Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tobra ir Ko“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2577-221/2012 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobra ir Ko“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pareiškimą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tobra ir Ko“ dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys atsakovo pusėje akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, socialinė neįgaliųjų įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Fantas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. BUAB „Tobra ir Ko“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios yra gaunamos pajamos, t. y. bankrutuojanti įmonė yra sudariusi 4 patalpų nuomos sutartis bei tęsia veiklą pagal 2007 m. gruodžio mėnesio 17 d. Transporto priemonių transportavimo ir saugojimo organizavimo sutartį, sudarytą su Marijampolės policijos komisariatu. Skundo pateikimo dienai administratoriaus žinioje yra ilgalaikio turto už 1 578 576,84 Lt. BUAB „Tobra ir Ko“ dalyvauja dviejų civilinių bylų ir vienos baudžiamosios bylos (dėl buvusio bendrovės vadovo T. B. nusikalstamos veikos) nagrinėjime.

2. 2012 m. birželio 13 d. BUAB „Tobra ir Ko“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta bendrovei priklausantį ir administratoriaus žinioje esantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su juo susijusį ir jame esantį ilgalaikį turtą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pardavinėti iš varžytynių. Šio turto pardavimui buvo numatytos galimos aštuonios varžytynės. 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta BUAB „Tobra ir Ko“ priklausantį ir administratoriaus žinioje esantį nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusį ilgalaikį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse. Šis turtas buvo pardavinėjamas už gerokai mažesnę kainą – 120 000 Lt, tačiau pirkėjų neatsirado. Nepaisant to, 2012 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime nurodyto turto kaina buvo padidinta iki 172 000 Lt, už kurią turtas nebuvo parduotas. Dėl nurodytų faktų, sunkiai tikėtina, kad turtas iš varžytynių, suplanuotų rengti 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, bus parduotas už kainas, ženkliai didesnes nei kainos, už kurias turto niekas nepirko. Bendrovės administratorius yra įpareigotas skelbti ir vykdyti varžytynes, kurių metu būtų pardavinėjamos bendrovei priklausančios reikalavimo teisės. Siekdamas tinkamai vykdyti turimų reikalavimo teisių į 28 skolininkus varžytynes, administratorius privalo atlikti didelės apimties darbus - parengti reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, kurie privalo būti perduoti reikalavimo teises įsigijusiems asmenims.

3. Iki bankroto procedūros pabaigos administratorius privalo sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, teikti įvairaus pobūdžio ataskaitas ir deklaracijas VSDFV, VMI, Bankroto valdymo departamentui, informaciją įmonės kreditoriams apie bankroto procedūros eigą, organizuoti ir aptarnauti įmonės kreditorių susirinkimus, tikrinti bendrovėje esančius buhalterinius duomenis ir jų pagrindu išduoti pažymas buvusiems įmonės darbuotojams, siekiantiems gauti pensijas, pašalpas ir/ar kitokias darbuotojams priklausančias išmokas, vykdyti sudarytų nuomos sutarčių kontrolę, t. y. kontroliuoti atsiskaitymus už nuomą, stebėti nuomojamo turto būklę (siekiant išvengti galimo turto sugadinimo ar pablogėjimo), nuolatos domėtis turto nuomininkų finansinės būklės stabilumu ir patikimumu. Atlikti nurodytus darbus administratorius priverstas naudotis savo darbuotojų paslaugomis. Tinkamas bankroto procedūros vykdymas iki šios dienos buvo užtikrintas, administratoriui pasitelkus į darbą vadybininką ir administratoriaus įmonėje dirbančią teisininkę. Pažymėtina, kad nurodyti darbuotojai dirba UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ patalpose, naudojasi bankroto administratoriui priklausančia biuro technika ir kanceliarinėmis prekėmis, transporto priemonėmis. Kreditorių nustatomas bankroto administratoriaus atlyginimas ir yra skiriamas administratoriaus veiklos kaštams padengti, o taip pat sumokėti tinkamą atlygį administratoriui už suteiktas bankroto administravimo paslaugas.

4. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nėra numatytos išlaidos bankrutuojančios įmonės, vykdančios veiklą, buhalterės darbo užmokesčiui (pagal sudarytą darbo sutartį – 1 000 Lt per mėnesį) mokėti. Akivaizdu, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto 5 000 Lt už visą bankroto procedūrą iki įmonės išregistravimo iš įmonių registro administratoriaus atlyginimo nepakaks net ir buhalterės darbui apmokėti, nekalbant apie paties administratoriaus atlyginimą.

5. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeidžia kreditorių teises, jeigu atlyginimas nustatomas per didelis, arba administratoriaus teises, jeigu atlyginimas nustatomas per mažas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civ. b. Nr. 2-458/2012). 2012 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkime administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas atsižvelgiant išskirtinai tik į tai, kad kreditoriai tikėjosi greitesnės bankroto procedūros pabaigos, o priimdami ginčijamą nutarimą kreditoriai visiškai neanalizavo administratoriaus, siekiančio persvarstyti administravimo sąmatą, pateiktų argumentų, todėl ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu paliktas nepakeistas administratoriaus atlyginimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais kriterijais.

6. Kadangi pagal ginčijamą nutarimą atlyginimo administratoriui mokėti praktiškai neketinama, akivaizdu, kad kreditoriai savo tikslų siekia piktnaudžiaudami turimomis teisėmis ir administratoriaus sąskaita.

Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius prašė atmesti administratoriaus skundą. Nurodė, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutavusios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Administravimo išlaidų sąmatoje yra numatyta apmokėti teisines išlaidas, todėl administratorius nepatirs papildomų išlaidų. Nedidelis iš varžytynių parduodamo turto kiekis ir aštuonių varžytynių nebūtinumas nesudaro pagrindo laikyti, kad bankroto procesas yra sudėtingas bei reikalaujantis daug administratoriaus veiksmų. Administratoriui už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. (už mažiau kaip dvejus metus) buvo priskaitytas 139 189,03 Lt dydžio atlyginimas (2012-06-13 vykusio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 8, 9 lapas).

Kreditorius AB „Swedbank“ prašė skundą atmesti. Nesutikimą su skundu tuo, kad atlyginimas administratoriui buvo pakeistas 2012 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kurį priimant kreditoriai nurodė atlyginimo administratoriui peržiūrėjimo motyvus. Šio nutarimo pareiškėjas neskundė. Nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. neįvyko jokių esminių įvykių, kurie galėtų iš esmės pareikalauti atlyginimo administratoriui peržiūrėjimo. Nustatant administratoriui atlyginimą pirmajame BUAB „Tobra ir Ko“ kreditorių susirinkime buvo žinomas įmonės turimo turto kiekis, įmonės veikla bei kiti kriterijai, aktualūs atlyginimo administratoriui dydžiui. Šiame susirinkime kasmėnesinis atlyginimas administratoriui buvo nustatytas ne visam bankroto procesui, o iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo priėmimo dienos. Toks administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas buvo priimtas 2012 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkime ir šio nutarimo bankroto administratorius neskundė. Ginčydamas 2012 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo nutarimą pareiškėjas kelia ne administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumo klausimą, o motyvuoja tuo, kad atlyginimas administratoriui periodiniais mokėjimais turėtų būti mokamas iki bankroto procedūros pabaigos. Tokie argumentai prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią atlyginimas administratoriui negali būti tapatinamas su darbo užmokesčiu,o asmuo, sutikdamas administruoti įmonę, neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad jam kas mėnesį bus mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, nes administratoriaus atlyginimo suma gali būti išmokama tiek dalimis, tiek visa iš karto baigus bankroto procesą. Vien tai, kad atlyginimas administratoriui buvo išmokėtas dalimis bankroto proceso pradžioje dar iki jo pabaigos, nelemia išvados, kad buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos reglamentuojančios atlyginimo administratoriui dydžio nustatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Tobra ir Ko“ bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo skunde pateiktų argumentų dėl turto vertės ir galimos bankroto procedūros trukmės, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo nustatytą turto realizavimo tvarką. Administratoriaus žinioje vien ilgalaikio turto yra už 1 578 576,84 Lt, kuris bankrutuojančiai įmonei yra reikšmingas ir dėl kurio, priešingai negu nustatė teismas, bankroto administratorius, siekdamas rūpestingai šį turtą prižiūrėti, išsaugoti, išlaikyti ir parduoti, privalo atlikti daug veiksmų. Taigi akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo nustatytos turto išlaikymo išlaidos yra per mažos.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu. Konkrečiai tai pasireiškė tuo, kad pusantro milijono vertės turtą, kuris bus realizuotas kreditorių naudai, teismas įvertino kaip nereikšmingą, tačiau administratoriui mokėtiną atlyginimą, t. y. 2 000 Lt per mėnesį, įvertino kaip per didelį už kreditorių naudai atliekamus veiksmus.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, vien dėl to, kad bankroto administratorius neatsistatydino, buvo pasyvus, nutartį priėmė formaliai, visiškai neatskleidęs, bylos esmės. Skundžiama nutartimi teismas įtvirtino kreditorių teisių ir interesų dominavimą prieš apelianto interesus, kas lemia teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Vadovaujantis šiais išaiškinimais, išanalizavus bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė aktualias ĮBĮ normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl nekartojant pirmosios instancijos teismo motyvų pasisakytina tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

