilgiu vykdomas baudos išieškojimas. Nurodė, kad nepriėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą net nežinodama, kad kreditorius gali pretenduoti į palikimą ir kad palikimo atsisakymas gali pažeisti jo teises. Jos sesuo L. R. tuo labiau apie jokius jos skolinius įsipareigojimus nieko nežinojo. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad skola, jeigu tokia egzistuoja, negalėjo būti išieškota iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų. Nurodė, kad ji turėjo ir turi pakankamai turto, į kurį ieškovas gali (galėjo) nukreipti savo reikalavimo išieškojimą ir jai visiškai nesuprantama, kodėl antstolė nenukreipė skolos išieškojimą į tą turtą. Konstatavus, jog skolininkas valdo turtą, kurio pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti, ieškovo reiškiama actio Pauliana neturi pagrindo. Teigė, kad kreditoriui gali sumokėti skolos sumą ir net bandė tai padaryti, bet jai nesuteikiama informacija apie tai pagal kokį sprendimą ji turi tai padaryti. Palaikė atsakovės L. R. pareiškimą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams pareiškime nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyrius antstolei Brigitai Tamkevičienei pateikė priverstiniam skolos išieškojimui 2006 m. liepos 19 d. nutarimą, kuriuo J. R. buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda 1000 litų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

2006 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato nutarimo Nr. 6219 pagrindu antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/06/01836 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. R. valstybės naudai.

(duomenys neskelbtini) mirė atsakovių J. R., L. R. tėvas P. R..

2020 m. gegužės 18 d. atsakovė L. R. Kretingos 3-ojo notaro biuro notarei V. K. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo P. R. mirties, 2020 m. gegužės 18 d. L. R. palikimo priėmimo faktas užregistruotas testamentų registre.

2020 m. liepos 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, registro Nr. 3548, atsakovė L. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo:

1.1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 1.3000 ha., esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1040,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.

2. 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.7300 ha., vidutinė rinkos vertė 528,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3. 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.6800 ha., vidutinė rinkos vertė 552,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4. 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.7600 ha, vidutinė rinkos vertė 1569,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.1/3 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2100 ha, vidutinė rinkos vertė 174,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6. ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.0640 ha., vidutinė rinkos vertė 8750,00 Eur., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės L. R. palikimo faktas testamentų registre išviešintas 2020 m. gegužės 18 d.

Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės J. R. palikimo, atsiradusio po jos tėvo P. R. mirties, atsisakymą ir nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 6219 išieškojimą išieškotojos valstybės, naudai į atsakovei J. R. tenkantį turtą po jos tėvo P. R. mirties, kuris valdomas atsakovės L. R. 289,62 Eur ribose.

Pažymėtina, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdama palikimo, atsakovė nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir šio asmens reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Taigi vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė J. R. pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise, atsakovė nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Sprendžiant dėl skolininkės (atsakovės J. R.) neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį (šiuo atveju – atsakovės neveikimas) nesąžiningumo, teismas pažymi, kad būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos šioje byloje neįrodytos, nėra įrodyta, jog atsakovė J. R. nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų – nepriėmė palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškovu. Byloje nėra įrodyta, kad minėtas atsakovė J. R. palikimo nepriėmė sąmoningai siekdama išvengti kreditorinio įsipareigojimo vykdymo. Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovė neprivalėjo atsisakyti mirusio tėvo palikimo, o tokio elgesio modelį ji pasirinko laisva valia. Nurodo, jog ji žinodama apie savo neįvykdytą skolinį įsipareigojimą biudžetui, atsiradusį nuo 2006 m.), žinodama, kad kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir dėl to nėra galimybės padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, veikė nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai ieškovo atžvilgiu. Sprendžiant iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžių metu, ieškinys buvo parengtas formaliai, neįsigilinus į faktinę situaciją ir visas reikšmingas ginčui aplinkybes. Į bylą atsakove be palikimo nepriėmusios J. R. buvo įtraukta palikimą priėmusi mirusiojo dukra L. R., tačiau net nebuvo įvertinti visi galimi paveldėtojai, kadangi be minėtų atsakovių buvo ir kitų palikimo nepriėmusių asmenų – mirusiojo P. R. dukra V. R. ir sūnus P. R..

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, nepriėmė palikimo.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis;). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas – baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas.

Actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, kaip bendrosios taisyklės išimtis – civilinėje teisėje galiojančios sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad išimtinės nuostatos turi būti taikomos tik konkrečiai įstatyme nustatytiems atvejams ir tik esant tam tikroms aplinkybėms. Nors CK 6.66, 6.67 straipsniai skirti kreditoriaus interesų gynimui, taikant šias normas, būtina subalansuoti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesus, t. y. nustatyti, ar kreditorius buvo pakankamai atidus, ar pasidomėjo būsimo kontrahento turtine padėtimi, jo galimybe vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas kiekvienu atveju pagal faktines bylos aplinkybes patikrina realią galimybę kreditoriui pasidomėti būsimo skolininko turtine padėtimi, skolininko interesai šiuo atveju taip pat neturėtų dominuoti, nes galimas skolininko ir turtą įgijusio trečiojo asmens nesąžiningumas, būtina išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesų bei pareigų pusiausvyrą.

