- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-394-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01993-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- J. R., L. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-721/2023 pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovėms J. R. ir L. R. dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą; trečiasis asmuo antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės J. R. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jos tėvo P. R. mirties (duomenys neskelbtini), nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 6219 išieškojimą valstybės naudai į J. R. po jos tėvo P. R. mirties tenkantį turtą, kuris yra valdomas atsakovės L. R., 289,62 Eur ribose, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad antstolės B. T. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,62 Eur baudos išieškojimo iš J. R. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai, pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 6219 (toliau – nutarimas). Antstolė patvarkymu informavo, kad skolininkė J. R. nepriėmė palikimo, atsiradusio po jos tėvo P. R. mirties, tuo pažeisdama teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius į realų skolos išieškojimą. Taip pat nurodė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog J. R. negauna jokių pajamų ir neturi vertingo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pareiškimą dėl tėvo P. R. palikimo priėmimo pateikė 2020 m. gegužės 18 d. Kretingos rajono trečiajam notaro biurui, o paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas jai buvo išduotas 2020 m. liepos 23 d. Atsakovė J. R. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Antstolė B. T. patvarkymą dėl informacijos Nr. S-22-5-31768, kuriame pažymi, jog nustatė, kad J. R. nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tėvo P. R. mirties, priėmė tik 2022 m. liepos 25 d. Ieškovas buvo pasyvus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad laiku sužinotų apie savo interesų pažeidimą, tokiu būdu ieškovas dėl savo neveikimo yra praradęs teisę savo interesus ginti. Atsakovės L. R. nuomone, ieškovas, ieškinį pateikęs praėjus daugiau nei dvejiems metams po atsakovės J. R. veiksmų (neveikimo), yra praleidęs actio Pauliana ieškiniui pateikti nustatytą vienerių metų senaties terminą. Papildomai nurodė, kad po tėvo P. R. mirties palikėjo įpėdiniais pagal įstatymą buvo palikėjo vaikai V. R., P. R. ir ji su atsakove J. R.. Taip pat nurodė, kad paveldėtą turtą perleido kitiems asmenims.
4. Trečiasis asmuo antstolė B. T. nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 6219 dėl 289,63 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės J. R.. Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, prievolės mokėjimo terminai suėję. Ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės J. R. atžvilgiu. Skolininkė J. R. nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skolos yra nedengiamos. Vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininkė J. R. palikimo, atsiradusio po jos tėvo P. R. mirties, nepriėmė. 2022 m. liepos 25 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-22-5-33105 dėl informacijos, kuriuo informavo Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad atsakovė J. R. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) galimai atsisakė ar vengė priimti palikimą po savo tėvo mirties. Patvarkyme taip pat nurodyta, jog atsakovės J. R. baudos ir vykdymo išlaidų suma sudaro 865,75 Eur. Patvarkymu Nr. S-22-5-31768 atsakovė J. R. buvo informuota, kad nepervedus šios sumos į antstolės depozitinę sąskaitą iki 2022 m. liepos 29 d. bus spendžiama dėl actio Pauliana ieškinio pateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 472,89 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
6. Teismas dėl atsakovės J. R. (skolininkės) neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį (šiuo atveju – atsakovės neveikimas) nesąžiningumo sprendė, kad būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos šioje byloje neįrodytos; nėra įrodyta, jog atsakovė J. R. nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų – nepriėmė palikimo, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovė J. R. palikimo nepriėmė sąmoningai siekdama išvengti antstolio įpareigojimo padengti įsiskolinimą. Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovė neprivalėjo atsisakyti mirusio tėvo palikimo, o tokio elgesio modelį ji pasirinko laisva valia; žinodama apie savo neįvykdytą skolinį įsipareigojimą biudžetui, atsiradusį nuo 2006 m., žinodama, kad kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir dėl to nėra galimybės padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, veikė nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai ieškovo atžvilgiu.