Teismo išvadų dėl kreditorių susirinkimo nustatyto administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumą apeliantas kvestionuoja jo žinioje esančio bankrutavusios įmonės turto didele verte. Vienu iš ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje numatytų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas atlyginimas administratoriui, yra parduodamo įmonės turto rūšis bei jo kiekis, bet ne šio turto vertė, todėl su bankrutuojančios įmonės turto verte susijęs apelianto argumentas nelemia kitokios, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo. Bylos duomenys liudija, kad nerealizuoto įmonės turto kiekis nėra didelis (b. l. 51), o tai lemia, jog šiuo metu bankroto procesas yra nesudėtingas ir nereikalauja daugelio papildomų bankroto administratoriaus veiksmų, kurių būtinumo pastarasis, išskyrus abstrakčius teiginius, niekaip nepagrindė.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu. Sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo. Apeliantas neginčija bylos duomenimis pagrįstų teismo nustatytų aplinkybių, kad už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. bankroto administratoriui buvo nustatytas 139 189,03 Lt dydžio atlyginimas. Baigiamosioms bankroto procedūroms atlikti apeliantui yra numatyta išmokėti dar 5 000 Lt. Taigi bankroto administratoriaus atlyginimas už visą UAB „Tobra ir Ko“ bankroto procesą sudarys 144 189,03 Lt. Ši suma pagrįstai teismo vertinta kaip pakankama ir nepažeidžianti bankroto administratoriaus teisėto intereso gauti teisingą atlygį už atliekamus veiksmus bankroto procese. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administratoriaus atlyginimo dydžio, suteikė prioritetą bankrutavusios įmonės kreditorių interesams.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus skundą atmetė vien tuo pagrindu, jog apeliantas neatsistatydino iš bankroto administratoriaus pareigų. Šis apelianto teiginys vertintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas administratoriaus skundo netenkino, konstatavęs teisminių procesų, kuriose dalyvauja įmonė, ir realizuotino turto nedidelį skaičių, bankroto proceso nesudėtingumą, nereikalaujantį daugelio administratoriaus veiksmų. Aplinkybė dėl bankroto administratoriaus atsistatydinimo pirmosios instancijos teismo nutartyje yra nurodyta kaip alternatyva, kuria apeliantas, jei vertino, kad jo atlyginimas yra nepagrįstai mažas, nepasinaudojo. Ši aplinkybė tik patvirtino pirmosios instancijos išvadą, kad BUAB „Tobra ir Ko“ kreditorių susirinkimas bankroto administratoriui nustatė pakankamo dydžio atlyginimą, kuris iš esmės tenkino ir apeliantą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.