Atsakovės L. R. ir J. R. teismo posėdžių metu akcentavo, kad buvo įgyvendinta šeimos valia, kad joms neturi priklausyti dalis palikimo po tėvo mirties, kadangi tai buvo tėvo ir jo šeimos užgyventas turtas, prie kurio sukūrimo atsakovės neprisidėjo. Atsakovė L. R. taip pat patvirtino, kad apie sesers skolą nebuvo žinoma. Įvertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes apie visų paveldėtojų apsisprendimus, matyti, kad paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia ir teismas šiuo atveju atsakovų nesąžiningumo nenustatė. Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šis sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurių teismas pagal bylos įrodymus neturi pagrindo įvertinti kaip nesąžiningumo.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui patenkinti.

Nagrinėjamu atveju atsakovės L. R. ir J. R., gindamiesi nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovas nurodo, kad vykdomosios bylos Nr. 0005/06/01836 duomenys patvirtina, kad ieškovas ne anksčiau kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d. gavo duomenis iš paminėtos vykdomosios bylos, liudijančius, kad skolininkė J. R. atsisakė ( nepriėmė) palikimo. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 5 d., ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau tokia ieškovo pozicija yra neparemta teisės normomis, nustatančiomis ieškinio senaties termino eigos pradžią ieškovo reikalavimui.

CK 1.124 straipsnyje apibrėžta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Tokia ieškinio senaties termino trukmės diferenciacija įstatyme nustatyta atsižvelgiant į gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius, kurių dėka yra nustatomas atitinkamas viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansas. Ieškiniams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės.

Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Taigi, šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą – sužinojo vėliau nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo – momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo – kreditoriaus – amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią.

Bylos duomenimis nustatyta, jog iki 2020 m. liepos 23 d. ginčo sandorio momentu, t. y. palikimo priėmimo momentu, skolininkė J. R. nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo P. R. mirties priėmimo.

Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Šioje byloje atsakovės L. R. 2020 m. liepos 23 d. sudarytas vienašalis sandoris ir J. R. apsispendimas nepriimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo palikimo ginčijamas CK 6.66 straipsnio numatytu pagrindu ieškovui pareiškiant ieškinį 2022 m. rugsėjo 5 d.

Atsakovių tėvas P. R. (duomenys neskelbtini) mirė, o ieškinys teismui buvo pareikštas, kaip minėta 2022 m. rugsėjo 5 d. Atmestini ieškovo argumentai, jog jis iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo gautas antstolės Brigitos Tamkevičienės „Patvarkymas dėl informacijos“, kuriuo antstolė informavo, kad skolininkė J. R. vykdomojoje byloje galimai atsisakė ar vengė priimti palikimą po savo tėvo mirties, negalėjo žinoti apie šį faktą. Ieškovui, kaip valstybės institucijai, taikomi griežtesni standartai ir jos darbuotojai turi atsakingai planuoti ir pasiskirstyti darbus. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip kreditorius, taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tačiau ieškovas, valstybinė institucija, turinti prieigą be kita ko ir prie valstybės registrų, 16 metų nesidomėjo galimybėmis nukreipti skolų išieškojimą į skolininkės turtą. Teismas taip pat nenustatė byloje ir jokių objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti. Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės rašytinių paaiškinimų ir jos atstovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad išieškojimas dėl 1000 litų (289,62 Eur) baudos iš atsakovės J. R. nesėkmingai vykdomas nuo 2006 metų. Esant tokiam ilgam nesėkmingo išieškojimo laikotarpiui, tiek antstolė, tiek išieškotojas turėjo ir galėjo reguliariai (bent kartą per metus) domėtis, ar skolininkė nepaveldėjo ar kitokiu būdu neįgijo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Nei antstolė, nei ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad per vienerius metus nuo atsakovių L. R. ir J. R. tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti, kad atsirado palikimas, kurį atsakovė J. R. galėtų priimti, o ieškinį ieškovas turėjo ir galėjo pareikšti per 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (vėliausiai iki 2021-07-23). Ieškovo delsimas pareikšti ieškinį iki 2022-09-05 yra nepateisinamas, todėl, atsakovėms reikalaujant, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas, nes šiuo atveju buvo praleistas ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne atsakovės kreditoriaus interesams, o civilinių teisinių santykių stabilumui, nes ieškovas pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėjo savo teise pareikšti Pauliana ieškinį.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie priteistinas iš viso 1472,82 Eur valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai už advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovei L. R..

Atmetus ieškovo ieškinį, teismas iš ieškovo priteisia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariato ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191008577), buveinė: Kauno g. 6, 91154 Klaipėda, 1472,89 Eur ( tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 89 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovo turi būti pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.