7. Teismo vertinimu, ieškinys buvo parengtas formaliai, neįsigilinus į faktinę situaciją ir visas reikšmingas ginčui aplinkybes. Į bylą atsakove be palikimo nepriėmusios J. R. buvo įtraukta palikimą priėmusi mirusiojo dukra L. R., tačiau net nebuvo įvertinti visi galimi paveldėtojai, kadangi be minėtų atsakovių buvo ir kitų palikimo nepriėmusių asmenų – mirusiojo P. R. dukra V. R. ir sūnus P. R..
8. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes apie visų paveldėtojų apsisprendimus, atsižvelgęs, kad buvo įgyvendinta šeimos valia, jog atsakovėms neturi priklausyti dalis palikimo po tėvo mirties, kadangi tai buvo tėvo ir jo šeimos užgyventas turtas, prie kurio sukūrimo atsakovės neprisidėjo, atsakovių nesąžiningumo nenustatė.
9. Teismas atsižvelgęs į tai, kad per vienerius metus nuo atsakovių L. R. ir J. R. tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti, kad atsirado palikimas, kurį atsakovė J. R. galėtų priimti, o ieškinį ieškovas turėjo ir galėjo pareikšti per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (vėliausiai iki 2021 m. liepos 23 d.), bei ieškovo delsimą pareikšti ieškinį iki 2022 m. rugsėjo 5 d., kuris yra nepateisinamas, nusprendė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje taikyti nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad skolininkas laikomas nesąžiningu, jeigu jis žino ar turi žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Atsakovė J. R. nepriimdama po jos tėvo mirties jai pagal įstatymą priklausančios turto dalies turėjo suvokti, kad toks veiksmas, t. y. neveikimas, neabejotinai pažeis teisėtus ieškovo interesus ir pagrįstus lūkesčius į realų skolos išieškojimą. Iš antstolės B. T. pateiktų duomenų žinoma, kad atsakovės J. R. atžvilgiu yra pradėta net keturiasdešimt vykdomųjų bylų dėl įvairių skolų/ baudų išieškojimo. Vykdomosios bylos yra vykdomos dar nuo 2000 metų. Vadinasi atsakovė J. R. jau 23 metus yra nuolatinė skolininkė. Teismo posėdžių metu atsakovė L. R. nepaneigė, kad apie jos atžvilgiu vykdomus skolų išieškojimus jai yra žinoma. Be to, atsakovė J. R. teismo posėdžių metu pati teigė, kad šiuo metu iš jos priverstinį išieškojimą yra pradėjusi antstolė E. M..
11.2. Atsakovei J. R. atsisakius priimti/ nepriimant mirusio tėvo jai tenkančios palikimo dalies, visas palikimas atiteko atsakovės seseriai L. R., t. y. artimam giminaičiui (CK 3.135 straipsnis). Taigi, J. R. nepriėmus palikimo naudos gavėju tapo L. R., t. y. atsakovės sesuo. Nurodo, kad palikimą priėmusios L. R. sąžiningumo klausimas actio Pauliana instituto prasme nėra aktualus ir reikšmės šiame kontekste neturi.
11.3. Teismas padarė skubotą ir klaidingą išvadą, teigdamas, kad atsakovei J. R. atsisakius jai po tėvo mirties tenkančios palikimo dalies ir visą mirusio tėvo palikimą paveldint atsakovei L. R. buvo įgyvendinta šeimos valia. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog vykstant civilinės bylos nagrinėjimui atsakovės patvirtino, kad jų tėvo P. R. mirtis nebuvo staigi ir/ ar netikėta, o P. R. nebuvo sudaręs nei asmeninio, nei oficialaus testamento, t. y. nebuvo išreiškęs valios jam priklausantį turtą palikti konkrečiam asmeniui, nebuvo išreiškęs valios jam priklausantį turtą įpėdiniams padalinti kitokia nei įstatyme nustatyta tvarka ir dalimis. Be to, turto palikimas konkrečiam asmeniui ir/ ar konkrečiomis dalimis ar sąlygomis yra asmeninė palikėjo, o ne jo šeimos teisė.
11.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas turėjo ir galėjo pareikšti per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (vėliausiai iki 2021 m. liepos 23 d.). Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės policijos funkcijos neapima paskirtų baudų išieškojimo kontrolės vykdymo. Apeliantas nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei. Apeliantui įstatymai nesuteikia teisės revizuoti antstolio vykdomą priverstinį baudos išieškojimą. Vien faktas, kad atsakovių tėvas mirė, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pažeisti kreditoriaus interesai, todėl senaties termino reikšti actio Pauliana ieškinį pradžia jokiu būdu negali būti tapatinama su P. R. mirties data.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Faktinės bylos aplinkybės
13. 2006 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyrius antstolei B. T. pateikė priverstiniam išieškojimui 2006 m. liepos 19 d. nutarimą, kuriuo atsakovei J. R. buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda 1000 litų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
14. (Duomenys neskelbtini) mirė atsakovių J. R. ir L. R. tėvas P. R.. (Duomenys neskelbtini) atsakovė L. R. Kretingos 3-ojo notaro biuro notarei V. K. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo P. R. mirties.
15. (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė L. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo: 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 1.3000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1040,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.7300 ha, vidutinė rinkos vertė 528,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.6800 ha, vidutinė rinkos vertė 552,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.7600 ha, vidutinė rinkos vertė 1569,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2100 ha, vidutinė rinkos vertė 174,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 0.0640 ha, vidutinė rinkos vertė 8750,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Testamentų registro duomenimis kitų asmenų, priėmusių palikėjo P. R. palikimą, nėra.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai skolininkė nepriėmė po tėvo mirties atsiradusio palikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės J. R. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jos tėvo mirties, ir leisti į atsakovei tenkančią palikimo dalį nukreipti išieškojimą. Ieškovas prašymą pripažinti atsakovės J. R. palikimo nepriėmimą negaliojančiu grindė tuo, kad atsakovė J. R., siekdama išvengti padengti baudos įsiskolinimą pagal ieškovo nutarimą, vengė priimti po tėvo P. R. mirties paliktą nekilnojamąjį turtą; atsakovės J. R. nesąžiningi veiksmai ir pasyvus elgesys pažeidė ieškovo interesus, nes atsakovė, vengdama įsiskolinimų vykdymo ir neturėdama turto bei būdama nemoki, nepriėmusi palikimo, pablogino savo turtinę padėtį, žinodama, kad yra skolinga ieškovei; jeigu atsakovė būtų pasinaudojusi savo teise į palikimo priėmimą, antstolė būtų galėjusi nukreipti išieškojimą į atsakovės paveldėto turto dalį ir taip patenkinti ieškovo reikalavimą.
19. Apeliantas skundžia teismo sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui patenkinti, bei nesutinka, kad buvo praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.
Dėl atsakovės J. R. nepriėmimo palikimo
20. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.
21. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
22. Nagrinėjamu atveju mirusio P. R. dukra atsakovė J. R. palikimo nepriėmė ir į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė kasacinio teismo nustatytas būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visų actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimo apskritai nenagrinėjo, o ieškinį atmetė iš esmės remdamasis tuo, kad ieškovas neįrodė skolininkės nesąžiningumo, bei tuo, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
25. Pirmosios instancijos teismas vertino sąlygą, reikalingą actio Pauliana ieškinio tenkinimui - skolininko nesąžiningumą, ir sprendė, kad atsakovės J. R. nesąžiningumas neįrodytas. Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė palikimo nepriėmė sąmoningai siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia.
26. Apeliantas laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, atsakovė J. R. nepriėmė tėvo palikimo, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininkės atgauti išieškomą sumą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismu, kad paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nes atsakovių versija apie tai, kad atsakovė J. R. kartu su kitais įpėdiniais nepretendavo į tėvo užgyventą turtą, grindžiami išimtinai atsakovių J. R. ir L. R. deklaratyviais teiginiais.
27. Vienas iš teiginių, kuriuo rėmėsi atsakovė J. R., prieštaraudama ieškovo pozicijai, buvo tai, kad tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek po to, ji turėjo ir turi galimybę įvykdyti prievolę. Posėdžio metu atsakovė J. R. neginčijo, kad yra skolinga, nurodė galinti padengti įsiskolinimą, teigė, kad antstolė, vykdydama baudos išieškojimą savo pareigų neatliko; akcentavo, kad yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto - butą (duomenys neskelbtini), ir namą (duomenys neskelbtini), ir kad baudą išieškoti galima nenukreipiant išieškojimo į atsakovės L. R. paveldėtą turtą.
28. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliaciniame procese yra nustatomi, tiriami ir vertinami faktai, todėl apeliacinis teismas šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019, 36 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi J. R. asmeninėn nuosavybėn atiteko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 388/432 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
29. Vertinant skolininko nesąžiningumą ginčijamo actio Pauliana pagrindu sandorio sudarymo metu, reikšmingas taip pat reikalavimo dydis. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 19 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. 6219 paskirtos 289,62 Eur (1000 litų) baudos išieškojimo. Šiuo atveju atsakovė sutinka geranoriškai sumokėti skolą, be to, duomenys apie atsakovės turtą patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija skolos ieškovui ribas, ir tai patvirtina, kad ieškovas nepraranda galimybės patenkinti savo reikalavimą. Minėti duomenys paneigia apelianto nurodomą aplinkybę, kad nepriimdama palikimo atsakovė buvo nesąžininga, nes atsakovė J. R., nepriėmusi palikimo po savo tėvo mirties, vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
30. Bylos medžiaga patvirtina, jog palikimo dalies nepriėmė ne tik atsakovė J. R., tačiau ir į bylą neįtraukti kiti palikėjo įpėdiniai: sūnus P. R. ir dukra V. R.. Pažymėtina, kad motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t. y. įvairūs šalies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan. ), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualūs ir subjektyvūs, tačiau įprastai sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju palikimo nepriėmimo motyvai sprendžiant dėl sandorio negaliojimo teisinės reikšmės neturi.
Dėl termino ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas, o objektyvių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti atnaujintas, nenustatė. Teismas laikėsi pozicijos, jog ieškovas visiškai nesidomėjo nei vykdomosios bylos eiga, nei atsakovės (skolininkės) turtine padėtimi, nors, kaip valstybės institucija, turėjo prieigą prie valstybės registrų. Akcentavo, kad antstolė B. T. vykdo išieškojimą dėl 1000 litų (289,62 Eur) baudos atsakovės J. R. atžvilgiu nesėkmingai nuo 2006 m. Esant tokiam ilgam nesėkmingo išieškojimo laikotarpiui, tiek antstolė, tiek išieškotojas turėjo ir galėjo reguliariai domėtis ar atsakovė (skolininkė) nepaveldėjo ar kitokiu būdu neįgijo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą.
33. Teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Minėta, kad vykdomoji byla dėl išieškojimo iš atsakovės vykdoma nuo 2006 metų, t. y. dar iki ginčo sandorio sudarymo. Taigi, išieškojimo procedūra buvo pavesta antstoliui. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ilgą laiką antstolė aktyvių išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko, negali būti siejama su ieškovo pasyvumu, kadangi vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus atlieka antstolė, o ne išieškotojas. Savo ruožtu antstolės veiksmai vykdymo byloje nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovas turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorį, nes jokiuose teisės aktuose antstolei nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininkės artimųjų giminaičių turtinę padėtį. Be to, pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininkės sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininkės atliktus veiksmus/neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl praleido ieškinio senaties terminą, laikytina nepagrįsta ir padaryta netinkamai aiškinant teisės normas (CK 1.127 straipsnį, CK 6.66 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką.
34. Kasacinis teismas bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas)
35. Įvertinus anksčiau nutartyje konstatuotas aplinkybes, atmestina kaip nepagrįsta teismo pozicija, jog apie palikimo nepriėmimo faktą ieškovas galėjo sužinoti anksčiau nei 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai apie tai informavo antstolė. Darytina išvada, kad apie palikimo nepriėmimą ieškovas sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., gavęs antstolės patvarkymą. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2022 m. rugsėjo 5 d., todėl CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis, CK 6.66 straipsnis), tačiau nepagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties praleidimo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškinio senatis nėra praleista, tačiau nenustačius skolininkės nesąžiningumo ir kreditoriaus interesų pažeidimo, konstatuotinas actio Pauliana sąlygų viseto nebuvimas, todėl teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.